Such a beautiful lie..

Et, pirmadienio - antradienio įspūdžiai geri. Kai ko dar geresni nei mano, bet tai neįdomu, nes jau įgrįso. Būti didelėj masėj ir visiems judėti ta pačia kryptimi yra nerealu ir įsimintina. Verta. Nors dabar pagalvojus: ar tikrai? Įspūdį taip pat padarė Vilniaus "Coffe Inn", iš kurio parvežiau Simai cukraus pakelių kolekcijai, o sau daug atvirukų irgi kolekcijai ;D. Kad mes tokį turėtume, eitume dažnai (aišku, jis bankrutuotų, nes niekas nesugebėtų užsimokėt už brangią kavą). Na bet mano būsimoji kavinukė irgi bus panaši: tokia neformalios aplinkos su patogiom kėdutėm ir sofkutėm, bevieliu internetu, knygomis, žaidimais, mini baru, netrukdančiais kojoms stalais, bus daug plakatų ir paveikslų ir, be abejo, pakyla artistams - ji bus būtina. Kai išgarsėsiu ir pasensiu, reikės įkūrti vieną kitą kavinukę ;D

Melo kojos trumpos. Mama sužinojo, jog ne su jokia Vaida ir tuo labiau ne su jokiu autobusu ar traukiniu važiavau į Vilnių. Kai ji paklausė Ingos, ar aš tranzavau, jai nebeliko nieko kito, tik patvirtinti. Et..

Man grįžus, ji iškart neužsipuolė su savo įtarimais, bet leido man suprasti, kad kažkas ne taip. Nė neįsivaizduojat, kaip pergyvenau su mintim "o kas bus toliau?".. Žodžiu. Šiandien ji pagaliau leido man suprasti, kad apie tranzavimą jos nuomonė labai neigiama. Apie Slivi, deja, taip pat.

Per šį melą nebevažiuosiu į be2gether, į kurį gal ir būtų kaip nors išleidę (gal tai pavyks pakeisti A-ha koncertu? ;D), Slivio, kaip sakė, nebenori matyti savo namuose ir išvis, kad su juo bendraučiau, taip pat manim daugiau nebepasitikės ir išvis dabar visiškai visus ankstesnius įvykius laiko melu bei ketina apie tai pasikalbėti su mano tėvu ir gal tuomet jis nustos man pervedinėti pinigų. "Dar vienas toks melas ir tavo gyvenimo kokybė labai pablogės."

Šiuo melu ir aš netikėjau. Meluoju ir netikiu. Gal nebereiks daugiau tranzuoti? Bent jau kol kartu gyvename. Moterim būti sunku. Ir nervina.. Geriau jau būčiau vyru. Ir į žurnalistiką įstot turėčiau daug daugiau šansų..

Bet namų arešto nepaskyrė.. ;D Nors tam jai ir nėra sąlygų. Bet pasitikėjimą praradau ir kažin ar besusigrąžinsiu šitaip griozdiškai primelavus. Skauda. Aš sąžinę turiu.

Gavau atsakymą iš JTBA mokymų, kur rašo, kad esu kviečiama kitą savaitę. Jau pranešiau mamai, tai nežinau ar išleis: "Anksčiau būčiau džiaugusis ir sveikinus, o dabar iš kur man žinoti, kad nemeluoji?"

Taip kad iškilmingai paleiskite "Cha Cha Chaaaaa" fonfaras ir visi pasijuokite iš manęs.

Daugiau aš nebemeluosiu. 

30 seconds to mars - it's a beautiful lie.mp3

Pagaliau. Kankynės baigėsi! Parašiau tą varginantį straipsnį į konkursą. Išsiųsiu. Jei nepateksiu, tai labai suabejosiu dėl savo ateitėlės, o jei pateksiu, tai: "Iki greito, gėjai, susimatysim" ;D

Kažkaip pavasario atėjimas mane šiek tiek slegia. Nespėjau aš dar atsisveikint su senąja, žiemine nuotaika, todėl nors ir saulutė šviečia, negaliu patikėt, kad jau pavasaris. Ką pavasaris, jau vasara ne už kalnų.. O vasaros nelaukiu, nes tuomet jau žinosiu, kad kiti mokslo metai paskutiniai, jog būsiu dvyliktoke, o jūs gi žinot, kaip aš bijau ir nenoriu užaugti. Nors jau kartais pagalvoju, kaip man seksis studijuojant arba, neįstojimo atveju, plauti kambarius kur nors Danijoje.. Nesmagi tema, nes nieko apie ją nežinau, o googl'inimas nepadės šį kartą.

Dabar labiausiai laukiu eurovision flashmob'o ir mokymų (nors ir vienų). Ir šeštadienio ;)
Man reikia naujų pažinčių ir šiek tiek pakeisti aplinką. Tik trumpam, tad nerimauti nėra ko.

Bang gang - Contradiction.mp3

Žūtbūt norėjau pasidalinti: jie taip pat norėjo būti saviti, pastebėti ir STILINGI. Ar verta? Kartais pagalvokime.

Dovydas + Miglė = KM

Juokinga, ar ne?

Alanis Morisette - Ironic.mp3

Atostogėlės

Dėl man aiškių priežasčių visiškai nesimiega, todėl nesikankinsiu vartydamasi lovoj ir pasėdėsiu čia, ką dariau jau seniai.

Kai galvoje sukasi tik viena mintis, nežinau, nuo ko pradėti, tad greičiausiai rašinėsiu visokias blevyzgas.

Labai liūdna, kad atostogų nebeliko. Ryt paskutinė dieną, kurią arba pramiegosiu, arba pražiurėsiu TV, arba prasimokysiu - nieko įdomaus, kaip ir dera paskutinei dienai prieš mokslo grįžimą. Atostogėlės buvo geros, bet kas gera, visada turi baigtis.. Todėl iškeliu savo ilgą ir plačią plaštaką, ilgesingai mojuoju savo atostogėlėm ir sakau: "Iki pasimatymo vasarą!" Iš tikro per atostogas nieko naudingo nenuveikiau (o tiek tikėjausi). Pradžioje buvo apėmęs kūrybinis procesas, tai pasidariau keletą auskarų, kurių gal nė nenešiosiu, bent jau turėsiu. Taip pat tikėjausi prisipirkti normalių ir daug rūbų - prisipirkau ne daug ir nenormalių: kažkokį treningą, du megztinukus, suknelę, kurios nenešiosiu, ir skrybėlę. Taip pat ketinau perskaityti istoriją (tuos 80 puslapių), bet, deja, neradau tam laiko ir noro. Net Skirgailos neskaičiau, tai oj kaip bus, kai suplauks viskas vienu metu. Tikėjausi bent jau šiaip knygą paskaityti ar tą rašinį parašyt - nieko nepadariau, o paskaičiau tik mamos nupirktą L'Officiel, kuris per storas, per brangus ir kažin ar vertas skaityti - nenoriu tapti viena iš mados aukų.
O kas per atostogas vyko gero? Tai pirmiausia tai, kad vėl iš naujo atradau tą gerulę, kuri kaip magnetas nuo vieno polio prie kito, o tas nėra labai gerai, iš tikro. Kol ji mano polio pusėje, naudojuosi proga ir šiltesnes dieneles leidžiam kartu, galim sakyt, buvom susitikusios beveik kasdien ;D Buvo smagu pas Simą kepti picą arba tiksliau būtų, jei sakyčiau: žiūrėti, kaip kepa picą. Antradienį buvau labai supykusi ant Sliviaus, nes paliko mane vieną talentuos, kai aš šitaip jų laukiau.. Tegu gailis, ir toliau dievina tą Rietavą, bet Goda šoko nepakartojamai ir džiaugiuosi pamačius jos mini spektakliuką. Ji - talentų talentas. Trečiadienį turbūt buvo linksmiausia: Sima pagaliau tranzavo. Tiesa, kaip pirmą dieną, iššūkių jai kliuvo su kaupu (Geriau neminėti, ane?). Bet ji tikras vyras ir nepasibaidė: "Gal susirandam savo vietelę prie jūros? (...) Tu manai, mes daugiau netranzuosim?" Be abejo, tranzuosim ir šį kartą žinosim, kad 6 - as veža prie jūros ;D Kelionė man labai patiko, per vieną mašiną tiek pirmyn, tiek atgal - kaip su sava. O dar tasai vaikinukas, pašiaustais, tamsiais, surištais plaukais ir varna ant rankos, gaila, kad neįamžinau nuotraukoje, jau baigiu pamiršti, kaip jis atrodė.. Ketvirtadienis tai buvo kaip užmuštas, atsikėliau tik 15h! Toliau ir nebeverta nieko pasakoti. Taip vėlai atsikelti yra blogis. Tiek naudingo laiko išsvaistyti.. Penktadienį ragavom Rugilės keptą duoną tjc'e, ir bandėm kalbėti apie Woba ateitį. Tikiuosi, ji išliks. Vėliau sveikinom brolį su gimtadieniu, kuris užmiršta, kad tokį turi. Buvo gera ir smagu pas jį - kaip visada. Tik šį kartą dvyniai prisigėrė, nors nedaug, bet jiems užteko. Juokinga.

Šeštadienį miegojau. Tvarkiaus. Dažiau kiaušinius. Miegojau. Žiūrėjau filmą. Miegojau. O sekmadienį šventėm Velykas. Po bažnyčios daužėm kiaušinius, nesuprasdamos abi su mama, kur dingo "Helmans". Vėliau išvažiavom į Gedrimus šašlykų. Kompanija buvo man svetima, todėl negaliu sakyti, kad buvo įdomu, bet šašlykai buvo skanūs. Taip pat gavau peno apmąstymams apie mažuliukus. Aš tikra senmergė: nei vyro, nei vaikų. O su pastaraisiais net nemoku elgtis. Spėju, mama neturės martynučių. Vėliau, jau vakare, aplankė mane best'utis - vargšelis, antras Velykas iš eilės. Bet nieko, manau, pas mane kažkiek atsigriebė ;)
Šiandien kėliausi 7 ryto ir iki šiol žvali sėdžiu. Ir manau, dar ilgai akių nesumerksiu.. Bijau ką susapnuoti.

Pasiilgsiu šių atostogų. Daug juoko, peržiūrėtų filmų, auskarų, muzikos, svajonių ir filosofinių hipotezių. Niekada nemėgau atsisveikinti.

Killers - Somebody told me.mp3