Dublis nr. trečias

Va, o šiandien netikėtai pamačiau savo vaikystės košmarą. Telšiuose gyvena tokia moterytė, kuri turi kuprą. Kai buvau maža, mama man vis kartodavo: "Nesikuprink, o tai atrodysi kaip ji. Reikės siūtis specialiai rūbus, nesusirasi vyro..",- ir visaip panašiai. Aš dažnai tą moterytę matydavau. Bijodavau jos, nes bijodavau tapti tokia kaip ji. Dabar suprantu, jog mama apgaudinėdavo ir tik gąsdindavo vargšą vaiką; tada jie visi būna naivūs. Ir šiandien aš ją vėl pamačiau po kokių 7 metų pertraukos..
Aš esu pastebėjus: kai tik pamatau kokią įdomesnę personą, iškart užsikabinu. Visada noriu prieit pakalbint, susidraugaut. Bet niekada to nedarau. Galbūt prieičiau ir drąsiai (ar bent jau apsimesčiau tokia) kalbėčiausi, bet mama yra pasakius, kad jeigu reikės, tai likimas pats suves mane su tuo žmogum, kad nesikiščiau, kur nereikia, kad nevisiems patinka būti užkalbintiems. Taigi, arba mama teisi, arba ji nužudė many galimybę kam nors padėti.

Užteks šiandienai dublių, manau




Red hot chilli peppers - desecration smile.mp3

Dublis nr. du

Mėgstu pamąstyti prieš miegą. Dažnai mąstau. Dažnai ir svajoju.

Paskutiniu metu vis dažniau prisimenu Harį. Kokiais gerais draugais mes buvome. Daugiau. Gal.. Visada rasdavom, apie ką padiskutuoti. Kalbėdavom tol, kol pavargdavom, kol prikimdavo balsai.. Atsimenu, kai vieną vakarą pabėgom iš stovyklos prie jūros - tada aš ją pirmą kartą mačiau naktį.. Buvo gražiau ir mieliau nei bet kokioj nuotraukoj.. Jei dabar sutikčiau tokį vaikiną, vidumi panašų į jį, nieku gyvu nebepaleisčiau taip lengvai, įdėčiau pastangų - vardan draugystės, vardan tyros nepatirtos meilės džiaugsmo..



Oasis - stop crying your heart out.mp3

Dublis nr. vienas

Kalbam kalbam...

TA manoji liga perėjo jau į kitą stadiją: ji man kelią alergiją ir dusulį.. Bent jau nebekarščiuoju. Erzina tik tai, kad tas didelis virusėlis, kai praeina, sudirgina visą mano imunitetą. Ir nuotaiką. Kai virusėlio nėra - Martyna jaučiasi nuostabiai.



Keistuolių teatras - meilės nėra.mp3

Truputį žodžio

Pavadinkime tave Blooming.
Galėtume visaip interpretuoti, bet šiaip žodis tau netinka, nors pridėjus 84% sarkazmo, 12% ironijos ir 4% pykčio - viskas išeina.
Labiausiai tavyje nemėgstu apsimetinėjimo.
Įgriso labai.
Beje, kopijuodamas kitus, Blooming, originalus netapsi.
So please stop doing this!

I hate all of this

Nekenčiu keltis anksti ryte,
Nekenčiu būti viena namie,

Nekenčiu sniego pavasario metu,

Nekenčiu paukščių, dar nesugrįžusių.

Nekenčiu, kai matau Tave,

Nekenčiu, kai šypsaisi, Mr.s,

Ką jau kalbėt apie replikas tavas,

Nekenčiu, kai jos skirtos man.

Nekenčiu, kad viena dažnai būnu -

Visi palieka mane.

Nekenčiu, kad vis dar augu,

Greit ir aš paliksiu kažką..

Nekenčiu, kad nesipildo svajonės -

Belsk nebeldęs į tiksintį laikrodį..

Nekenčiu būt ne iš tų,

Kuriems nieko niekada neprireiks.

Nekenčiu muzikos geros,

Kuri susimąstyti verčia.

Nekenčiu, kad po to

Depresijos lašai apsilanko.

Nekenčiu nakties be žvaigždžių

Ir mėnulio spalvoto.

Nekenčiu, kad negaliu

Skrieti kaip sakalas be širdies skausmo.

Nekenčiu, kad nemoku

Mielai nudžiugint draugų gerų..

Nekenčiu, kad nemoku

Gražiai, lengvai išliet minčių savų..

M

Šiandien kovo 8d. Tad su ta proga, merginos! ;D

"O aš žinau, kad skriesime pajūriu. Ir bus gražu. Tik mudu. Tu turėsi akis mielas ir šypseną žavią. Juk ji svarbiausia. Tu paaiškinsi, iš kur atsiranda sapnai ir kodėl verkia dangus. Tu man padainuosi dainą, kuriai muzikos nereikės. Tu man pagrosi dainą, kuriai žodžių nereikės. Ir bus gražu. Tik mudu. Tu parašysi knygą, apie tikrą meilę. Apie tokią, kuri tik kartais ateina. Ir nebenori pasitraukti. Kai būna gražu. Tokią skaitys daug žmonių. Ir jie pamils gyvenimą. Iš naujo. Ir tik tavo dėka. Pasirodyk, nuskraidink mane. Ten, kur bus gražu. Kur būsime tik mudu."

"Manuma"

Pavasarėja ..

Pagaliau aš vėl čia. Seniai jau norėjau parašyti, bet kad retai sėdžiu prie pc. Ir vat, atkeliavau su daug įvykių. Na ne visai.

Pirmadienį buvau teatre, skaitėme spektaklio scenarijų. Wow, turėsiu kokias penkias eilutes teksto. Pasisekė ką?
Sumąsčiau tokį plastišką koduotą judėsiuką, kurį supras tik Sima, kuris turi "judesiuko" reikšmę..

Ketvirtadienį ilgai ieškojau to savo talento teatrui parodyti, bet kad ne ką teturiu. Vapše, nieko neturiu. Vis dėlto nutariau pagrot ką nors. Under the bridge - myliu ją. 

Šiandien buvo labai graži diena, tad iš teatro išėjus, namo nesinorėjo. Niekada nesinori.

Aisiu pabandyt ką WOBAI sukurt..

Dovydas

Kadangi, Dovydai, norėjai būti paminėtas. Va, prašau - pavadinime tu.

Kaip aš laukiu pavasario!! Tiesa, vakar jį pajutau: tas stiprus vėsaus ir gaivaus oro dvelksmas.. Bet laukiu ne kalendorinio pavasario, su kuo visus sveikinu, o to paukščių čiulbėjimo anksti ryte, pirmų žolės daigelių - įrodymo, kad tuoj tuoj atgims ir sužydės gamta, ir šilto šilto oro bei ilgų pasisėdėjimų su draugais iki sutemų... (Miss you). Visi iki vieno, manau, to laukiame. Kai TAS pavasaris ateis, visi bus gražesni, linksmesni, laimingesni, daugiau šypsosis, mažiau apsibuturiuos.. Bus šviesiau! Šiaip.

Spring is coming. I feel you! Spring!

Sprink, žiemele! Sprink!



Savaitė buvo gana įdomi: su daug juoko, veiksmo, bendravimo, naujovėmis, geru penktadieniu. Kas labiausiai patiko: pradėjau lankyti teatrą. Jis neabejotinai geresnis už tą, buvusį Žemaitėje. Pirma diena tame teatre ir jau vaidinau. Veiksmas vyko iškart.


Su Sima vaikščiojom ir ieškojom crazy frog, bet maxėj, į kurią veda visi keliai, nebuvo.. O durniausia, kad visą savaitę laukiau filmo su Johnny Deppu ir būtent to filmo metu užlūžo kanalas ir galėjau matyti juodą ekraną su kažkokia lentele..
"Persekiotoja ironija grįžo! Muhahaha.."