Išvarginta istorijos ir dviejų recenzijų.
O ryt dar tas "amberstar". Kurių velnių lindau??

Turiu pripažinti, kad išsvajotosios permainos atėjo - nuotaika gerėja. Tuoj nebebūsiu, kaip kad kai kas sako: "Susiraukus kaip subinė". Gal čia dėl renginio viskas. Įtampa mat atslūgo, nebėr rūpesčių.. Das ist gut. Ja, richtig.

Kažkaip pastaruoju metu tokia plevėsuojanti pasidariau. Eina Martyna kaip nesigaudanti ir nesuprantanti, kur yra ir kam tai daro.. (Aplamai..)

Pilstau čia aš iš tuščio į kiaurą ir nieko vertingo ir įdomaus nepasakau. Tai gal ta proga aisiu miegot. Paklausysiu U2. Pasiilgau "One" dainos..

Story about us, Mr.s.

"Vėl jis čia!!! Ji įsitempia kaip styga, nagai susminga į delnus. "Laikykis, laikykis, mergaite,"- mintyse ji kartoja sau. Ji turi būti stipri, atremti jo žvilgsnį ir pastabas. Negali išsiduoti, ką jam jaučia... Nors ji pati susipainiojo savo jausmuose. Supranta, kad jis ne jai. Jis išvis netiktų nė vienai su tokiu savo elgesiu! Tačiau, kad ir kiek blogų dalykų apie jį girdėjo, ji vistiek jį myli. Bet jis nė už ką neturi to sužinoti! Kuo daugiau ji su juo susiduria, tuo labiau pradeda jo nekęsti.. Iliuzijų šydas pamažu nuslysta ir ji pradeda aiškiai viską vertinti.

Tas jo pašaipumas, arogancija, savęs iškėlimas jau atsibodo visiems.Tačiau jis turi kažką, kas neleidžia pasipriešinti. Kad ir ką jam sakytų kiti, jis vistiek atranda būdų atsikirsti. Jis pasineria į muzikos gelmes ir nė nekreiptų dėmesio net jei kambarį staiga užlietų vanduo. Jam nusispjaut į kitus. Žmonės jam rūpi tik tiek, kiek naudos gali iš jų "išpešti". Jei jau kas nors nenaudinga - tai jo pabalbos nesulauksi. Et, bjaurus bernas. Tačiau vistiek jo arogancija traukia dėmesį...

Keista. Kai tik jis pasirodo ten, kur būna ji, visada kyla ginčai. Ji tampa bjauria mergiote ir ima atsikirtinėti jam. Ji dengiasi piktumo kauke, tačiau aplinkiniai tai pastebi, tik gal ne visi susieja tokį jos elgesį su juo. Tam nelabai ir tėra pagrindo. Ji negali jaustis laisvai ir būti natūrali, kai šalia yra jis. Ji niekada jam nepritars. Iš principo.

2009 Sausio 22d."

Ačiū, Karolina, už šitai apie mane bei Mr.s.

Isn't it ironic?

Ar pasaulyje ne per daug ironijos?

Kodėl aplankius keturias vietas, ieškant geriausios, paskutinėje sužinai, kad ir ten keptos duonos nėra? Kodėl laukiant TOS reklamos ir vien dėl jos žiūrint filmą, ją parodo tik panoramos pabaigoje? Kodėl tą dieną, kai turi būti geros nuotaikos ir visus žavėti linksmumu, padvėsta tavo šuo? Kodėl įsimenu viską, ką sakai tu, bet neįsimenu to, ką reikia, pvz; istorijos..?

Ir tokių klausimų daug kyla.. Kupinų ironijos. Ne gi ji valdo mūsų gyvenimą?

"Žinai, Mr.s, dabar stengiuosi tavęs vengti. Kuo mažiau bendrauti, kuo mažiau šalia tavęs stovėti, matyti tave.. Nors net nežinai, kaip trokštu to nedaryti, nes tu man LEIDI.. Kūno kalba mat irgi kalbama. Nors aš tavosios nesuprantu. Ji tokia kintanti. Kaip nuotaikos. Veidmainės."

Dabar tenoriu jį pamiršti.

WOBA RITMU.

Pavyko veik idealiai. Jei būčiau atėjusi kaip žiūrovas, būčiau džiaugusis. Bet kai organizuoji, tai vietoj mėgavimosi rezultatu, tu panikuoji. Tai šen, tai ten ir taip be ramybės. Kai kas dar spėja susipykti, kai kas apsiverkti, kai kas parodyti savo TIKRĄJĮ veidą..

Renginio pabaigoje truputėlį atsipalaidavau. Grojo Confused, laukiamiausieji - Ghetto ir malancholiškai nuteikiantis Kitas. Atsipalaiduoti padėjo, reiškias gerai.

Po renginio daug apmąstymų patyriau. Dar kai ką patiriu. Pagalvoju apie šunį. Gaila, kad jos nebėra.

Sudėtingos man pastarosios dienos.

Neriuosi iš kailio ir nesitvardau. Pasiilgau ramybės. Ramybės sieloje.

Tas koncertas, ruošimasis jam atima daugiausia jėgų ir minčių. Jaučiu stresą. Nors šiaip esu, kaip sakoma, stiprių nervų.. Sunkiausia buvo ir yra dėl grupių. Daugiau nebeapsiimsiu. Nors kitam kartui jau būtų paprasčiau. Jau žinočiau. O šį kartą apskvailinau ir pan. Ką aš žinau, kaip ta spec. aparatūra vadinasi, kas su kuo jungiasi ir bla bla bla. Dar dėl Kuršėnų toks didžiulis klausimas: kaip jie atvažiuos?? Ar neužstums??

Et.

Nebeįžvelgiu nieko gero. Pamečiau savo gyvenimo džiaugsmą visomis smulkmenomis.

Auklėtoja skambino mamai. Tiksliai nežinau, ką kalbėjo, bet tiksliai žinau, kad prifantazavo pasakų.. Nebūtų "menininkė". Atseit muzikantė.. Pff.. Esmė ta, kad dabar mama su ja turės kontaktą ir sužinos apie mano visus vėlavimus, pažymius, išvarimus iš klasės ir pan. Reikės susiimti. Dėl pažymių tai dzin. Išsivartau. Bet dėl nebuvimo pamokoj - nepavyks. Mat, kieta mano mama - moka nutildyt ir užvartyt.

Siaubas teatre. Vaidas tapo nevaldomu praeitą repeticiją. Jei ne Mupsis Vaidas būtų dar labiau įsikarščiavęs, ir kas žino, gal kėdės būtų išmokusios skraidyt.. I can flyyyy.. Baigėsi tuo, kad Darius paliko teatrą... Ir aš neiškęsčiau, jei ant manęs šauktų Kažkas. Tai dar gerai, kad Darius patylėjo prieš išeidamas, nors tikrai turėjo, ką pasakyt.

Penktadienį bus JĖGA. Bet negalėsiu gerai atsipalaiduot. Visų pirma, bus daug reikalų ir rūpesčių, visų antra, kitą rytą į nacionalinį diktantą išvarysiu. Karolina su Sima irgi. Tai nė nežinau, kaip seksis..

Tikiuosi kitą svaitę atsipalaiduoti.. Visokeriopai. Ji turi būti geresnė. Antraip išprotėsiu.

(Jei paveiksliukas juda greitai, reiškia ir jūs stresuojate ;D)

Devintame dešimtmety.. ir po jo

Kartais juk smagu atsidurt ten, kur neteko pabuvoti.
Preitą penktadienį aš pabuvojau senovėj. Karolinos'n'Gretos gimtadieny visi kaip iš devinto dešimtmečio.. Na, žinoma, ne visiems pavyko atitaikyti tą laikmetį, bet vistiek buvo gražu žiūrėti.. Svečių buvo DVYLIKA. Myliu tą skaičių.. Ansčiau minėjau, kad pasiilgau kai ko, kas truputį svaigina, tai sausio 9d. gavau ;)) Buvo nejauku prieš kelis draugus, bet dzin, juk aš linksminausi.. O dėl jų nesuku galvos, tegu apsimeta ir toliau abstinentais..
Kai vaikščiojom po miestą dėl Gretos dovanos, pamačiau mašinoj pravažiuojantį Mr.s. Dukart. Nors velniop jį. Juk naujiesiems metams pasižadėjau susirasti naują visų minčių ir objektą, tad daryk išvadas, Martyna.

Po viso to sekė pasivaikščiojimas su trisbietėm.

Po to mokykla. Per lietuvių mokytoja prikibo. Šįkart prie mano laiško. Buvo minėjusi, kad visi darbai vienodi ir banalūs patapo. O kai parašiau išskirtinį laišką, beveik neatitinkantį temos, prikibo. Klausia, ar pati parašiau, ar nusikopijavau mintį ir dar perspėjo, kad jeigu ras ką nors panašaus... (šypsnis).. Suerzino.

Visą dieną neturėjau raktų.. Jau nebejuokinga. Ir Poulius negalėjo eilinį sykį su manim, neturinčia raktų, pabūt.. Su Kristute taip pat linksma. Juolab, kai išsigalvojam ivairių kalbų..



Vėl mokykla. Vis dėl to moku šiek tiek kirčiuoti, jeigu paraunu 8.. O nežinojau.. Nesijaučiu gerai. Gripas užpuolė. Aš negaliu sirgti.. Neturiu tam laiko. Tad prisigėriau vaistų ir laukiu, kol pagerės. O rytoj mieste dalinsim woba.. Kelios valandos mieste, vargu, ar padės atsikratyt gripo.. O dar penktadienį į Vilnių noriu važiuoti..

Chai ya..

Geros naujienos.

Jau turim žurnalą. Pagaliau antrasis WOBA išvydo Telšius. Ir jis atrodo geriau nei pirmas: jis storesnis, dailesnis, su daugiau straipsnių, su nepakartojamais plakatais. Laukiu nesulaukiu žurnalo akcijos mieste, ką jau kalbėti apie "woba ritmu" koncertą ;D
Rytoj eisiu į Karolinos ir Gretos gimtadienį, kur tikriausiai pasiliksiu per naktį, jei mama nesumąstys užstumti.. Reikia apsirengti devinto dešimtmečio stiliumi. Aš taip mėgstu senovinę madą. Tie rūbai, nuotraukos, filmai ir pan. - nepakartojama..

Kaip smagu, kai siaučia speigai ir nereikia eiti į mokyklą. Na, bent jau "germantukams". Chemijos laboratorinis vėl atidėtas.. Argi pasaulis ne gražus? ;D Nors labai laukiau lietuviu, mat įdomu, kiek gavau už savo netradicinį laišką. Mokytoja prašė nevienodėti, tai persistengiau truputėli nukrypdama nuo temos.. Dzin.. Smagu buvo kurti.. Įsijaučiau.. Kartais net norėčiau, kad mano gyvenime atsirastų tokių tipiškų romanų nuotykių. Bet gyvenam ir kuriame nuotykius patys, o pačiai man arba trūksta vaizduotės, arba nejaučiu efekto, arba tiesiog pavydžiu kitiems labiau ir nepastebiu tų savųjų nuotykiu.. Bet juk nepavadinsi nuotykiu bėgimo į pusnį ar bandymo užsiropšti ant sniego kalno kuo aukščiau ir neįsmigti... Tai perdaug paprasta. Nuotykiai - kas kita..

"...nors esi protingas, talentingas, tai nereiškia, kad visi trokšta atsidurti po tavo šlovės šėšėliu. Ne visiems tu rūpi. Tiesa, aš atkreipiu dėmesį, nes visuomet į tokius atkreipiu, bet kiti tik pašaipiai pažiūri ar net nepastebi. Nesivadink dievu. Juo visvien netapsi. Ir nemanyk, kad man reikia tavo pagalbos. Žmonėms patinka kitokie, bet jie turi būti paprasti, kad ir kokio aukšto intelekto lygio, jie vistiek nesmerks kitų, nežemins už tai, kad mažiau žino, jie tiesiog protingai patylės. Priešingai kiti, "kitokie" (atseit), tik snobai, apsimetantys, kad viską išmano ir turi puikų skonį. Anaiptol. Ar tu toks? Ilgai maniau, kad tu kitoks. Dabar matau, kad tu "kitoks". Tas atseit. Tas snobas. Nuo tokių reikia anti purškalo.. Kaip nuo uodų. Kad nebūtų pavojinga."

Užplūdo mane melancholija..

das ist..

2009-01-05 -
O taip.. Nesąmonė gaunas. Tikras šūdas. Pirma naujųjų metų diena mokykloje. Jei nesutrumpintos pamokos (už ką myliu savo mokyklą), būčiau nagus nusigriaužus. Nors tik ką pasibaigė žiemos atostogos, jau laukiu pavasario. Ir tikrai ne aš viena. O taip.. Mokykla - tai vieta, kur mažiausiai noriu būti, o pertraukos - ko mažiausiai laukiu (nors jos geriau nei fizika).

Dabar žiūriu kažkokį vokišką filmą. Nė nesuprantu, apie ką kalba eina, nors rodo titrus. Nevykęs filmas gavosi. Nu va. Gal taip ir geriau. Nemėgstu vokiečių. Kas mamai šovė į galvą, kad pasirinko būtent šią kalbą dėstyti? Dhaa.

Lieva diena. Darant matieką, atėjo kaimynė. Ėjom į teatrą. Nuėjus sužinojom, kad jo nebus. Smagu. Nors ir neturėjau nuotaikos šiandien vaidinti. Ir matiekos nepadariau. Aceit, principai.

Lauke šalta. Viena iš priežasčiu, kodėl nemėgstu žiemos. Ir ta kepurė man netinka. Ir žmonių mieste mažai. Katastrofa mano pomėgiui - stebėti.

Pas tą pačią kaimynę žiūrėjau nuotraukas. Iš įvairių tūsų. Aš tokių nuotraukų neturiu. Aš ir tūsuose nesilankau. Nors galėčiau. Bet kažkaip šešetuko kompanija labai atitraukė mane nuo viso to. Klasiokės kartais primena kalijaną, gėrimus, šokius, stadijoną. Net nežinau ar pasiilgau to. Gal kartais.

Grižtu prie vokiečių kūrybos, gal pravers mokykloje. Mokėsiu pasakyti "Das ist langveilig" (tai nuobodu.

2009-01-04 -
Klausantis tylos. Su puodeliu arbatos.

...Ir šiai akimirkai daugiau nieko netrūksta.

Love it.