hej

pastebėjau, jog padaugėjo sekėjų (kaip keistai skamba) - man labai malonu, bet noriu pranešti, kad aš šičia jau nieko nebepublikuosiu. Kai užaugi, lyg ir nori viską pradėt nuo nulio, todėl dabar rašau į naują erdvę: http://kovubanga.blogspot.com/

tai, va. jei domina, užsukit. Bet nieko ten gero, sakau.

:)

Que tengas un buen dia!

Lagaminai sukrauti, kobiai įkrauti, sumuštiniai paruošti. Netikiu, netikiu..

Atsisveikinimai sunkūs.

Atsisveikinau šiandien su tėveliu. Tai tikriausiai buvo pats maloniausias ir tikriausias mūsų pasikalbėjimas iš visų. Per porą valandų bandžiau jam papasakoti tiek, kiek tik sugebėjau. Tegul nors ir išvažiuojant bent truputį daugiau pažįsta mane, jei jau šitaip gyvenam.

Atsisveikinau su Ryža Sima (mylima mano spalva). Liūdna užšaldyti tik sustiprėjusią draugystę. Bet gyvenam ir nestovim vietoj, taip? Draugai ateina ir išeina. Na, bet, tikiuosi, bendrausime laiškais. Juk tai taip  žavu!

Atsisveikinau su mylimomis miesto vietomis, su viskuo, ką mėgau šiam nykiam mieste: Pitlium, trym kryžiais, maxima (;D)..

Atsisveikinau su savo kambariu, su plakatais. Kai grįšiu jis bus kitoks.

Sudie gyvenime čia. Viskas pasikeis ir niekada nebebus taip, kaip kad buvo.

Manau, kad vertėtų naujų pokyčių įtaka, atsisveikinti ir su "Akimirką žavingą". Juokinga prisiminti pirmuosius įrašus. Aš čia augau. Į ką užaugau - vis dar nesuprantu. Bet ir iškeliauju tam, kad save rasčiau.

Farvel, venner.

Adiós, amigos. Au revoir, les amis. Auf Wiedersehen, Freunde.

Viso gero, draugai mano. Išsikraustau.

este es el final.

Aš nejaučiu, kad baigiau mokyklą. Juk rugsėjį vėl ten susitiksime, ne? Aš netikiu, kad gavau kvietimą kažkur studijuoti, juk dar ne laikas.. Aš nesuvokiu, kad jau išvažiuosiu kažkur dirbti, juk aš dar neužaugau!

Jaučiauosi tokia maža ir nesubrendusi. Priklausoma nuo aplinkybių ir sėkmės.

Nežinau, kas bus.

Nežinau, kokia būsiu.

Kalsiu pinigus ir pirksiu dviratį?

Ne, ne. Nesuprantu šito.

Per greitai viskas vyksta. Per greitai augame. Per greitai banalėjame. O juk kokie nuostabūs vaikai esame. 
Buvome..

Kiekviena pabaiga yra pradžia. Kiekvienos pradžios nekantriai laukiu stiklinėmis akimis.

they're standing on my neck.

Biški baugu gyventi šias likusias savaites, na bent jau baugu ne vienai.

Darijos ir turkai palaiko man kompaniją.. Taip, taip, aš nolif'inu. Reik depresiją naikint - išdarkiau savo veininteles ištikimąsias meiles. Ir, kol nerasiu naujų, gedėsiu ir raudosiu. Ak, aštuoni litai, ak.. Bet ką čia, šalin mano kapitalistines mintis.

Rodos, tiek šią vasarą turėjau visko įvykdyti. Kažkaip nevykėliškai gavos. Kur mano izoliacijos planas? Jei pavyks, gal dar išvyksiu kokiom 3 dienom. Bet trys dienos.. Ar čia izoliacija?? Na o ryt miegosiu maiše, pagaliau Karklėj - pagaliau lauktasis trip'as.  Pasijuoksiu, jei ims lyti, nes šiandien lijo tobulai, o kas garantuos dėl rytojaus? Ot ekstrymo būtų, bet mum reikia sauso smėlio, kad nebūtų šlapių sapnų. Ir gražaus saulė-lydžio-tekio, kad Sima galėtų įamžinti. Juk turi LOMO už devynis litus. :)

..jaučiu pabaigą ir neaiškią pradžią. Per greitai, per greitai.. Bijau žmonėms apie ją kalbėti, bet reikės. O gal nesakyti ir palaukti, kol susiprotės ir patys pajaus?

Kaži ar greit manęs pasigestų? Pamąsčiau šiandien, kai žiūrėjau "127 hours". Jo juk niekas nepasigedo... (tiksliau nerado).

http://www.youtube.com/watch?v=lV2HG2OrEwU

Kiek šitam pasauly daug ironijos. O kitame kaži kiek? 

Ir iš tiesų kas būtų, jei žmonės visiškai nesuprastų ironijos ir sarkazmo? Visi būtume dideliais vaikais?

Princesės gimtadienis buvo geeeeras, seniai šitaip beiškylavau gamtoje. O kiek juoko ryte.. Vis dar juokiuosi iš "kalbos kertelės", "nešančių kojų" ar dviejų tėčių vaiko iš siaubo filmo. Turėjom juokdarį :)

Šiaip esu laiminga, nes išsigydžiau pusmečio ligą. Pėdsakai išliks visam, bet tai jau ne problema.

Bet esu susirūpinusi dėl ateities. Aš visiškai nieko nežinau, o rimtai svarstyti ir spręsti vasarą per daug sunku - ką daryti? Važiuoti, likti? Įskaudinti, pačiai džiaugtis? Valkatauti, tarnauti?

Einšteinas iš tikro buvo savanaudis: numirė taip ir nesukonstravęs laiko mašinos. Dabar iškeliaučiau į viduramžius, kur purvas, ligos, skurdas, baudžiava - bet jokių klausimų, nes viskas taip paprasta ir aišku - eik tarnaut savo feodalui. Arba pabėk ir būk Don Kichotu.

Adios, amigos. Mucho gusto en conocerte.

au pair. nesvarbu kodėl.

Buvau Bliuznakčiuos. Atvirai - nebuvo geriau už Manifestą, ir žinojau, kad nebus. Aš turbūt per daug mėgstu underground'ą. Bet, kitavertus, bliuzuose turėjau daug pažįstamų, draugų. Nenusidurniavau, kaip ketinau, neprisirūkiau matyt tiek. Bet išsilakstėm mes su Sima lietuje, o lijo taip, kaip aš mėgstu. Na ir ežere po to išsimaudėm pirmą kartą šiemet. Su rūbais eilinįsyk. Gėrėm šlykščią baltutę, kuri leidžia mus vadinti degradais. Bet tokie ir esam, ne? Nemačiau Sardinės, bet pašokom per Blues Caravan - kietos paničkos. Ir mes šokom kietai, sakė Poulius. Na.. Atpažįstu svarbių žmonių šešėlius ir ilgai į juos žiūriu. Bet širdis džiaugėsi, kai mačiau paskutinį kartą ir tą žinojau

 P.S. apie šitą tada kalbėjau

Galbūt išsisunkiau bliuzuose, nes jau antrą dieną iš eilės nolifin'u. Niekur neišeinu, bijau masės žmonių, todėl atsisakau tūsintis su trisdešimtmečiais iš festivalio; žiūriu jau seniai peržiūrėtus "Draugus" ir mąstau, kada gi išvyksiu.

Ieškau darbo. Gyvensiu kitur. Nesimokysiu.

Manęs niekas nebematys. Ir blogspot'o tada neberašysiu. Dingsiu iš "gyvenimo". Nebeturėsiu jo sekėjų. O juk šiais laikais, jei ko nors nepapostin'i, reiškias neegzistuoji, nes draugai negali paspausti "patinka", o ir šiaip, jei niekas nemato ką veiki, kokia prasmė kažką veikti, ar ne?

Visi tą žinom, bet keistis nenorim. Baugu truputį.

Norėčiau parašyti, kad naktimis mąstau itin neblaiviai, bet pameluočiau - VISADA mąstau neblaiviai.

Norisi po miglotu ir palaužtu savo sparnu apgaubti viską. O ypač tą antžmogiškumą, kurio Martyna šitaip ilgisi..

..kabaroti ant skardžio, kiurksoti debesyse, stebeilyti lietų aitrioje saulėje, gulėti pievoje tarp svirplių, dainuoti laukuose neišlavintu balsu - žinoti, kad esu ten, kur ir reikia. 

Ketinu "drąsianusigrybauti". 

Žiūrėsim, kaip pasiseks. 
Yra komedija ir tragedija. Sužaisim tragikomediją.

Smaaail.