Kaip aš tavęs pasiilgau, mano mylimas blogspot‘e. Net nežinau, nuo ko pradėt lieti savo įspūdžius – jų tiek daug.. ;D
Robinzombiai nebuvo tokie šaunūs kaip pernai. Programa buvo supaprastinta, maisto buvo net per daug ir šiaip nenuvargę grįžom.. Bet buvo vokiečių ir vienas turkas, kurių labai pasiilgau. Jie tokie šaunūs. Bendrauti su jais taip įdomu. O kai bendravimas vyksta angliškai. Aš tokia laiminga savo anglų žiniomis: viską suprasdavau, ką jie sakydavo, galėdavau atsakyti ir net kartais užvartyti.. ;D Taip pat išmokau ir vokiškų žodžių, ne tik gerų.. :D
Stovykloje vėl atgavau draugę, kurią jau buvau pasiryžus paleisti, nes maniau, kad jai tik trukdau, bet dabar nieku gyvu jos nepaleisiu. Aš jos tiek buvau pasiilgus, kad per stovykla beveik vien su ja ir bendraudavau, nes turėjom apie daug ką pakalbėti. O po to gražiausieji vokietukai – šiaudelis ir darbštuolis – pradėjo su mumis bendrauti daugiau, nei su kitomis merginomis. Atze sakė, kad jiems smagiausia su mumis bendrauti, kad jei tarpusavy kalbasi, tai apie mus daugiausiai, ir kad per naktį pasilikti norėtų pas kurią nors iš mūsų arba Poulių. Tokie žodžiai šiek tiek glostė ausį, bet šiek tiek ir ne. Kai sėdėdavom su Sima ir jie, susiradę mus, ateidavo, kartais pasijusdavom nepatogiai. Neretai, sakydavau, kad gal mums reikėtų prisijungti prie kitų, bet tada Atze atsakydavo, kad nebeišeis kalbėtis taip įdomiai.. Suprantu, jam nevisi stovyklautojai patiko. Kur bepatiks, kaip pradėjo alpti dėl Simos ;D (You can leave your hat on) jis vis dar turi mums pašokti. O Sascha turi išmokti kalbėti angliškai. ;D
Jie tokie užsidegę noru atvažiuoti čia. Iš pradžių sakė, kad žiemą galėtų. Dabar jau sako, kad rudenį.. Su Sima labai norėtumėm jų sulaukti, bet manau, nereikia tam skirti per daug vilčių, kad netektų nusivilti.. Nes žinot, kaip būna su pažadais.. Kol kas viskas šviežia, bet kai ateis ruduo, kas žino. Nors su Sima jau spėjom prisisvajoti, kaip geriausi draugai atvažiuoja pas mus.. O gal atvažiuotų ir keturiese – su tuo gražuoliu JENS iš vidurio bei Thomu ;D.. Tikiuosi Atze meilė Simai neišblės ir jos lydimas jis atvažiuos į Telšius bent su Sascha..
Kaip buvo keista paskutinę dieną Thomą ir Saschą parsivest namo.. Pirmąkart šitaip.. Kaip per kokią mainų programą, bet buvo smagu :D O kaip Sascha spindėjo, negalėjau nesišypsoti pažvelgus į jį. Jis
atrodė toks laimingas, net kai susiraukdavo, atrodė džiugus toks.. :D Jis ketino nupirkti gėlių.. Paskutinę dieną jis itin stengėsi bendrauti, visaip mane kalbino ir aš bandžiau jį suprasti, į pagalbą ateidavo Thomas. Paskutinė diena buvo smagi ir su ohoho nuotykiais. O taip... ;D Nepamiršiu apsikabinusių lover‘ių, pokalbių su Thomu ir Saschos akių, kurios be proto gražios, kai spindi. (WOW)
Atsisveikint kitą rytą man buvo itin sunku. Pravirkau. Vienintelė. Labiausiai gaila buvo Iris, Udo – jie tokie nuostabūs žmonės, su jais pasikalbėjus pasijauti kur kas geriau. Iris tikrai nuostabi, ačiū jai už palaikymą, kai situacija buvo išties nekokia. O Udo, ačiū, kad pakeitei mąstyseną, visada nuostabu pabendrauti su protingu žmogumi. Jojo, ačiū ir tau, kad visada bandei manim rūpintis, kad pirmas parašei laišką, kai nesitikėjau gauti iš nė vieno vokiečio..
O dieve, kaip man liūdna ir kaip aš visų jų pasiilgau.. :(
Na ką dabar gyvenu savaitę be mamos, tik su savąja nanny. Sekasi gerai. Šiandien prisikviečiau draugų. Ir atitaikyk, kad nori Martyno gimtadienio dieną.. Tai sveikinsim ;D Vėliau parašysiu kaip pasisekė vakaras su šyša ir vyno taure bei geriausiais draugais..
Dabar esu labai pasimetus ties meilės reikalais - nežinau ko, bet tikrai noriu. „Viskas ateis savu metu, kai likimas to norės,“ – sako Sima. Aš nenoriu, kad likimas to užsinorėtų, kai man bus trisdešimt penki.. Mano paaugliška širdis to nori jau dabar..
Bang gang – It‘s allright.mp3
Bang gang – Ghosts from the past.mp3
Robinzombiai nebuvo tokie šaunūs kaip pernai. Programa buvo supaprastinta, maisto buvo net per daug ir šiaip nenuvargę grįžom.. Bet buvo vokiečių ir vienas turkas, kurių labai pasiilgau. Jie tokie šaunūs. Bendrauti su jais taip įdomu. O kai bendravimas vyksta angliškai. Aš tokia laiminga savo anglų žiniomis: viską suprasdavau, ką jie sakydavo, galėdavau atsakyti ir net kartais užvartyti.. ;D Taip pat išmokau ir vokiškų žodžių, ne tik gerų.. :D
Stovykloje vėl atgavau draugę, kurią jau buvau pasiryžus paleisti, nes maniau, kad jai tik trukdau, bet dabar nieku gyvu jos nepaleisiu. Aš jos tiek buvau pasiilgus, kad per stovykla beveik vien su ja ir bendraudavau, nes turėjom apie daug ką pakalbėti. O po to gražiausieji vokietukai – šiaudelis ir darbštuolis – pradėjo su mumis bendrauti daugiau, nei su kitomis merginomis. Atze sakė, kad jiems smagiausia su mumis bendrauti, kad jei tarpusavy kalbasi, tai apie mus daugiausiai, ir kad per naktį pasilikti norėtų pas kurią nors iš mūsų arba Poulių. Tokie žodžiai šiek tiek glostė ausį, bet šiek tiek ir ne. Kai sėdėdavom su Sima ir jie, susiradę mus, ateidavo, kartais pasijusdavom nepatogiai. Neretai, sakydavau, kad gal mums reikėtų prisijungti prie kitų, bet tada Atze atsakydavo, kad nebeišeis kalbėtis taip įdomiai.. Suprantu, jam nevisi stovyklautojai patiko. Kur bepatiks, kaip pradėjo alpti dėl Simos ;D (You can leave your hat on) jis vis dar turi mums pašokti. O Sascha turi išmokti kalbėti angliškai. ;D
Jie tokie užsidegę noru atvažiuoti čia. Iš pradžių sakė, kad žiemą galėtų. Dabar jau sako, kad rudenį.. Su Sima labai norėtumėm jų sulaukti, bet manau, nereikia tam skirti per daug vilčių, kad netektų nusivilti.. Nes žinot, kaip būna su pažadais.. Kol kas viskas šviežia, bet kai ateis ruduo, kas žino. Nors su Sima jau spėjom prisisvajoti, kaip geriausi draugai atvažiuoja pas mus.. O gal atvažiuotų ir keturiese – su tuo gražuoliu JENS iš vidurio bei Thomu ;D.. Tikiuosi Atze meilė Simai neišblės ir jos lydimas jis atvažiuos į Telšius bent su Sascha..
Kaip buvo keista paskutinę dieną Thomą ir Saschą parsivest namo.. Pirmąkart šitaip.. Kaip per kokią mainų programą, bet buvo smagu :D O kaip Sascha spindėjo, negalėjau nesišypsoti pažvelgus į jį. Jis
atrodė toks laimingas, net kai susiraukdavo, atrodė džiugus toks.. :D Jis ketino nupirkti gėlių.. Paskutinę dieną jis itin stengėsi bendrauti, visaip mane kalbino ir aš bandžiau jį suprasti, į pagalbą ateidavo Thomas. Paskutinė diena buvo smagi ir su ohoho nuotykiais. O taip... ;D Nepamiršiu apsikabinusių lover‘ių, pokalbių su Thomu ir Saschos akių, kurios be proto gražios, kai spindi. (WOW)Atsisveikint kitą rytą man buvo itin sunku. Pravirkau. Vienintelė. Labiausiai gaila buvo Iris, Udo – jie tokie nuostabūs žmonės, su jais pasikalbėjus pasijauti kur kas geriau. Iris tikrai nuostabi, ačiū jai už palaikymą, kai situacija buvo išties nekokia. O Udo, ačiū, kad pakeitei mąstyseną, visada nuostabu pabendrauti su protingu žmogumi. Jojo, ačiū ir tau, kad visada bandei manim rūpintis, kad pirmas parašei laišką, kai nesitikėjau gauti iš nė vieno vokiečio..
O dieve, kaip man liūdna ir kaip aš visų jų pasiilgau.. :(
Na ką dabar gyvenu savaitę be mamos, tik su savąja nanny. Sekasi gerai. Šiandien prisikviečiau draugų. Ir atitaikyk, kad nori Martyno gimtadienio dieną.. Tai sveikinsim ;D Vėliau parašysiu kaip pasisekė vakaras su šyša ir vyno taure bei geriausiais draugais..
Dabar esu labai pasimetus ties meilės reikalais - nežinau ko, bet tikrai noriu. „Viskas ateis savu metu, kai likimas to norės,“ – sako Sima. Aš nenoriu, kad likimas to užsinorėtų, kai man bus trisdešimt penki.. Mano paaugliška širdis to nori jau dabar..
Bang gang – It‘s allright.mp3
Bang gang – Ghosts from the past.mp3
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą