returned.

Aš tikrai labai myliu Redhotus..

Prisiminus, kad jie mane pakeitė, sustiprino ir subrandino (nors patys niekaip nesuauga) esu dėkinga.
Nuoširdūs, pasiutę, šarmingi, tikri.
Jie turi "arkliuką" ;D.
Kokia savigrauža apėmė mane, jog tiek ilgai buvau pamiršusi jais domėtis ir net nežinojau, jog John'as paliko grupę.. Na bet jis vis dar mano mėgstamiausias gitaristas. O dabar, manau, taps ir vienu mėgstamiausiu vokalu. Jam iš tikro reikėjo atsiskirti nuo Peperių. Jis parodė, ką gali - o gali daug!

Svajoju, kada juos gyvai išgirsti. O sakoma, užrašytos svajonės - pildosi. ;)

Dieve, kaip džiaugiuosi juos vėl prikėlus širdy ir atminty. Nors jie ir nebuvo niekur labai pradingę..

Love them.

Red Hot Chilli Peppers - My firends.mp3


O Flea domisi Snoop Dog'u, vokišku underground'u, senuoju jazz'u, groja saksofonu ir šiaip jis unreal. Mane ne sykį prajuokino šiandien, o aš tik koncertą žiūrėjau.

Jie nesensta.

Be arkliuko aš, be arkliuko tu, be arkliuko mes visi kartu..

Aš neturiu "arkliuko".

Ačiū Ponui M.
Jis mane, švelniai tariant, ilgam sužlugdė.

Neturėti nieko, kas tave guostų - jokio "arkliuko", yra absurdiškai blogai. Jautiesi apgailėtinu.
O tai tiesa.

Paniškos isterijos apimti

"Mum šakės! Saulė leidžias, o mes kažkur prie Laukuvos!! Nežinom, kaip grįžt.. Ow shit, ow shit!!!"

22:02h

Bet apie tai vėliau.

Susitikom su Sima gan ankstokai, bet į Klaipėdą iškeliavome apie 1 valandą, o trečią jau buvome ten. Tranzuoti į priekį sekėsi puikiai. Net buvau paslėpta ant fūristo lovos ;D Nors vyrukas ketino važiuoti tik iki Kretingos, neaišku kodėl, nuvažiavo ir į Klaipėdą. Ačiū jam ;) Klaipėdoj pasidarėm piknikėlį, pavalgėm, šiaip pavaikščiojom po miestą, galiausiai nuvykom prie jūros, atsidūrėm nudistų pliaže, pabėgom iš ten, įsikūrėm pavėsy, pabraidėm dar truputį, nusiplovėm kojas, įsipylėm iš kraniuko gert, važiavom sausakimšam autobuse: aš vienam gale, Sima - kitam, išlipom prie nemokamo WC - akropolio (koks būtų kaimietis, jei galiausiai neatsidurtų ten?), ilgai ėjom link "banginio", pradėjom tranzuot, pamatėm konkurentus, šalinomės nuo jų, sustojo fūra su bendrauti linkusiu vyruku. Ir prasidėjo nuotykiai.. ;D
Vyrukas iš Tauragės, bet puikiai pažįstantis Telšius. Jis bet kokia kaina norėjo kompanijos, tad mažiau galvojo apie mus ir linksma, nuolankia šypsena sako: "Tai pametėsiu iki keliuko". O taip, kai pametėjo, nieko nebesinorėjo.. ;D Žodžiu, paleido jis mus visiškai eismo apleistoj vietoj, kur mašinų nė kvapo, o jei ir užuodi, tai vistiek tas kvapas nukeliauja ne į tą pusę..
Prasidėjo isteriškas juokas ir šūksniai: "What are you waiting for, ah? Why don't you kill us?? Just kill us!" Tuomet parašėm Sliviui jau anksčiau minėtą žinutę. Jis jos nesureikšmino ir palinkėjo vištoms sekmės. ;D Iš isteriško juoko Simai prasidėjo paranoja, ėmė nervuotis ir pykti, jaudintis dėl grįžimo ir visaip kitaip save pribaiginėti. Na o aš tuo tarpu dar tyliai juokiausi, man tokios kritinės situacijos, kai nebežinai, kas bus, ko imtis ir pan., kelia didelį juoką. Net pradėjau svarstyt, kur reikės įsikurt nakčiai, nes nei žmonių namų, nei mašinų nebuvo. Tik mudvi. Ir miškai. Na 58km iki Telšių, ne tiek ir daug ;D Todėl greitu tempu ėjome namu link. Saulei jau gerokai nusileidus, galiausiai sustojo didelis, pasenęs, bet marozų marozas, forsų forsas. Mums neberūpėjo kas veš, svarbu, kad tik į tą pusę, nes ką gi būtume sakiusios namiškiams? O maroziukas ne iš kelmo spirtas: "Tai kam segiesi tą diržą? Kam jo reik?" - ir važiuoja 130km/h greičiu.. Sakė, pats yra tranzavęs kadaise, tik jam niekas nestojo - nenuostabu - todėl dabar pats visada sustoja ;D
Ačiū ir jam, kad pametėjo truputį už Varnių - iki namų kokie 25km, vis mažiau.
Einam, einam, einam. Nei dainų, nei pokalbių, tik nervingi burbtelėjimai. O pravažiuojančios retos mašinos stoti net nesvarsto.. Taigi einam, einam, einam.. Darosi mažiau juokinga - atsijungiu nuo emocijų ir kaip mechanizmas tiesiog einu.
Galiausiai sulaukiau, Dovydo skambučio 23:04h. Pakalbėjom ir jis pasisiūlė pagelbėt. Jis su broliu ėmė ir atvažiavo mūsų pasiimti, kokius 20km nuvažiavo, kad pasiimtu mus. Argi jie ne šaunuoliai? Išgelbėjo mus nuo mirties, sušalimo, mamų riksmų. Ėmė ir atvažiavo. Buvom tokioj utopijoj, kad net neįsivaizduoju, ar kas būtų gebėjęs tą minutę ją sugriauti ;)

Kaip aš džiaugiuos, kad turiu tokį superinį ir rūpestingą draugą. O jis turi tokį mielą ir rūpestingą, net manim, brolį. Kitas būtų galėjęs spjaut į mus: "Pačios kaltos..", bet ne Laurynas.. Abu broliukai nuostabus, džiaugiuosi, kad juos pažįstu ir labai tai vertinu.

Grįžau apie 24h, mama klausia:
- Kur tiek ilgai buvai?
- Aj, su draugais..

;D Ši kelionė iš tokių, kurias atsiminsiu dar ilgai.
Tai nuotykis, kurį pasakosiu vaikams apie tranzavimo ypatumus ir tikrąją DRAUGYSTĘ.

Šis įrašas bus apie nieką.

Lauke man per karšta. Bet vistiek pasiryžau keliaut rytoj prie jūros. Tik dar neapsisprendėm, į kurią vietelę. Tikiuosi neteks ilgai saulėje būti, nes įdegti nenoriu, o ir saulės smūgis negeriau. Tikiuos greitai atsiras draugiški vairuotojai ir tikiuosi bus linksma. Turi būti, gi prie jūros ;D

Niekaip negaliu pamiršti Mr.Jeyes. Orakulas sakė, jog su juo dar susitiksiu - o tai visai tikėtina. Bet tatai išties kvaila. Nors ir žavu. Dar neseniai taip norėjau apie kažką galvoti, svajoti, turėti, į ką nukreipti mintis.. Pagaliau turiu tą objektėlį, bet visgi prisiminus, kokia tai kančia, darosi absurdiškai tuščia.
Bet vistiek linksma, nes jis gražus.

Šiandien Simos Fredinandas mane neblogai apdraskė, bet jis vis dar pasiutusiai cool.

Queen - who wants to live forever.mp3

Kaip noriu!!

Mano svajonių puodukas. Greičiau jį įsigyčiau!!

O čia šiaip įdomesni:

Skanios Jums kavos ;)

Atgal į bliuzus

Na negrįžau aš ten, kad ir kaip to norėčiau. Bet teko vėl nusikakti prie Lūksto - vietos, kurioje pilna visokių jautrių sentimentų. Ach..

Ketinom keturiulė (Sima, Slivis, Jojo ir aš) ištranzuoti į Varnius, po to kaip nors nusigaut prie ežero. Gavos taip, kad likom su Sliviu dviese. Na, kaip ir visada. Pradžioj aptūrėjau sušiktą nuotaiką, kad tie du nebevarė, kad mamai vėlei melavau, kad važiuoju pas rietaviškius, o jaustis "ne į temą" nėra jau taip linksma. Net prie savų nelinksma, o ten.. Bet gyvenam, o ne sėdim vietoj, todėl pažindinames su įvairiais žmonėmis iš visur ir tai yra cool.

Nutranzavom gan linksmai, paejėti irgi teko. Kai tik nuvykom, mus iškart pasitiko rietaviškiai - visi tokie draugiški, šilti, linksmi. Na, faini žmonės. Gal ir tiesa, kad Telšiuos mes ne tokie draugiški ir vieningi: bus tas, nenoriu to, nevarysiu ir pan.

Alkoholis, cigaretės, kaljanas, saulėgrąžos, čipsai, naktis, pokalbiai, atvirumas, prikolai, maudynės, pasivaikščiojimai link WC, šiaip juokingi nuotykiai, miegas su kažkieno miegmaišiu kažkieno palapinėj, rytas, daiktai medžiuose, neapdorota žuvis, pusryčiai, brendis, atsisveikinimai, kvietimai, išvarymas namo, nublukusi karvė, melžėja, afrikos vaikai be obuolio, Durbės mūšis, draugiška airių šeimynėlė, Telšiai.
Atšvęstas Dovydo gimtadienis. Turėtų būti tariamai, bet manau, kad tai ir buvo vienintelis pašventimas. Bet sakė jo 18 - as bus grandiozinis ;D Pažiūrėsim.

Bliuuuuzo naktys..Meilę atiduodu joms.

Naktys buvo tobulos.

Tiek žmonių, tiek nuotykių, tiek veiksmo, tiek gėrimų, tiek cigarečių, tiek savanorių..
Tiek sentimentų.
Noriu atgal arba į roko naktis, nes tai būtų panašu.
Kas smagiausia, beveik visi bliuzo mylėtojai buvo tokie draugiški, dosnūs, gražūs ir linksmi. Jei esi bendraujantis, draugų susirast galėjai iš karto. :)
Tiek visko norėjau papasakot, bet nebeišeina. ;D

Pirmas mano festivalis, pirmas savanoriavimas, pirmas išsimaudymas ežere šią vasarą, pirmas vienos partranzavimas namo. Visi pirmi kartai veeeža ;D

Per šį festą dabar žinau, kokios vyro akys man gražiausios! Pabandysiu surast kokį pavyzdį ir parodyt.

Kas tikrai įdomu, tai festivalyje mus maitino per gerai. Gal net geriau nei namuose, kur tingi pasidaryt ir pan. O paskutinę naktį visi savanoriai turėjo didelį nachaliavą afterpartį, po kurio viskas atrodė, kaip po audros ;D Buvo tikrai cool.

Blem, kaip noriu atgal.

Dar šis tas. Partranzavusi į Telšius, prieky manęs pamačiau kažkokį vyruką su didele kuprine. Sunkūs nešuliai, karštis ir nuovargis mus suvienijo, todėl susipažinom, kol kartu ėjom. Karolis iš Mažeikių, keliaujantis į Kazachstaną. Fainas toks. Turbūt dar nesu šitaip netikėtai užkalbinus žmogaus. Tiesiog: "Labas", "Kur keliauji?" ;D

Visur gerai, bet namuose nusimaudyti geriausia. ;D
Vakare susitikau su Sliviuku. Linksmai pasibuvom, paplepėjom, išsikalbėjom apie viską. Prisiminus kai ką vis dar skamba jo žodeliai: "Negi nori sugadinti vakarą?" Ot, kokį rūpestingą BFF turiu. Cool. ;D
Taip gavos, kad netikėtai sumąstėm ir susiruošėm nesąmonei: pasiėmėm palapinę, miegmaišius, greit pavalgėm ir iškeliavom miegot pas Karoliną į kiemą, kuris šįkart buvo prie Masčio, Zakso galuos ;D Tokios naktelės dar nebuvau turėjusi. 
I'm lovin' it.

Dabar galvoje mezgasi ne vienas "planas chuliganas". O iš sąrašo įgyvendinsim viską! ;D

Bliuzo naktys.mp3