SIMadienis

Radau tokią šaunią knygą, kuri mane pagyvino. Jaučiu, kad noriu keistis.
Noriū būti laimingesnė.
Tos knygos įkvėpta, atsikėliau anksčiau nei įprastai, nors miegot nuėjau beveik paryčiais. O ryte jaučiausi kupina jėgų, kad sumąsčiau pasidaryti mankštą, apsitvarkiau namus ir palindau po šaltu dušu - visas toks judėjimas man nebūdingas, gi aš pelėda, tinginė..
Prieš pietus su Sima palikome Telšius ir pasileidome prisiminimų bei įsimylėtos vietos link. Buvome Laumės pėdoje. Nepatikėsite, koks jausmas pervėrė kūną įvažiavus į keliuką, sukantį buvusios stovyklavietės link - euforija. Kupinos laimės bei cypdamos nubėgom prie savo jau išsiilgto mylimojo skardžio. Dievinu jį.
O kaip gera buvo nusimaudyti: tik mums dviese, prisimenant visus kitus draugus, vėl grožėtis mėlynaisiais laumžirgiais, kovoti plaukiant prieš srovę.. Vanduo buvo šaltas, tad kol prisipratinom.. "Vienas.. vienas.. Du.. du.. Ko sėdi?"
Toje vietoje laikas mums neprailgo - nežinau, kiek ilgai ten prabuvom, tačiau norėčiau ir dabar ten pasėdėti.. ;)) To skardžio man vis negana..
O kiek prisiminimų užplūdo būnant Laumės pėdoje.. Daaah.

Su Sima esam ypatingos draugės. Kažin ar yra kur panašių į mus, kad elgtųsi taip netradiciškai ir juoktųsi taip daauuug iš pačių keisčiausių dalykų.. Smagu, kai gali ir daug pasijuokti iš visko, ir kai gali rimtai, atvirai pasikalbėti.. ;)

LOVE IT.

Made in Lietuva toilet vis dar stovi kaip stovėjęs, ko nepasakytumėm apie suoliukus, juosiusius laužavietę. Matomai, šeimininkams nereikia stovyklavietės..
Et, mylimoji vieta, kaip sunku buvo tave palikti.
Rodos vėl būtų baigusis stovykla.. Liūdnoka taip..

Simadienis was great.