Lyg dėlionė

Kad visiškai džiaugčiaus ir didžiuočiaus savimi, turiu įgyvendinti porą dalykėlių.
Lengva nebus.

P.S. užrašau tik todėl, nes užrašyti tikslai greičiau išsipildo.

"Because she made a mistake"

Mama sužinojo apie judesiuką, zuikį, pagaliukus, paaa, pim pim ir visaip kitaip kaip bepavadintum.

Ir vis per prakeiktą tingėjimą išjungti pc. Nuėjo ir perskaitė, ką su sese susirašinėjom.
Jė.
Šįryt taip mielai užsiminė, pakišo po nosim seną, kažkieno paliktą, dar 4.90lt kainavusį "MALBORO gold" pakelį ir sako: "Rūkyk šituos." 


Papusryčiavau. Išėjom. Iš bankomato davė pinigų paltui ir išvariau į Šiaulius.
Pirmą kartą su Sima grįžom dar šviesiu paros metu. Nors nieko įpatingo nenusipirkom (išskyrus tai, jog pagaliau įsigijau A.Kiedis "Randus") ir prekybcentriuos mums nesisekė - tranzavimas buvo awesome. Ir pataikėm ant tokių fainų vyrukų: mes visados susidraugaujam su kaimiečiais ;D
Buvo jėga. Net kojų nesušalau.
Namo grįžau apie 18h. Prisiminus, jog mano mama nėra gan atlaidi ir pyktį laiko ilgokai, buvau šokiruota, kai ji liepė vakarieniaut kartu su ja ir jos drauge vienam kambarį - šeimyniškai.
Gal čia tokios modernios bausmės šiais laikais?
Jaunėlė nebaustoji.


Hm, įdomu, ar į Plungę bevažiuosiu?

Kaip nepadaryti ilgo įrašo?

Praėjusį savaitgalį buvau gimtame miestelyje, ten kur gimiau ir augau lig 5m. Sugrįžus po šiteik laiko, užplūdo begalę emocijų, kurių sulaikyti neišėjo. Viskas tiesiog išslydo. Emocinei pusiausvyrai nepasitaisius, teko ištverti dar vieną smūgį. Pirmą kartą mačiaų artimą žmogų išvežamą į ligoninę. Neatlaikiau. Parūkiau kažkur prie Rokiškio jaunimo centro, kurio parkely įrengtos berods partizanų kapinaitės. Gan ironiška.

Vėliau savaitė prabėgo Zarasuose. Dalyvavau nuostabiuose mokymuose, kur sutikau nuostabių žmonių: tiek lenkų, tiek lietuvių. Ir gyvenom nuostabioje aplinkoje, kur žiūrėjom nuostabius filmus. ;) O Gyvoji Biblioteka verta savo egzistavimo. Laukiu nesulaukiu "Socialinės virtuvės" Telšiuose. Vytautas sakė, prisijungs. Jee.

Sugrįžti į šiuos niekuo neįpatingus Telšius visada vargina. Bet atostogos prasideda jau rytoj, tad reik mąstyt kaip naudingai praleist jas.

Tranzuosiu tai tikrai. Nesvarbu kur. Be proto pasiilgau.

O galvoje knibžda viena mintelė, kurią reikės dar patikslinti ir įgyvendint, jei pavyks net per šias atostogas.

RHCP - By the way.mp3





Svajonėms.

Ar lietuviai gali kvatoti be priežasties?

Vidutiniškai vaikai juokiasi šimtą penkiasdešimt kartų per dieną, o suaugusieji – šešis. Tačiau lietuviams ši statistika negalioja. „Lietuviai nemoka juoktis. Ir tai ne stereotipas, o tiesa”, – teigia juoko jogos propaguotojas J. Sogačiov. Jis pripažįsta, kad dabar gyvenimo ritmas toks, kad vis sunkiau negyventi streso primestomis emocijomis. Dažniausiai lietuviai bando atsipalaiduoti draugų susibūrimuose, jiems patinka intelektualūs sąmojai.

http://projektai.vu.lt/universitetozurnalistas/wordpress/2010/09/juoko-joga-tinka-net-cinikams/

 

Akmuo į mano daržą. Priklausau tiems "dažniausiai"..

 
 

John Frusciante - Chances.mp3

Bam!

Kartais atrodo, gyvenimas klostosi taip, kaip ir turi, tarsi būtų išdėstytas turinys kokiame sklandžiame romane. Na, taip nėra. Bet vis tiek, rodos, viskas einasi gerai.

Nusipirkau lagaminą iš komiso parduotuvės. Belieka tik sulaukti netolimos kelionės, o po to ir sekančių. Tikiuosi, šis lagaminėlis bus mano kelionių ir prisiminimų lagaminu. Bent jau to norėčiau. Motyvas iš Remarko romanų.

Laukiu antradienio. Kitą savaitę iškeliauju porai dienelių atsipūsti nuo rudenėjančių Telšių į rudenėjančius Zarasus. Tiesiai šviesiai kalbant, išvykstu į mokymus. Tikiuosi seksis.

Kai žiūrėjau filmą (Mr. Nobody), tiek turėjau visko čia parašyti, o dabar pamiršau. Va kaip būna.
Na, gal tiek. Kažkaip nebeturiu ko parašyt.. Ketinu sukurti novelę meilės tema. Tai gal geriau sėsiu prie jos.
bye.

"Everything works at of the end. Even badly." (Mr. Nobody)