Norėčiau parašyti, kad naktimis mąstau itin neblaiviai, bet pameluočiau - VISADA mąstau neblaiviai.

Norisi po miglotu ir palaužtu savo sparnu apgaubti viską. O ypač tą antžmogiškumą, kurio Martyna šitaip ilgisi..

..kabaroti ant skardžio, kiurksoti debesyse, stebeilyti lietų aitrioje saulėje, gulėti pievoje tarp svirplių, dainuoti laukuose neišlavintu balsu - žinoti, kad esu ten, kur ir reikia. 

Ketinu "drąsianusigrybauti". 

Žiūrėsim, kaip pasiseks. 
Yra komedija ir tragedija. Sužaisim tragikomediją.

Smaaail.

I will always be beat down.

Mėgstu festivalius, mėgstu žmones, bet ne per daug ir dažnai. Nu gi kiek galima. Būti žmonėse įpareigoja. Nemėgstu masinių draugų sanbūrių per dažnai. Visada išeinu ar viena, ar dviese pasibūt, nes taip reikia. Ką tuo noriu pasakyt? O gi pavargau nuo kai kurių. Alkoholiauti irgi pavargstu.

Minint festivalius, vis dar gyvenu Manifeste'11. Ten buvo daugiau, nei kas galėjo iš jo tikėtis. Tiek bohemos, tiek meilės, nuoširdumo, draugiškumo, jaukumo dar niekur nesu mačiusi. O maniau, kad Bliuzai tobuli. Na, neee. Komercija visgi daro savo. Nuo to savaitgalį galėjome pabėgti. Mielas, Manifeste, prašau niekad nepasikeisk. 

Nesvarbu, kad buvo šalta, nesvarbu, kad dalies nepamenu, nesvarbu, kad pasyviai panikavau pametusi keletą brangių daiktų, nesvarbu, kad nežinojau, kaip ir ką sakyti, nesvarbu, kad tų draugų niekada daugiau nepamatysiu. Niekas nėra svarbu. O juolab kiti, prieš ką man šiaip gėda. Bet pasilikim šiokią tokią paslaptį.

Mano draugai mieli, kreipiuosi į jus, nes žinau, kad kartais paskaitot: tą, ką pasakau tik jums būnant tik dviese - viešinti nereikia. Reiškias, tai pasakiau tik jums, nes pasitikiu ir aš visai nenoriu, kad tie anie kažką apie mane girdėtų. 

O šiaip, gyvenu gerai, ačiū.

John Frusciante - Beat down.mp3

harrypotteriauju

žiūriu kvailus masinius filmus, gadinančius kažkada skaitytas Rowling eilutes. ieškau svajonių kelioninio savo turbo spalvoto megztinio - ne taip paprasta. nemiegu namuose, su mama nesimatau ir nešneku (kelių kambarių bute pasislepiam kas sau). valgau tai mažai ir sveikai, tai neaiškiai, geriu daug CnH2n+1OH ir suprantu, kad pradedu priprasti. bet jausmas po to būna liūdnai geeras, trumpai pozityvus, vėliau - kaip žinot.

kiekvienas skambutis, kiekviena žinutė neša išgalvotą mintį. todėl nereaguoju į žmones, neskaitau, neatrašau, nekalbu - išsisaugau paslaptį. bet vėliau vistiek sugriaunu. 

realybė.

pažabojami dalykai.

išsiryškinau šiandien daug šiltų nuotraukų. ir vieną TĄ. taip, Sima, pati žinau, kad nederėjo, bet kas supaisys sentimentalios žmogystos poreikius po laiko vėl viską prisiminti? 

aš su klaidom. nevykusi veikėja. mano romanas būtų absurdas.

labiausiai mokausi mažakalbystės. tegu kalba Dovydas - jispašnekėsužvisus..

nu. graži daina, milijoną kartų išklausyta: Aerosmith - Dream on.mp3

nes mano pasaulyje nieko kito nėra, tik "dream yourself a dream come true.."

Comfortably Numb

Oras nespalvina mano nuotaikos. Nei žaliai, nei mėlynai, o ypač ne raudonai. O juk tiek geras, tiek blogas veikia besąlygiškai. Gyvenu vidinėmis emocijomis. Šnekuosi su savim ir uždavinėju retoriškus klausimus. Ir tikiuosi atsakymų.

Mėtau monetą. Beprasmiškai monotoniškai. Tiesiog: ne - taip - ne - taip - ne - taip - taip - taip - taip - ne.

Ir ieškau prasmės.

Kurią turiu

susikurti

pati. Ir

tikėtis nuolankaus išrišimo

iš savo

ir ne savo

dievų - įkalintojų - vaizduotės.

Sargų. 

Ritualų. 

         Sentimentalios abstrakcijos..

Aj. 

Klausau pink floyd'ų ir nesusigaudau.

"Apisakažina"

Sudaužykit puoduką.

  

Maaloniu aazartu paadvelkia.

P.S. Egzaminai baigti. Laukiu tik rezultatų. Metas pradėti vasaroti. Ir jau laukia sudarytas neblogas savaitgalių maratoniukas attend'inant Manifestą, Bliuzus, "Bokšto kronikas" ir dar ką nors, ko dar nežinau. Faani.

Sėdėjau bekvapėje virtuvėje įrėmintuose saulės spinduliuose ir smigdama ant nublukusios, išklerusios taburetės stebėjau, kaip monotoniškai darbuojasi skalbimo mašina. Sukasi sukasi - sukosi ten batas. Sukosi žmogelis, bejėgiškai įvyniotas į audeklo tamsųjį verpetą. Jis norėjo rėkti, bet chemija kvepiančiais milteliais apnuodytas vanduo veržliai skverbėsi jo burnon. Jis norėjo būti išgirstas. Jis springo. Kvėpuoti? Jau seniai nebekvėpavo - prarado viltį. Duso. Sukosi.. Užsimerkė.

..aš tyliai atsistojusi nuėjau.

Juk šiandien Depp'o gimtadienis!!

;DD

Gal ta proga pažiūrėt kokį jo filmą? Iš senesnių, žinoma. "Secret window" vėl kokį 9 kartą arba "Blow" - ketvirtą.. Buvo laikai, kai tokias nesąmones tikrai sureikšmindavau. Va, lygiai prieš metus nupirkau sau ir mamai po pyragėlį "atšvęst" jos bendramečio dieną. Šiemet to nebedarau. Gal užaugau? O gal supasyvėjau?

Lieka daug mažiau progų džiaugtis.

Nežinau. O kaip geriau?

"Dievo pirštas pakišo koją"

Na ką. Visiškai nesimokau, po Palangas su Sliviu važinėju ir sušius pirmą kartą ragauju, o stojimų lape naiviai ir lengvabūdiškai surašau geresnes, aukštesnių rezultatų reikalaujančias specialybes ir laimingai sėdžiu tikėdamasi geriausio. Pakiš man tas pirštas kokią koją, nu.

Visos viltys į užsienį. Na o jei ir neįstosiu ten, tai vistiek vistiek VISTIEK važiuosiu valkatauti į jį. 

O po to jauni ir utopinių vilčių kupini būsimi abiturientai žiūrės į mane ir galvos: kaži, ar ir ji tokių gražių svajonių turėjo. 

O aš būsiu turėjusi..

Jeff Buckley - Lilac Wine.mp3