Labas mylimasai, blogspot'e ;)

Rašysiu nedaug, nes per tv rodys neblogų kadrų, tai lėksiu veizėt.. :D

Trumpai apie dviračių žygį. Nepalyginsi su pernai. Net nežinau, kuris man labiau patiko. Antras buvo geresnis tik didesne draugų kompanija, o viskuo kitu tikrai nepranoksta pirmojo žygio. Per žygį ne vieną geriau pažinau, dėl ko nežinau ar liūdėti, ar džiaugtis, todėl remiuosi neutralia būsena. Kuo labiausiai džiaugiuosi? Tuo, jog dabar į savo gatvės kalną, kurį pramyniau "aš tau nepasiduosiu", dabar įveikiu nenaudodama per daug pastangų.
žygis buvo gerai.
Tik erzino kai kurie nesusipratėliai.
Bet taip bus visada.

Šeštadienį visą dieną, apart tvarkymosi, praleidau su draugais. Iš pradžių su Sima, kurios buvau be proto pasiilgus, ir vėliau su šešetuku, prie kurių esu labai prisirišus. Labai gražiai mes pasibuvom pas Karoliną. O vėliau dar matėm kačiuko gimimą, kuris, deja, ilgai negyveno..
Sekmadienį tikėjaus visą dieną žiūrėti Michael Jackson klipus iš pagarbos jam - man jis labai patiko, stipriai juo žavėjausi - tačiau atėję draugai išsitempė mane miestan, vėlgi linksmai pabuvom su guminukais žaisdami atvirumo žaidimus. :)

Gaila, kad dėl kai kurių žmogų negaliu čia visko pasakoti. Nevalia žinoti. O taip niežti liežuvio galą.
Laukiam pomidoro.

Beje, man kažkas darosi.
Beprotiškai trūksta meilės. Tas jausmas iš žygio parkeliavo. Ir nė nežinau, kuriam mieste apsikrėčiau tuo virusu. Karolina irgi apkrėsta. Saugokitės meilės protrūkio.
Rodos turėčiau, kam ją išlieti, bet, rodos, tuo pačiu ir ne..

Iki. Lekiu.
Dar užsuksiu po kurio laiko.. ;)

Vai vai vai...

Perskaičius Vytautės blogspot'ą panorau pakalbėti ir aš. Sorri, mergyt, jei būnu nedraugiška, tačiau sarkazmas mano sugyventinis, kuris kartais papiktnaudžiauja savo galia..

Sunku susivaldyti, ypač žinant mano nenuspėjamą būdą nesielgti kaip pridera..

Ir aš nemanau, kad tu esi kitokia - tu tokia nori būti.

Nevermind.

Kaip aš džiaugiuosi VASARA. Myliu, myliu, myliu, myliu.. ;D Be proto laukiu dviračių žygio - Šiaulių "draugių" - braškių party - tranzavimo prie jūros - pomidoro - robinzombių - ir dar kokio velnio.. ;D Iš vasaros tikiuosi pasiimti daug daug emocijų ir akimirkų, kurių labai trūko per žiemą..

Jau jaučiu vasariškumą. Jos nuotaika gyvena mano drauguose, darydama juos gražesnius, gaivesnius, paprastesnius - myliu, myliu, myliu..

Ir kiek linksmų spalvų - norisi šypsotis ir įsisiurbti ją kiekvieną kaip atsiminimą lietingam rudens vakarui pagyvinti ;D

"Please smile"

Ilgas įrašas.. Savaitės apžvalga

Antradienį vykęs egzaminas dienos nesugadino. Per patį egzaminą sekėsi, manau, normaliai. Tikiuosi išlaikysiu bent šešiems - mat rašinyje neaprėpiau visos temos ir neišlukštenau iki galo.. Na dar liko kalbėjimas - gal išgelbės, o gal kaip tik - sužlugdys..

Po tų keturių varginančių valandų jaučiausi šviežia, bet išsunkta. Kadangi reikėjo ko nors relaxingo, parašiau Dovydui ir mes susitikom. Rodos, pirmąkart taip buvau kažko pasiilgus. O juk tai Silveris - žmogus, kuris gali greitai užknisti ilgam.. Bet tądien džiaugiausi jo kompanija, ir vėl, kaip visada, smagiai pasijuokėm, pasišaipėm iš pusbrolio "Be kampų". Sorri, bet jūs kaip naminukas.. :)

Vėliau sulaukėm likusių draugų - Karoliūtės, Pouliaus bei Krissės - ir ėjom ieškoti gamtos - vietos, kur galėtume laisvai ir ramiai pabūti, atsipalaiduoti.

Ėjome ant bėgių, prie tunelio su upeliu. Visa tai priminė praeitą vasarą, o ji buvo nuostabi. Tad užplūdo nostalgija - kaip gera vėl visiems būti kartu..

Laukiu pomidoro!

Laukiu dviračio žygio!

Laukiu tranzavimo Palangon!

Karolina, kada kartojam ty.es.pė? Dabar šilčiau rytmetiniui džiaugsmui patirti ;) Kaip buvo nerealu lėtai lėtai pėdinti Respublikos gatve ir stebėti skubančiuosius darban.. (Labas, kaip sekas?) Miss ya.

Trečiadienis buvo truputį kitoks, bet irgi miela diena. 11h vyko trys matematikos konsultacijos. Ir ką aš sau maniau, kai neatsisakiau skaičiukų egzamino? Doh.. Vėliau ilgas ieškojimas ir dar ilgesnis laukimas chemijos mokytojos, kad galiausiai išvestų metinį, kurį netyčia pražiopsojo ;)

Vėliau susitikom su Sima. Jos šypsena pamačius mane, man suteikė nepakartojamos dvasinės gaivos.. ;) Šio žmogaus greit pasiilgsti.. O mes smagiai pasivaikščiojom. Buvom ir savivaldybėj, kur nusivyliau gerosios ir šauniosios Zinaidos kolege.. "Tuoj palaukit, paskambinsiu.." - ir sėdi toliau prie pc.. Po kokių 20 minučių nieko nesakius išėjom. Blogai, bet užkniso laukti. Ateisiu, kai bus Pikiotienė. ;)

Trečiadienį (t.y. 06.10) reikia įsiminti kaip norų paleidimo dieną - su Sima atsisėdusios prie ežero ant lapelio užrašėm savo norus (parašiau ištisą laišką ;D) ir, įdėjusios į butelį, įmetėm į jūrą(Mastį), kad mūsų norų pildytojai juos perskaitytų ;D Silly, but for fun.

Ketvirtadienis. Mmm :) Į šūlę nėjau. O kam?

Ėjau į tjc - susirinkimas dėl dviračių žygio. Mūsų bus daugiau.. Ne visi važiuojantieji man mieli, bet pernai tas pats buvo su Viktoru.. Ir tas važiuoja? O dieve, nušaukit mane.. O iš tikro be jo būtų buvę žymiai niūriau.. :) Tai gal tas pats bus ir šiemet: juk, kai nepažįsti žmogaus, apie jį spręsti sunkiau..

Nusprendus maršrutui, su Karolina patraukėme namo, bet beeidamos nusprendėm pas mane pažiūrėti filmą - mama Vilniuje ir grįš tik kitą rytą, tai kodėl nepasinaudojus proga? Vėliau prie mūsų prisijungė ir Dovydas. Smagiai buvom, daug juokėmės. Pro pravirą langą išgirdusi kaimynė vėliau irgi prisijungė :) Seniai namie nebuvo taip smagu :D Ačiū, mama, kad išvažiavai ir leidai pasijusti stebuklingai.. Man patinka spontaniškumas, tad labai patiko, kai Karoliutė ir Dovydas pasiliko pas mane per naktį.. Ir ką mes veikėm? Trynėm mano vadovėlius (ir ko aš tiek į juos paišau?), mokino mane matiekos, naršiojom po intiką, vėliau kalbėjomės ir, galiausiai, sugulėm miegot.. Prisipažinsiu, kad miegojau blogai ir patogu nebuvo. Anaiptol. Net svarsčiau pereiti į savo lovą, kur patogu ir vietos užtektinai ;D

Neįsivaizduojate, kaip keista ryte pabusti su draugais žinant, kad už pusantros valandos egzaminas. Nepaprastai malonu yra gerti rytinę arbatą, linksmai šnekučiuotis ir išvysti pačias pirmąsias draugų šypsenas.. :)

Į egzamino salę atskubėjau likus dar 10min. Visi jau buvo suėję. Buvau 11-b, pačiam gale. Gavusi užduotis neskubėjau pradėti.. Išsprendusi viską, ką supratau ir nebeturėjusi ką veikti, nutariau pasišalinti. Išėjau visa 1:15h anksčiau.. Kadangi lijo, namo neskubėjau, tad nuėjau pas mokytojas, atidaviau knygas.. Lietuvinė panoro su manim pasikalbėti daugiau.. ji iš manęs tikisi padaryti rašytoją ar ką panašaus. Aš nemanau, kad mano darbai yra geri ir pan., o ji įžvelgia kažkokia gyslelę. "Tu turi talentą - subtiliai išlieti mintis." - sako ji. Nemanau. Gavau pasiūlymą ką nors sukurti ir dalyvauti konkurse, tai pagalvosiu..

Namie apsireiškė mieguistumas, tad numigau. Per tai pavėlavau į include repeticiją, kuri buvo gana produktyvi, manau. Ruošėmės sekmadieniniam koncertui 2 valandas.. Parėjus stumdžiau grūzą, todėl išėjau pas trisbietes, kurios buvo dar ir su Blackheat'u ir Neringa. Vakaras buvo visai nieko :) Nors kaip penktadienis, per ramus..

Šeštadienį pradėjau su mama. Išėjome į miestą pasižvalgyti po turgų Respublikos gatvėje. Šį kartą manęs nesužavėjo niekas - pernai buvę geriau. Nusipirkau batus - raudonai spalvai vistiek neatsispirsi.. ;D Vėliau vyko kažkas panašaus į astmos priepuolį Norfoje, nors aš ir nesergu jokia liga - nežinau, kas man buvo. Daug, ilgai ir iki ašarų kosėjau. Sekundę buvau beįsivaizduojanti, jog tai mano paskutinės minutės, jog atėjo pabaiga ir visi rūpesčiai pasibaigs. Įsivaizdavau ir gedinčius, arba ne, draugus prie manęs šarvojimo namuose.. Galiausiai iš tašės išsitraukiau DIROL ledinuką ir atgavau kvapą. Palengvėjo. Gyvensiu toliau - dar daug ką liko patirti.

Grįžusi namo prasėdėjau valanda ar dvi nieko neveikdama ir galiausiai susiruošiau išeit pasivaikščioti. Kurį laiką ėjau viena ir bandžiau mėgautis jau į pabaigą einančio turgaus šurmuliu, tačiau šįkart vienumoje džiaugsmo neradau. Maniau, žinanti, ko noriu.. Apsigavau.

Netruko, kol draugai man parašė ir susiradę tame šurmulyje prisijungė. Buvome keturiese - Sima, Vytė, Silveris ir aš. Kažkaip tądien norėjosi didesnio veiksmo, nei kimarinti keturiese nieko neveikiant. Juolab, žinant, kad esi kviečiamas ten, kur draugų kompanija didesnė linksminasi. Bet dieną ištvėrėme, nors iš jos galėjome pasiimti kur kas daugiau.

Iš šventės norėjau susigražinti prisiminimus - aną vasarą. Tačiau nei mūsų nebuvo, nei oras tam leido, nei išvis kas kartojosi.. Upset..

Visą sekmadienį praleidau namie. Į lauką net nosies nebuvau iškišus, neskaitant, kai pravėrus balkoną, liepiau lietui liautis. Sekmadienį, kaip ir, turėjome grot tulpės aikštėj, tačiau dėl nevykusių oro sąlygų, viskas buvo atmesta. Mano diena? Skaitymas. Skaitymas. Skaitymas. Muzikinė pauzė. Skaitymas. Skaitymas. Vakarienė. Skaitymas. Skaitymas. Perskaitymas viso kūrinio. Ir prisėdimas prie blogspot'o. Na diena naudinga tuo, kad būsiu perskaičiusi "Aš neskęstu, tik mojuoju".

Good night. See ya.

Rytoj egzaminas.

Pirmasis gyvenime egzaminas.

Ryt..

Būti, būti, būti, būti...

Pasukusi veidą lango pusėn, išvydau ryškiai krentančią žvaigždę. Ji mane pripildė meilės - tyros meilės, kurios nėra kam išlieti.

Noras buvo skirtas būsimam draugui.

Paprastam draugui.

O koks jis turi būti?

Kas iš viso yra draugas?

Šį klausimą užduoda tūkstančiai žmonių ir nė vienas ne išimtis.

O koks aš draugas?

Šį klausimą užduoda keletas - jie visi išimtys..

Manau, turiu pakankamai draugų. Turbūt užtektų mano vienos plaštakos pirštų, na jei ne, tai pasiskolinčiau iš kitos kelis.. Draugai, turėtų jaustis esantys mano draugais. Tokius, kuriems su manimi gera ir man taip pat su jais, laikau svarbiausiais ir nenoriu jų vadinti BFF. Neįsivaizduoju, kaip Paris Hilton gali tikėtis iš laidos rasti geriausią draugę? Juk draugą turi sutikti netikėtai ir iš pradžių net neįtarti, kad esate panašūs..

Draugai.

Jie žino, kad yra man brangūs.

Tikras draugas neturi visada būti šalia. Kai vienam kito prireikia, užtenka susirašyti. Nemanau, kad reikia ištisai matytis ir kalbėtis. Gera yra pasiilgti.. Ir vėliau gera būti drauge. Jei jautiesi su savu draugu ypatingai, kartais stebuklingai ir kaip iš filmo - radai, ko ieškojai.

Mėgstu tyrinėti draugą, kai jis susivėlęs, kai supykęs ant visko, kai nori valgyti, kai mąsto, kai juokiasi, kai įtemptai žiūri į ką nors, kai miega, kai eina - taip jį pažinu dar ir dar labiau..

Tikiuosi, drauge mano, kad ilgai šnekučiuosimės, vaišinsime vienas kitą arbata, žiūrėsime ir vėliau aptarinėsime kartu peržiūrėtus filmus, ne kartą važiuosime prie jūros, ne kartą palydėsime drauge saulę, pasitiksime žvaigždes ir joms krentant palydėsime akimis, sugalvodami norą, kad tai nesibaigtų..

Ar galėtum pažadėti, kad išliksime draugais, kad į ateitį žengsime kartu?

Myliu jus draugai mano.. HUG. <3

Et, Rytmety..

07:58 "Labas rytas, akademijos draugai!! ;D"
Šitaip prasidėjo mano trečiadienio rytas - pasisveikinimu su visais važiuojančiais gerai pasibūti. ;)

Šįkart organizuotumo man netrūko: lėkiau į teatrą skiriamajam ženklui gauti (deja), sukūriau dainelę prisistatymui (viena ėmiausi iniciatyvos), iš senųjų akademikų pasiėmiau korteles.. Buvau užsidegus ties visu tuo..
Pirmoji diena nebuvo šauni tik tuo, kad visą dieną lijo. Per lietų pasistatėme palapines, įsikūrėme, pavalgėme. Juokinga, kai matai, kad į sriubos katilą lija, o po to gauni iš to pačio katilo maistą.. Good apetite.. ;D
Vėliau rinkomės į darbo grupes. Šįkart išsirinkau įdomią - subkultūros. Sužinojau daug visko, įdomiai padiskutavau, susipažinau su kai kuriais žmonėmis :) O dar prieš darbo grupių pristatymus pašokau tipiškus "Spigens" šokius, kad sušilčiau. Iš pradžių tik trypčiojau ir nepataikiau į judesius, dėl ko iš manęs juokėsi vaikinai, bet vėliau įgudau - ir šilčiau buvo. Lietaus pabijojusios trys merginos, Deimantė, Alėsia ir Greta, išvyko namo. Ir be reikalo, nes vėliau baigėsi lietus ir prasidėjo šokiai, kurie buvo nerealūs: biški techno, šiek tiek daugiau roko ir biški 7 - 9 dešimtmečio dainų.. Visi smagiai pasišokom ;D Neprisimenu, ar kada buvo taip smagu šokti ;D

Aišku, būtų buvę keista, jei tokią gerą muziką būtų leidę ištisą vakarą, tad didžėjus, vis dėlto nenustebino ir pradėjo leisti vien techno, kuri visa - viena ištempta guma.. Ką man beveikt, išėjau pas Kamilę ir Eglę papliurt. Taip bekalbant į palapinę įkišo galvą Martynas. Jis vėliau padarė kai ką, dėl ko labai džiaugiausi.. Atrado "judėsiuką".. ;D
Miegojom dviese didžiajame štabe. Abudu kaip karaliai ;D Tačiau buvo labai šalta miegoti, tad bandėm susispausti, kad sušiltumėm nors truputį.. Miegas nebuvo kaip ant debesų, tai jau tikrai, kad ne.. ;D

Antroji diena buvo šauni tuo, kad lijo nedaug. Ryte pirmieji išgirsti žodžiai buvo: "Gal obuoliuką?" Et, Valentai - Gnomai.. ;D Kaip jau įprasta, antroji diena - sporto diena. Tad vyko daug sporto rungčių - virvės traukimas visiems, turbūt, įsiminė labiausiai, nes pareikalavo daugiausiai jėgų. ;D O Vytas ir Laurynas yra proto genijai, iškovoję pirmąsias vietas šaškių ir šachmatų žaidimuose. Garbė Telšiams, respect jiems ;)
Antrąją dieną buvo ir nervų truputį, kaip žurnaliukas "Be karpų", oj atsiprašau - "Be kampų". Tipiška woba kopija. Lyg dangus iš giedro dangaus pasirodęs pusbrolis, gerų emocijų nepaliko. Gaila, kad neįsidėmėjau plungiškių veidų, nes tikrai norėjau pakalbėt, apie jų tą fainą ir tikrai originalią idėją. Pamiršau..
Antrąją naktį tikėjaus Telšių susivienijimo, tačiau jo nebuvo. Nesusirinkom visi į štabą, pakalbėt, pajuokaut kartu.. Na, bent jau šiltai miegojau klaipėdiečių namely ;)

Trečiąją dieną lietaus beveik iš vis nebuvo. Saulė švietė. Žmonės šypsojosi. Laikas išvažiuoti vis artėjo.. Renginio programoje buvo numatyta ekskursija į raketų bazę - bunkerį. Martynas, Vytas ir aš, netyčia atsilikome nuo kitų Telšiškių ir važiavome jau su kita grupe. Nuvažiavus dar reikėjo vieną ar du kilometrus nueiti pėškom iki tos bazės. Man kelionė neprailgo - buvo net smagu ;) O toje bazėje, nors ir nejauku, gerų emocijų netrūko :)
Kai jau grįžom į stovyklavietę, pastebėjau, kad palapinėje nebėra mano vyro, meilės ir džiaugsmo viename - dingo mp3. Susiliejo daug emocijų į vieną ir stengiausi susilaikyti, nenorėjau išlieti nė vienos ašaros. Nenorėjau parodyti silpnumo. Bet tikrai gaila mp3, vis dėlto jį pirkau už savo užsidirbtus pinigus, o dirbau vien tam, kad jį nusipirkčiau.. Labai apmaudu. Klausinėjau visų, ar nematė baltojo mp3, tačiau jo nė kvapo.
Kiek vėliau susitaikiau su mintim, kad praradau savo mylimąjį. Su visa grupe nuėjom prie namelio pasėdėti ir linksmai pasibuvom. Pajuokavom dėl akademijos himno, kurį girdėjom gal kokį 100 kartų. "Ne paskutinį kartą susitikom.. ne paskutinę saule pasitikom.." Po uždarymo nuotaika visai pagerėjo ir buvau jau beveik užmiršusi nesėkmę. Kol kažkas neprakalbo apie klaipėdiečių keistą draugiškumą ir Vyto žodžiai: "Jaučiu, jau žinau, kur Martynos mp3.." Dahh.. Damn you, rubber.. ;D

Visiškam pragiedrėjimui ištraukiau saldainius, kurie kai ką labai nudžiugino ;D Dar truputį bandėm įsiamžinti kadruose ir galiausiai atvažiavo mūsų, jau paskutinių, pasiimti autobusiukas. Į septynvietį autobusą turėjome sutilpti 12 žmonių ir visų dvylikos daiktai. Į namus važiavom kaip indai emigrantai nelegaliai susiruošę į geresnę šalį ;D Bet buvo gan smagu :)

Gal ko ir nepaminėjau, tačiau kažkiek supažindinau jus su mano trimis dienomis atostogų :)

KARTU MES GALIM DAUG.

Pasidalinti

Mano nuotaika šiuo metu ypatinga. Ji tokia lengva, nerūpestinga ir naivi ;D Taip ir turėtų būti. Kol ji neišgaravo, paplepėkim ;)


Taigi penktadienį žemaitės gimnazijoj vyko didžiulis išleistuvių vakaras - promnight. Prieš jį pas mane atėjo Sima ir kartu ruošėmės vakarui. Buvo linksma kartu dažytis, rengtis sukneles, kai viso to nemėgstam. Buvom tokios nesavos, bet bent jau dviese ;D Vakarėly reikėjo suknelių, kostiumų, dailesnių batų - nekasdieniškai, tvarkingai apsirengti. Pasipuošt, tiksliau.
Mane pasikvietė Dovydas. Smagu buvo ten būti, smagu buvo šokti, gerti punšą. Tokie šokiai ne kasdien pasitaiko.. Nežinau kodėl, bet man visur labiausiai patinka pabaigos: vakaro gale, mes linksmai pasišokom, tada kartu ėjom miestu, palydėjom Kristę iki namų. Tada susikibę - aš su Dovydu, Karolina su Poulium - ėjom pas Karą gerti arbatos. Beeinant labai smagiai su Dovydu pakalbėjom: džiaugėmės, jog esam tikri draugai ir kad tarp mūsų yra atstumas tam tikras, kuris išlaiko gerus santykius. Taip žymiai geriau, nei netyčia įsimylėt ir graibytis kaip kokiai apsiseilėjusiai porai. Fui, įsivaizdavus.. Aš mėgstu ilgai kalbėti, kol pavargsta balso stygos, neretai net kartojuosi. Turbūt jau pastebėjot ;D Bet to man reikia.
Iš Karolinos išėjom apie 1h a.m. Visi (Dovydas - aš - Poulius) susikabinę patraukėme link namų. Galbūt keistai atrodėm trise susikibę, bet buvo labai gera, paprasta ir šilta.
Maniau, kad mama pyks, jog vėlai grįžau, tačiau jai buvo įdomiau, kaip man sekėsi promnight'e, nei pykti dėl vėlumos ;) Tai trumpai apžvelgiau įvykius ir patraukiau į savo kambarį. Aš buvau per daug pavargusi, kad sugebėčiau nusivalyt makiažą, tai ryte atsikėliau ohoho, kokia graži :D



Užsukusi pasisiveikinti, mama pasiūlė nuvažiuot į Palangą. Buvau labai pasiilgusi jūros, tad, žinoma, kad sutikau. ;D Visai smagu buvo, tačiau trūko man linksmybių. Draugų trūko. Bet užtat mama džiaugėsi, jog savaitgalį padovanojau jai. Nedažnai taip būna.. Neištveriu šitaip visą savaitgalinę dieną.. O kaip įdegiau. Nenorėjau, bet beskaitydama nė nepajutau, kad svylu.. Iš tikro stebėjausi mama, nes taip spontaniškai, neapgalvojusios pasilikom Palangoj per naktį, man patinka tokie nukrypimai :) Laukiu nesulaukiu 12d, kada tranzuosim į Palangą su Dovydu - turėtų būti įdomu.. (Ow boy, ow boy)


O prie jūros gera. Nors saulė kepino, jaučiausi labai gaiviai, atsipalaidavau. Stebėjau kiekvieną praeivį, bandžiau įsidėmėti smulkmenas ir viską įsikalti į atmintį. (Pravers iksui ;D).. Vėjas buvo gana nemenkas, mano plaukuose smėlio buvo daugiau nei į batą prikrenta - labai daug. Pakasai galvą ir pilnos panagės smilčių. Patikėkit, kiek ilgai skalavausi galvą po visko ;D O kojų raudonumas.. Taip įdegiau, jog atrodau lyg su kojinėm.. ;D



Pirmadienį jaučiausi ne vietoj ir ne laiku. Eidama į mokyklą svarsčiau, ką norėčiau pakeisti. Nesugalvojau tiksliai nieko, nes viskas, kas vyksta, turi savo prasmę. Tačiau mokykloje nebuvo gerai - viskas ėjo tik veltui. Nieko reikšmingo, nors gavau iš istorijos du devynetus, kai bijojau nė 5 negaut ir susigadint trimestrą. Man sekėsi ;D Kadangi, nuotaikos nebuvo mokykloje, susirašiau su Sima ir abi išėjom iš savo paskutinių pamokų. Pasėdėjom stadike, taip mielai šnekučiavomės, kai atėjo Briga su Ner ;D Tada dar truputį pasėdėjom ir aš su Sima patraukėm pas mane paimti jos daiktų. Taip ir pasilikom arbatos su sumuštiniais ir judėsiuko.. :D O kiek su ja galima prisijuokti. Springom mes bevalgydamos.. ;D (Labanakt.. P.S. pati sukūriau) Myliu aš tą vaiką ;D Kai ji išėjo, dar kažkiek pasikuičiau namuose ir išėjau teatran. Bet ten nieko nebuvo. Kaip kvaiša pasivaikščiojau po pastatą ir viskas. Niekas negalėjo man parašyti, net režisierė, kurios pareiga visiems pranešti informaciją. Ot, smagu. Vėliau prisėdau prie pc ir visą likusį laiką prakalbėjau su Marku per skype. Pirmąkart po kažkur 5 mėnesių. Oho.. American boy ;D Bet buvo smagu. O jo balsas pasikeitęs, kaip kokio Blackhat (who has big strong black nice curly and friendly penny ;D Va ir pasakiau pagaliau). Vėliau parašiau sesulei laiškutį ir nuėjau miegot.


O šiandiena buvo pusę velnio. Atsikėliau tik pusę 7, susiruošiau ir laukiu mamos, o ji pasirodo - nevažiuos. Tai tik staigiai, bėgom, į lietuvių. Vėlavau apie 8min ir mokytoja supyko ant manęs, nors esu viena iš jos numylėtinių, užsisėdo ant manęs visą pamoką ir gadino nuotaiką su tomis priesagomis. Koks skirtumas ar -ėt viena priesaga ar dvi - ė ir t.. Kitos pamokos praėjo maždaug panašiai, tik anglų ir vokiečių suėjo į vieną. ;) Grįžus ramiai pabuvau: pavalgiau, pažiūrėjau simsonus, top modelius, vos neužmigau, truputį pagrojau - taip sulaukiu pusę 5 ir išėjau. Tjc'e neblogai praleidau laiką su akademijos chebra (Pelėsiais ir kerpe.. apaugę Telšiai), buvo visai smagu :) Tikiuosi taip bus ir akademijoj, į kurią jau ryt 11h.. ;) Tiesa, dar nebaigiau dėtis daiktų ir tikrai, jaučiu, kad ką nors svarbaus užmiršiu. Kaip visada ;D


LABANAKT ;D <-- P.S. Pati Sukūriau ;DD