Ieškau Čiko.

Čikų yra daug.

Tereikia atidžiau žiūrėti..

Sapnavau vieną.

Ir kai rasiu, pavadinsiu jį Čiku.

Hačiko gal nesupyks?

Where's my Chiko?

Bjauri branda

Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Visada mėgdavau pabaigas spektakliuose, gimtadieniuose, renginiuose, nes jos būna geriausios. Tačiau kalbant apie gyvenimą, linksmumas dingsta. Žmonės ateina ir išeina, keliai išssiskiria ir nebesutampa, iš pradžių juokiesi, po to verki.. Veidus išvagoja juoko, skausmo ir pykčio raukšlės - giliai įrėžtos raukšlės. Ir štai tu lieki vienas. Vienas ir tik su savo prisiminimais, vertingais tik tau  vienam.
Lieki niekam nereikalingas.
Kas belieka: apraudi senus ir laimingus laikus.

Aš be protiškai nenoriu, kad kas pasikeistų. Nenoriu naujo gyvenimo, naujų draugų, pabaigt mokyklos, net meilės nenoriu vardan dabarties, kad tik niekas nepakistų. Kol aš laiminga. Kol mano trapi laimė dar su manim.
Jei tik Dievas suteiktų man vienintelę galimybę viską sustabdyti, aš taip ir padaryčiau. Gi sakoma: sustok akimirką žavingą. Ir aš tetrokštu vieno - sustoti. Sustoti ir likti čia ir dabar. 

Pokyčiai iš nerūpestingo ir žavaus veidelio išstumia jaunystę. Kaip dulkių siurblys ne vieną po kito, o visus iš karto išsiurbia trupinius iš minkšto ir puraus kilimo, taip dingsta ir mūsų jaunystė iš mielo ir lygaus mūsų veido - greitai ir nepastebimai. 

Ir kas gi man liks be jaunystės? Kuo aš ją iškeisiu?

Gimtadienio išvakarėse - Akropolis!

Taip kaimietės norėjo į Akropolį, jog išvažiavo ir be Sidabrų šeimos.

Ir vis dėlto nieko ypatingo nenusipirkome. Simona man neleido pirkti batų už 219lt. Išvaikščiojom, kur tik galėjom, ir grįžom beveik tuščiomis. Tiesa nusipirkau "šauniuosius" CLOGS'us, mat nutrynė man guminiai ir teko keisti juos į bet kokią kitą avalynę ;)

Bet kokiu atveju apsipirkinėjimo užbaigimas "Saldžiuose majuose" visada pakelia ūpą, tad nevisai neviltyje ir pyktyje iškeliavome ant plento. Sutikome tris tranzuotojas, pačios prastovėjom apie valandą (į laikrodį nežiūrėjau, bet tiek atrodė), kol galiausiai sustojo linksmas forsiško tipo vyrukas, pavežęs mus į patogesnę vietą tranzuoti, kuri jam buvo visiškai nepakeliui. God, bless him. Toliau važiavome su nejuokinguoju anekdotų karaliumi, po kurio sekė linksmasis vaikinukas ir Kartenos. Kaip sakoma, kaimietis kaimietį supranta, todėl daug prisijuokėm. Išlipus juokas nesibaigė, nes Sima, laimingiausiai tranzuodama ir iš lėto po žingsnį eidama atgal, įlipo į pelkę, o manydama, jog tai koks karvės tortas, ėmė cypti ir aš pasileidau juokais (manei, nepaminėsiu? ;P). Mes net nekėlėme nykščio, nes dar nebuvome išsijuokusios, kai mašina pati sustojo ir  šitaip grįžome namo - į rudeninius Telšius.

Parėjus namo, kambaryje radau mamos paliktą staigmeną: pamerktas sodo gėles, šampaną, mielą palinkėjimą ir viskas apšviesta rusenančios žvakutės. Geros dienos pabaiga, buvo nuostabi.

Ir pagalvojus, man jau aštuoniolika, ne tik, bet jau. Paskutiniai metai mokykloje, egzaminai, rūpestis dėl ateities, stresas ir nuolatinis priminimas - tu jau dvyliktokė. Aš šitaip nenoriu užaugti, šitaip nebenoriu nieko keisti, taip ir likčiau amžinai. Anksčiau džiaugdavausi gimtadieniais - aš vyresnė ir kiek dovanų.., o dabar - vėl pasenau.. Kaip toj Rusijos dainoj iš Eurovizijos prieš du metus - senstu savo akyse.

Man net nebereikės jaudintis perkant neleistiną produkciją: jau pirksiu legaliai. Ir nebebus: "Neturiu dokumento.."

Dah. Ne gimtadienio džiaugsmas, o depresija.

Gorillaz - November has come.mp3

Namo

Na štai ir grįžau.

Danija man labai patiko: žmonės gražūs, malonūs ir aktyvūs, gamta tvarkinga ir jauki, šalis turtinga ir sutvarkyta, keliai geri - žodžiu, viskas buvo puiku.
Aplankiau kelias Frederikų pilis, buvau observatorijoj, milžiniško aukšto pily, į kurią pusę kelio reikėjo lipti iš vidaus, o likusią dalį (140 laiptų) iš išorės, kol pasieksi bokšto viršūnę - matėsi visa Kopenhaga, vaizdas pasakiškas. Taip pat buvau sesės draugės bare, kuriame nemokai geriau 100lt vertės čerkutės dydžio gėrimuką bei "Baltąjį lokį" už 60lt. Jei tektų mokėti už gėrimus, apsieičiau tik su vandeniu - alkoholis Danijoje, kaip ir visas maistas, labai brangus. "Dione" tipo ledai kainuoja apie 20lt, trintų vaisius kokteilis - 40lt, o "Žalios girios" tipo mineralinis, nepatikėsit - 15lt! Man ir mamai stogas važiavo nuo šitokių kainų, bet sako, kai ten pagyveni, nebeskaičiuoji lietuviškai ir tiesiog už ledus ar mineralinį moki 30 - 40 kronų. Siaubinga.

Kitas ypatingesnis aspektas - Danijoj nėra girktuoklių, nuo kurių taip trenktų nešvaros tvaiku, jog turėtum persėsti į kitą autobusą. Danijos benamiai lyg mūsų neblogą pensiją gaunantys senukai atrodo ganėtinai tvarkingai. O alkoholikai neprisigeria tiek, kad nebežinotų, kur jų namai ir griūtų miegot tiesiog ant minkštesnės žolės. Danijos vergetos sugeba išlaikyti save ir net didžiulį šunį, kuris valgo daugiau už pati benamį. Grįžusi vėl į Lietuvą, pašiurpau nuo supančio vaizdo - prasigėrėlių čia apstu.

Pati šauniausia Danijoj diena prasidėjo nykiai: sėdėjau namie, rašiau straipsnį, mama su sese važiavo dirbti, rodos nieko puikaus. Bet sugrįžus šeimiškėms nutarėme važiuoti į atrakcionų parką! Pirmą kartą buvau tokioje pasakiškoje vietoje (ir tikrai ne paskutinį), kurioje praleidome apie 6val. Buvau pakilusi virš horizonto ir tada staigiai leidausi, vėl kilau ir vėl leidausi, po to atrakcioną pakartojau dar keturis kartus, taip pat kokius 7 kartus buvau ant tos pačios, kaip su sese vadinome "mūsų fainiausios", karuselės - tiek kartu ten buvome, jog susidraugavome su atrakciono darbuotoju. Dar pabuvojau "Tornade", dabar žinau, koks jausmas apimtų pakliuvus į viesulą. Žinoma, be linksmųjų mašinyčių neapsiėjau ;) Ir taip pat, pasak sesės su Brigita, kritau į akį "kebabui" (turkui), kuris užkalbinęs nenustojo žiūrėti ir po to net tris kartus patikrino ar aš saugiai prisitvirtinau apsaugą. Buvo juokinga.
Karuselių buvo daug daugiau, bet ką aš čia minėsiu.. Tai reikia patirti.

Kas nepatiko Danijoje: ištisas buvimas su šeima. Mama man tiek įkyrėjo, jog rodės, nebeištversiu. Bet praėjo. Grįžau. Dabar su ja praleisiu mažiau laiko ;D 

Dvi savaites trukusi kelionė man patiko. Tikrai dar norėsiu sugrįžti į tą šalį.

Queen - Miracle.mp3

Tamsta Muzika

Štai ir dar vienam pabūvojau festivalyje. Geriau už bliuzus nebuvo, bet daug geriau nei namuose sėdėti. 
Gaila, kad Sima nebegalėjo važiuoti, bet nieko, bus dar daug kitų festivalių, pvz: Glastonbury ;)

Na, o Tamstoj man iš tiesų patiko. Susiradom su Dovydu tikrai puikią kompaniją, su kuriais liūdna nebuvo ir pamaitino, pagirdė, prajuokino - žodžiu suteikė viską, ko reikėjo. Muzika buvo tikrai puiki. Stilingų žmonių apstu, tiek prisižiūrėjau gražių žmonių, kad net koktu pasidarė. Net mačiau svajonių boyfriend'ą - lietuviškąją J.Depp jaunąją versiją ;D O per Inculto šokau su vienu mano sapnų veikėju, su kuriuo persimečiau keliais sakiniais, kaip su kokiu D.xxl, bet nieko daugiau.

Iš tikro jaučiuosi tarsi pabuvojus Woodstock'e: daug žmonių, alkoholio, cigarečių, kitokio velnio, viską griaunantis lietus, daug purvo, nuogi žmonės, užsieniečiai, daug meilės, geros muzikos, šokių, pramogų. Liūdėti neteko.
Turbūt geriausiai atsimenu, kai susipažinom su netyčia į Tamstą užsukusiais vokiečiais, kurie man padovanojo skardinę alaus bei lietuvišką jamminim'ą. Keliese sustoję aplink palapinę tiesiog improvizavom: kas beatbox'ino, kas dainavo, kas šūkčiojo, kas šiaip ritmą gaudė - visai neblogai gavosi.
Dar prisimenu Mykoliuką, pravardę agurkiukas, kuris visur dalyvauja, net muša ritma ir gali atstoti vyro pasididžiavimą ;D (Tai buvo milžiniškas agurkas, kurį vienas vaikinas personifikavo).

Su šiurpu prisimenu baisųjį lietų, kai pabandę slėptis po skėčiu, nutarėme pasislėpti po pripučiamu čiužiniu ir tai buvo geriausia, nes netrukus ėmė lyti ne ledukais, bet ledais! Buvo laaabai šalta. Sugedo stiprintuvai, praleidom nemažą muzikos, bet nieko vėliau buvo tik smagiau, atsirado dėmesio sugerovų - nuogalių.

Oj, vos nepamiršau, reikia perspėti: neprasidėkit su lietuvių klubų apsauginiais - gyvi galit ir nebeišeiti. Papasakojo man tokia vieną istoriją, kaip apsauginis pradėjo mušti kelias merginas, iš kurių viena man ir pasakojo. Linkiu Gintarei laimėti bylą prieš juos!

Visumoj festivalis man patiko. Nors grįždama nejaučiau tokio jausmo, kokį parsivežiau iš bliuzų ir maitinausi visą savaitę. Nebuvo tos auros, tos atmosferos. Bet nebuvo ir blogai. nežinau, kas buvo.

Dabar man reikia į Karklę ir į Palangą. Žinokit.

Priimu pasiūlymus nuo 11 - 22h. ;D

P.S. Pažiūrėkit, kokį mielą užrašą radau tarp tamstamuzika.lt komentarų.. Kad man kas šitaip.. :

FESTAS @ 2010.08.01 21:00
Gerai, tebūnie tada viskas vienoje vietoje.. Ieškau ir aš merginos spalvota marga kepure, su kuria prasilenkiau šeštadienį apie 22:00 valandą, kelyje tarp palapinių miestelio nr.2 ir festivalio zonos. Mes keletą kartų atsisukome pažiūrėti vienas į kitą ir daugiau aš jos neradau..