Nes meees drambliukai narkomanai

02:52 ir man skauda galvą.

O joje niekaip neišnyksta skambūs ir raudoni vaizdai, kuriuos prieš keletą metų mačiau dokumentiniame filme apie Hirosimos bombardavimą 1945 - aisiais.

Kas būtų, jei sprogčiau?

Ar spėčiau pajusti skausmą? Suvokčiau kodėl?

 Ta mintim gal eisiu miegot. Bai.

išleistuvių tyla..

Pokalbiai su svarbiausiu mano gyvenimą nulėmusiu žmogumi varo tiesiog į beprotybę. Beprotybę be vilties. Ji moka išplauti, ką čia - išgręžti smegenis taip, kad galvoje nieko kito nebelieka tik tas houmeriškas "cymbal - banging monkey".

Su ja gali kalbėtis valandų valandas. Nors kalbėjimui reikia diskusijos, tai netinka - jos kalbančios klausytis gali valandų valandas.. Jai pasakai vieną, ji viską apverčia ir nė nepaliesdama klausimo po 2 valandų užbaigia savo išminties tiekimą. Kažkodėl tų valandų man gaila daug labiau, nei kad praleisčiau su "Friends" - ten bent angliškos naudos randu. O su mama aš niekaip negaliu sutikti, tiesiog jos išmintingi patarimai niekaip nesutampa su mano išsikeltomis gyvenimo vertybėmis ir jo piešimu. 

"Auginau, auginau ir šūdą užauginau," - sako ji man. Aš nieko kito neveiksiu, tik nusigersiu, "nusinarkomaninsiu" ir jos teprašysiu pinigų, o ji valkatai jų neduos. Mano gyvenimas - valkata. Mano svajonės - valkatos.

Aš valkata.

Naivi aš. Tebūnie, bet šitai daug geriau nei sovietizmo užuomazgos jos mąstyme, kuriam svarbu pinigai. NES PINIGAI VALDO PASAULĮ. Be pinigų tu niekas. Viskas - pinigai. Vardan pinigų!!!

Tuomet aš noriu būti valkata. Ir iš kur aš tokia kitokia šioj giminėj? Kas mane auklėjo? Aj, tiesa - narkomanai (Cobain'as, Mercury'is, Depp'as, Kiedis, Frusciante, Lenon'as ir kiti..).

Kažin ar, jei būčiau utopinė mokslo kalikė, manim tikėtų labiau, nes dienyne turėčiau daugiau 10-ukų? Jei nekesčiau spontaniško nežinojimo jausmo bei tranzavimo, būčiau rūpestingesnė, "saugesnė"??

Valkata!

Paniurusi, kapitalistinė, sėsli smogo "valkata".

"O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro".

Ir nesuprantu, ko tas Parkinsonas tiek purto mane..

02:46

'Cause all you need is love..

fak jū.

Gera yra naktį eiti namo. Kai daug daug žvaigždžių yra. Nesinori pareiti. Norėtųsi gyventi kur užmiestyje ir eiti eiti eiti, mėgautis ryškiomis žvaigždėmis bei paskutiniu nikotino dūmu, kurio per tamsą nė neįžiūri.. Tuomet tavo mėgavimąsi vienatve triukšmingai nutraukia myžti užsimanęs ir tuo besididžiuojąs nepažįstamasis, pro kurį tu greitai pralėki, kad vėl galėtum grįžti pas save.  Ramiai.

Ne ką mažiau yra gerai kalbėtis, žiūrint į žvaigždes. Telefonu ar nevirtualiai, gerai visaip. 

Kai bus vasara, aš turėsiu naktų, kurias praleisiu ne uždaroje patalpoje. Traukia mus gamta. Laukiniai mes.

Ir į išleistuves aš nenoriu. Nenoriu suknelės. Nenoriu tam leisti pinigų.

O kad dabar kur parkely ant palūžusio suoliuko su cigarete ir pravėsusia žaliąja arbata.. Ir kažkuo..

Vakar aptūrėjau pokalbį su mama. Leidau jai suprasti, kad į gyvenimą mes žiūrim skirtingai. Ir kad mano didžiausios svajonės prieštarauja jos tvarkai. Aš esu viskas, ko ji nemėgsta. Nepasisekęs antras kartas. 

Bet gyventi reikia kiekvienam savaip.

And then..?

 5 N'izza - Jamayka.mp3

i'm down

Šią minutę pergyvenu senas emocijas. Negerai, negerai..

Oasis - Who put the weight of the world on my shoulders.mp3

"Dėl pabaigos. Pabaiga nėra aiškinimas. Ten dar kartą sumaišomos kortos ir vėl paliekama aiškintis".

Donaldas Kajokas.

Knisamės per giliai.

Champagne Supernova

Aj.

Kažko nedirba man galva, tokia išblaškyta, kažkur išėjusi. Ar šiaip išjungta, o aš nerandu nuotolinio pultelio, todėl šliaužiu dienomis nėžiūrėdama atgal ir apraudodama ateitį, kuri nesidaro tokia, kokios kasdieną noris vis labiau.

Bet žinot, vasara viską pakeis. Kaip as laukiu vasaros!!! Tik norėčiau būt metais jaunesnė: laisvesnė, be visų mokyklinių rūpesčių, pilnametystės.

Kaip ironiškai skaudu suvokti, jog metai tau nieko neduoda. Būdama šešiolikinė vis laukiau, kada gi būsiu "suaugusi" ir nebesirūpinsiu dėl mamos, nebesiaiškinsiu jai.. Bet na ką, dar penktadienį atklausiau moralo (Oasis fone) už tai, jog nepranešiau, kad lankiausi Rietave ir ne iš jaunimo centro aš ryte tegrįžau.. Taigi, metai nieko nedavė. Vistiek esu priklausoma. Ar ir vasarą būsiu? 

O kai studijuosiu? 

Jaunėlė, hm.

Norėčiau plaukt Misisipe su maža žalia baidare. O tada išlipt ir eit eit eit. Eit, kol nusitrins mano timberland'ai. Eit, kol saulė išdegins mano nosį ir termosas nebeatrodys kaip termosas..

Ir, kai gyveni savo mažam pasaulėly, jautiesi ten svarbus, nes tu pagrindinis veikėjas. Nėra nieko reikšmingesnio. Laisvė, laimė, meilė, šviesa tau šypsosi iš tolo. Ir tu žinai, kad ten esi saugus.. Ten esi TU.     Tu esi TEN.

Ar aš smarkiai nusišneku?

Savaitės klausomiausi - Oasis. 

Jie tokie vasariniai.

Vasara!!

Little pea.. Big universe.

Kai ieškai prasmės, ją visur randi. Ši daina labai prasminga.

I'm a little pea 

I love the sky and the trees 

I'm a teeny tiny little ant 

Checking out this and that 

I am nothing 

So you have nothing to hide 

And I'm a pacifist 

So I can fuck your shit up 

Oh yea I'm small

Myliu aš Maiklą.

Tėvui gimtadienio proga parašiau laišką. Mama užpavydėjo, sako, aš jos nemyliu, laiškų nerašau..

Taip nėra. Tėvui laišką parašiau, nes jam neturiu ko pasakyt, juokinga, ar ne? O vat mamai tik laiško neužtektų, romano prireiktų: tiek prisimint, tiek prisipažinti, padėkot už tiek daug ir atsiprašyt už dar daugiau.

Ir kodėl aš nesugebėjau pokalbio užbaigt paprastu žodžių junginiu "myliu tave". Ir išvis, kodėl aš niekad nevartoju šių žodžių jau keletą metų? Net savo artimiesiems. O jeigu ir ištariu, tai būna taip išspausta ir nenatūralu. Užgniaužta mano širdis.. Net mama, sesuo jos nepraveria. Tai kas bepravers?

Ar kada nors mylėsiu taip stipriai, stipriau nei šeimą, jog visa širdimi patikėsiu šiuo junginiu?

P.S. Išsitryniau visą "sieną" facebook'e. Beliko išsitrinti ir pačią anketą, nors tam, jaučiu, neužteks stiprybės - domina mane tie keli žmonės..

Kai kimarinti neįdomu

Visą savaitę laukiau penktadienio. Prisižiūrėjusi užvedančių filmų apie gyvenimą, jo suteikiamas galimybes ir jų išnaudojimą labai norėjau nuvaryti į roko baro atidarymą didmiestyje. Bet, kaip visados, suplanuoti dalykai neįvyksta, nes kažkas suserga, kažkas nebegali, kažkas neturi 18 - os.. Likimo ironija. Mano persekiotoja ironija! Tai nuvažiuoti ten nebeišėjo.

Ir kaip užknisa, kai staiga sugriūna ilgai laukti ir puoselėti planai. O aš taip norėjau gyvo koncerto..

Kad mažiau grūzinčiausi ir nesėdėčiau namuose, nusprendžiau eiti į "TJC naktį". Ankščiau ten būdavo linksma. Tačiau ar aš suaugau, ar tiesiog žmonės pasikeitė, ar dar kažkas, bet ten jau nebėra taip gera, kaip seniau - ankščiau ten buvo tarsi antrieji namai, o vat dabar - iš reikalo. Pažaidėm truputį su visais ir susirinkę (nepavykusio plano dalyviai) ėmėm grūzintis. Ėmėm mąstyt, ką daryti. Ir še tau, mano dievaitis, turintis draugų kituose miestuose, suorganizavo eksprontinę kelionę į Rietavą. Susiruošėm žaibiškai: makeup'as, kiti rūbai, įvaizdis, penktas žmogus, pilnas bakas atsirado per pusvalandį. Ir mes jau lekiam į "Jūrą".

Ir dabar net nežinau ar roko bare būtų buvę geriau. Rietave pabendravom su fainais kitamiesčiais, prisišokom (aišku ne pagal pačią geriausią muziką), o vėliau įsimetėm ir į tūsą.

Namo grįžau 7 a.m. Mama: "Kaip sekės?" - "Gerai". Ir labanakt. ;D

HIM - Wicked game.mp3

Taip kartais išeina nuostabiai gyventi.

Vakarykštis trečiadienis su Sliviu buvo puikus: laukas, paežerės, ledas, kurio nemėgstu, užuovėja, grikių skonio ryžiai, tiesa - tiesa, grindys, nusišnekėjimai, nuoširdumas. Ačiū. Ir va, paminėjau.

Šiandieninis ketvirtadienis kažkur pamestas buvo - tokia nenuovoki ir išblaškyta pradžia. Blogos - geros - blogos - ir vėl geros žinios, Poulius, Simona R., Eglė, bunkeris, tešlynai, perfect Poulcrib'is su Eglės perfect muzika, klasės nuotrauka be Pouliaus, bet su Poulium, "5 years time", nevykę spragėsiai, tiesa - tiesa, klausimų karalienė, meškučiai creep'ai ir dvyniai nedvyniai. Fun.

O naminis nakties filmas išvis amazing. Tereikia prisiminti - neįsivelti į jokias bendruomenes. Niekada.

Turiu aš kvailų ir nekvailų troškimų. Ir turėčiau juos visus įgyvendint. Nenoriu būti tik svajotoja - pavargsti nuo to.

Zendien zmarkei leeja. O až nematau. Bet uštat teelei klauzauzi. 

Marteena... - uš!

Laizvė.

Buz.

Mando Diao - Down in the Past.mp3

Ir vis dėlto mes nerašinėtume į jokius blogspot'us, facebook'us, rašyk.lt ir kitokius Š, jei mums nerūpėtų kiti. Jei nebūtume nuo jų priklausomi.

Cha. Užsistūmiau.

Prozakas

Tu nemąstai kitaip. Ir į pasaulį žiūri taip pat kaip ir visi. Tavo išskirtinumas nėra išskirtinis. Bet kaip dėl to kovojama.. Suvaržai savo smegeninę, kontroliuoji mintis ir žodžius, kad būtum kažkuo įdomus, kad būtum įdomesnis bent jau sau.

O žinai kas iš tikro įdomu? Paprastumas.

Kaip paprasta, kad paprastumas yra įdomus. Žinot, pavydėtinai išskirtinai.

Nes jis dabar retas.

O kas reta - tas išskirtina.

Kaip pandos - retėjanti ir nykstanti rūšis, bet kokia akcentuota, kiek dėmesio.

Žmonės dauginasi, ne nyksta. Bet išskirtinumas, gan akivaizdu, retėja. Retėja..

Va, o paprastumas kaip pandos - vos vos laikosi. Jos laikosi tik zoologų pagalba. 

Kaip zoologas pandai, taip ir žmogus žmogui svarbus. Ir koks niekingas niekas būtume be aplinkinių. Nes tik šalia sėdintys žmonės nurodo, kokie mes paprasti, veidmainiški, dviprasmiški ar lėkšti esam. Bet ESAM. 
Vienumoje nebūsi.

Fridays

Dabar 02:17 h.

Tamsu. Žmonės miega.

Ir aš geriu kavą.
Namie iš termoso.
Niekada nebuvau per daug tradiciška.

Sumąsčiau konkrečiau pakalbėt apie savo dieną, jei po kokių metų sumąstysiu paskaityt, jei nebūsiu ištrynusi įrašų, gi reik ką konkretesnio atsimint, kad nebūtų: "O kodėl aš taip rašiau? Kas man tada buvo?"

Nors šių metų ligotos nuotaikos ir taip neteks užmiršti. Tai tokia, kuria aš liguosiuos, kai būsiu trisdešimties. Jei būsiu.

Šiandien gera diena. O saulės net nebuvo ir neatlikau, ką planavau..

Bet.. Pirmąkart buvau pas kosmetologę - nors kažkas mergaitiško mano gyvenime. Kad ir vos dešimt minučių. O man laikrodį taisė vyras su "dratais" galvoje. Nesupratau, kokios vielos ten jam styrojo pakaušy. Buvo paslaugiai mielas. Kas be ko, aplankiau ir motiną "Gausą", kaži kaip Danijoj, jei atveju, tektų verstis, ten nėra LBD! Vaikščiosiu be rūbų.

Vakare susitikau su trisbietėm (kaip seniai bevartojau tą žodį). Turėjom arbatosvynalaus vakarą. Po visko kaip forsai užsileidom muzikos iš telefono ir juokinom pravažiuojančiuosius savo nuotaika, kol galiausiai Sima prajuokino mus, pokštininkė. Užtat kaip ilgai laikosi gera nuotaika. Ačiū, mieloji, lieku skolinga ;)

Įsimylėjau dar vieną dainą: Edward Sharpe And The Magnetic Zeros - Home.mp3   
Kažkoks nuotaikos laikytuvas. Kitos grupės dainos (ir video!) irgi jėga.

Kupina vėjo!!

Man bus gerai. Mums bus gerai.

Daug akimirkų. Mūsų akimirkų!!

Ir mes kvėpuosim šia saule.

Mes dainuosim žole.

Ir mes gersim vyną anksti ryte.

Summer Sun Spin