Por que? Memoria mio.. and bla bla..

Pradėsiu nuo lakuotų nagų. Taigi, kodėl aš su ryškiai raudonos spalvos laku? Desperado.. Kulnais - taukšt, hey!, plačiais mostais į priekį ir va - gražu.. Per teatrą, čiuju, man pradės patikti daug dalykų, pvz: man visai patinka, kad nagai lakuoti, ryškus, dar patinka garbanos, su kuriomis dabar sėdžiu. Užvedė mane ir lotynų muzika bei šokiai, per TV dabar vis užmetu akį į filmą apie ispanus..

Schlech zympatisch

Vis dėl to tas virusas, kurį esu jau minėjus, mėgsta apgaudinėt. Ne, nuo jo pagyti nėra taip lengva. Kokia aš naivi kartais būnu. Dažnai, iš tikro. Aš tikrai nesuprantu Mr.s.. Jis toks, toks, toks.. Kai vis dėl to norisi išlaikyti paslaptėlę, kas jis, sunku apibūdint taikliai, koks jis.. Sudėtingas tiktų, visai. Man atrodo, kad jis pasikeitė arba aš matau, ką noriu matyti. Bet jis nebėra toks, kokį galėčiau vadinti gaidžiu (kaip tąkart..), jis toks, kokį galėčiau pagirt. It's weard a little bit.. Jo šypsena dabar mane džiugina, juolab, kad išvystų ją vis dažniau ir ji man maloni, o anksčiau, kai jis netgi žymiai labiau mane veikė, ji buvo atgrasi, nemaloni, sarkastiška. Dabar aš viso to nebematau.

Jis vėl mielas.

Ir taip neturėjo būti!!!!!

Žvaigždės, velnio išpėros esat. 

"And I don't want to feel

Like I did that day.

Take me to the place I love,

Take me all the way."

RHCP - Undet the bridge.mp3

L'n'M - Tomorrow. Agentai F and broken mind.

Nuotaika tokia, kad dabar tikrai rūkyčiau, jei tik galėčiau. (Džiaugiuosi, jog negaliu.) Nežinau, nuo ko pradėti.. Turiu tiek minčių, kad, jaučiu, net neparašysiu visko arba neparašysiu nieko, apie ką galvoju ir įrašas bus be mano tos "rūkyčiau, jei galėčiau" nuotaikos..

Šis vakaras man pilnas apmąstymų. Nežinau, ar turėčiau juos čia išlieti. Dovydas rašė, kad nevisada reikia kalbėti, geriau patylėti.

.

.

Red hot chili peppers - Dosed.mp3 (Siūlau, paklausyti.)

Red hot chili peppers - Easily.mp3 

Stebuklai.

Atostogos atostogėlės lekia į galą. Jau baigsis tuoj. Reikės kaip nors tai apraudoti.. Smagu man, nes yra ir nėra ką veikti.

Spardukas užvaldė mūsų visų smegenis ir mes nebesugebame atsikvošėti ir elgtis gražiai. 

Kalbėjau apie draugus.. Prie vienų prisirišu vis labiau, nuo KITŲ jaučiu šaltį.. Tie kiti mane liūdnai baugina. Toks jausmas, kad jie reikalingi tik man, kad tik aš jų pasigesdavau ir todėl rašydavau sms'us, o jiems manęs nereikia, niekas nieko neberašo. Martynos nėra šalia, tad džiaukimės, kol galim.. It's sad. O maniau, kad žmonėms esu gera draugė - matyt perdaug pasitikiu savimi.

Su mama suartėjom dar labiau. Ta krizė mums į naudą: tapom vieningesnės. Mama tris valandas prasėdėjo šalia žiūrint anglišką "Benjaminą", o šiandien taip draugiškai dar ir sausainius kepėm. Kažkas man darosi. Bet, manau, į gerą tai. Būti vieningiems - puiku.

Gal tiek.

Burotinas neburotinas. Lia.

Aš turiu mažą kvadratėlį, kuriame telpa visi norai, svajonės, draugai, paukščiai, saulė, muzika, teatras, šypsenos, persekiotoja ironija, apsimetėliai, nesėkmės... Mano kvadratėlis mažas, bet dar nepilnas.


Jaučiuosi taip keistai. Pavargusi. Tos skaidrės iš istorijos nuvargino mane, bet pagaliau baigiau. Atseit, komandinis darbas, bet darau viena ir baigiu tik 1h nakties. Smagumėlis. Va kur "pašėlęs" gyvenimas.