Išgyvenau asmeninę poliarinę naktį...

Po dviejų mielų filmų miegoti nuėjau tarp 4 - 5 a.m. 
Po kurio laiko pabundu, žiūriu - vis dar tamsu, o aš jau išsimiegojusi. Kas čia per velnias? Žvilgteliu į laikrodį - ogi 5 valanda. Gan logiška. Kyla klausimas: ryto ar vakaro? Pasimetu, prisimenu kiek daug visko spėjau susapnuoti. Kaip ir norėtųsi miegoti toliau ir šitaip sugrįžti į paskutinį sapną.. Tuomet pažvelgiu į duris - pravertos. Prie pravirų durų aš niekada nemiegu, vadinasi, mama buvo įėjusi. Atsikeliu, tamsiame koridoriuje aptinku, kad mamos durys uždarytos, nors, kai nuėjau miegoti, lyg ir buvo atdaros.. 
Tuomet blankiai tarsi per migla prisimenu, kaip šviesiu paros metu mama mano kambaryje man aiškina, kad kažkur išeina ir kad pusryčiam suvalgyčiau savo, vakar pasidarytus sumuštinius.. Bet tai buvo iš tikro ar tik vienas iš mano sapnų?
Patekusi į kitą tamsų kambarį, apgraibomis surandu telefoną ir atrandu praleistas 3 žinutes bei 17:07 p.m.
Staigiai uždegu šviesą.  


WTF?

Music is my key

Aš be protiškai pasiilgau gyvos muzikos!
Bandėm su Sima paklausyt "Skylės" - pavėlavom.


O, kad į kokį festivalį..

Man verkiant reikia kokio gitarinio - bosininio - būgninio koncerto.


John Frusciante - Unreachable.mp3


**Reik taupyt grašius kitiem metam - Tokijui arba Rio de Žaneirui..

Everything sucks..

.. kai esi dvyliktokė.


Kur stoti? Ten ar šen?


Kaip išmokti viską vienu metu egzaminams?


Kaip atsiriboti nuo oro keliamų blogų emocijų?


Kaip subręsti savarankiškam gyvenimui? Kaip išmokt nevėluoti ir atsikelti ne tik per pietus?


Kaip pradėt sveikai maitintis?


Kaip imti ir kažką padaryti, naudingo visuomenėj?


Kaip neeikvoti laiko be reikalo?!


Ką veikti laisvu laiku?

                           Everything sucks. Honestly.

Muse - Time is running out.mp3

17:07
Aš: Klausau.
Mamytė: Labas. Namuose?
Aš: Aha..
M: Tėvas dar neskambino?
Aš: Am, ne.
M: Turiu tau nelabai smagią naujieną. Senelis šiandien mirė..
Aš: Hm.
M: Susikrauk daiktus, daug neprireiks, bet pasiimk ką nors ir ryt su tėvu važiuosit į Rokiškį. Gerai?
Aš: Turbūt.


17:24
Aš: Klausau.
Laura (pusseserė): Labas, kaip sekas?
Aš: Hm, neblogai sekasi. Normaliai. Kaip tau?
L: Gerai. Žinojai, kad senelis mirė?
Aš: Aha, žinojau.
L: Atėnė su močiute buvo susitikusi, tai sakė, širdis sustojo. Gaila kaip.
Aš: Nu jo. Bet jau senas buvo. Bent tiek.
L: O tu atvažiuosi? Tavo tetis sakė atvažiuos rytoj..
Aš: Nežinau, gal atvažiuosiu.. Manau, kad atvažiuosiu.
L: Na tai iki.
Aš: Iki pasimatymo.


17:36
Aš: Klausau.
Atėnė: Labas, čia Atėnė skambina.
Aš: Labas, žinau.
A: Ką veiki?
Aš: Klijuoju.
A: Ką?
Aš: Darau tokį darbelį iš iškarpų.
A: Mmm, įdomu. Einu dabar pas močiūtę. Žinai, kad senelis mirė?
Aš: Jo, žinau.
A: O kodėl tu neatvažiavai? Tavo tetė su Edu jau atvažiavo. Mes su Laura manėm, kad ir tu atvažiuosi į Rokiškį.
Aš: ... Hm. ... Nežinau, kodėl aš neatvažiavau. Tikrai nežinau..
A: Gaila, kad neatvažiavai.
Aš: ...
A: ... Na, tai ate.
Aš: Iki.


17:43
Aš: Labas. Gal turi Lietuvos žemėlapį?
Slivis: Nu, nežinau. Turiu 8 klasės atlasą.
Aš: Ne, man reikia žemėlapio.

Gyvenimas - tai teatras. Ne, teatras - tai gyvenimas.

Manyje dabar kaupiasi kalnai emocijų.

Aukščiausią vietą užkariavo trys svarbiausios N: nepasitikėjimas, nepasitenkinimas ir nusivylimas.

Kiek žemiau išsidėstė ateities ir dabarties lūkesčiai - jaudinimasis dėl jų.

Per viduriuką - šioks toks kurybiškumas. Tiek daug idėjų vargu ar kada esu turėjusi, iš kur visoms atrasti laiko?

Ir žemiausiai slepiasi meilė. Kad ir kaip tą gniaužčiau ir ignoruočiau, sakyčiau sau, jog "man ir be jos gerai", tik apgaudinėčiau save.
Iki visiškos laimės ir stabilumo žmogui tetrūksta artimojo šilumos. Kai atsiras meilė, ištirps ir visos negatyvios emocijos.
O jų pas mane būta daugiausiai.