2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Savaitės vardas - Beprotė

Po šitokio lekimo, organizavimo, bandymo viską suderinti ir visur suspėti - čiukčt ir baigta. Sėdžiu ramiausiai namie ir jaučiuosi kalta, nes sėdžiu. Tas lėkimas, man patiko ir pritiko - štai ko aš noriu, ko man reikės ateityje. 
Renginys buvo puikus. Nors viso ir nemačiau, bet žinau, kad jis mums pavyko. Afteris irgi pavyko,  rūkomajame kalbos niekad nenutilo.

WOBOS aš laaaabai pasiilgsiu. Taip nelaukiau, kada ji baigsis, bet viskas turi pabaigą, todėl žurnaliuko nebebus.. Nežinau, ko labiausiai gaila: ar pačio žurnalo, ar "šeimos" iširimo, ar nutrauktos veiklos, ar dar nerealizuotų straipsnių idėjų, ar dėl to, jog nebegausime naujų akreditacijų.. Vis dėlto, manau, labiausiai gaila WOBA mirties. Su ja mirė ir nemaža dalelė manęs.
Tikras memento mori.

Pagaliau pasidariau tattoo. Tokią, kokios tiek ilgai norėjau ir laukiau. Galvojau slėpti, bet kažkodėl parodžiau mamai. Manau naujo kompo nebebus.. Nors kitą rytą nieko nebesakė, matyt, pamiršo.


Šiuo metu reikia kažko naujo.

Nice Little Penguins - Flying.mp3

2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

Turiu tiek daug darbo ir veiklos (WOBA renginys, pristatymai miestuose, mokymasis, skaitymas, teatras), tačiau ištisai nieko neveikiu. Net nepasakyčiau, kad chill'inu, nes nuo dienos taip pavargstu, jog rodos kokį dramblį prižiūrėčiau.
Kaip prisiversti daryti dalykus, kurie reikalingi, bet tokie nenorimi kaip Škėmos prakeiktoji drobulė?
Gal reikia atsisakyti sėdėjimo prie pc ir TV? Dar draugų, muzikos, Futuramos ir gyvenimas sugadintas.
Ir tebelieka vienintelė draugė - depresija.


Bam!

John Frusciante - Here, Air.mp3

2010 m. rugsėjo 14 d., antradienis

Lietuvos rytas - mus šaunuoliai.

  • Šaunu, kad lietuviai nugalėjo, kad parsivežė medalį, kad šalis suorganizavo neblogą priėmimą. Įdomu, kaip būtų įvykęs priėmimas, jei nebūtų laimėję ;D Nežinau kodėl, bet tas krepšinis visiškai manęs nejaudina. Nejaudina nei tas, jog dėl šios pergalės mūsų Lietuvėlė bus įtraukta į  naujuosius istorijos vadovėlius kaip šauni šalis. Per mažai pas mane tautiškumo. Tas krepšinis, man paskutinėj vietoj.
  • Nebejaudina net, kai mama pasako: "Tu esi laikrašty!"
  • Kai kas įdomiau: parsisiunčiau JAM JAM'ų albumą. Faini jie. Kaip Pepperiai. Nu nevisai. Pepperiams niekas neprilygs, nebent "The Red Hot Chili Pipers"(!) su savo dūdmaišiais.. ;D
  • Kažko gyvenimas neatnešė nieko naujo, dėl ko taip nelaukiau dvyliktos klasės. Rodos, vis dar einu į vienuoliktą - toks pat atsipūtimas, n.d. nedarymas ir px'uizmas.. Negerai, negerai.
  • Futurama valdo vakarais, Queen'ai - per pietus, o mielasis Mičas su kava - rytais.
  • Noriu naujo pc.
  • Vaikai užknisa. Būsiu karjeristė ir neturėsiu jų. Tegu anglų mokytoja kalba, ką nori..
  • Penktadienį WOBAbus'as į Plungę ir Rietavą. Manau, bus geriau nei Klaipėdoj - šauniajam didmiesty prie jūros. Nebenoriu ten gyvent. Nėra žmonių. Nebent Akropoly, o aš išiaip jo nemėgstu.
  • Mama nori, kad laikyčiaus teises. Gal vis dėlto laikytis?
  • Reikia pinigų..
Bye,
Mart.

2010 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

Rugsėjis jau įpusėja.. Darosi slegiančiai sunku. Dvylikta klasė, RUDUO, šaltas oras, pinigų trūkumas, visokie WOBA ir kiti reikalai. O aš dar neturiu termosinio puoduko! Na bent jau užsakiau ir netrukus turėčiau gauti. Raudoną ;D Bet kokiu atveju, ruduo užknisa. Labiausiai iš visų sezonų.
Pati rugsėjo pirma buvo įsimintina. Toji mergaitė, Modesta, kurią laikiau už rankos sveikinasi ligi šiol. Abi tiek pat išsigandusios ir nelaimingos kartu ištvėrėme tą "Garbės ratą" ir visą likusią ceremoniją. Sėkmės, mergaitei ištverti kokius 8 metus "Germante".
Dar tik rugsėjis, o jau prasideda namų darbų nedarymas. Rūpi tik anglų. Visi kiti.. Gyvenu vienuoliktokės kailyje. Ir ka daryt?
Manau netrukus pradėsiu stresuoti, nes rasti grupes į WOBA nepaliaujamai artėjantį renginį sekasi sunkiau, nei tikėjausi. Jau septynios atsisakė. Dar kelios nekelia ragelio, dar kitom rūpi pinigai, dar kitų neatradau.
Beprotiškai noriu naujo kompo, ypač kai šitiek prie jo dabar tenka išsėdėti. Manau, mama jau įkalbėta, tad belieka išsirinkti ir džiaugtis. 13min! 13 minučių laukiau, kad įsijungtų delfi, o iš jos dar tiek pat, kad patekčiau į gmail'ą! Tam atėjo galas.


P.s. God, I know you love violence, but this time please be more pleasant. It's for JTBA and Telsiai jouth, not for us.


RHCP - Breakin' the girl.mp3