2009 m. liepos 31 d., penktadienis

Hippie


Pagaliau atėjo ta lauktoji hipių diena. Bet ji nebuvo tokia, kokios taip ilgai laukiau. Na bent radau proga užsimauti tą suknelę :D Kada nors pakartosim su daugiau žmonių :)

O varnų reikia saugotis - niekada nežinosi, kada sumąstys užbomborduoti ;D

Ir gerti arbatą prie Tulpės išties smagu.

O, Dovydai, atsiimsi už tai... Dah. O Dovydo mama labai miela, tikrai.

Su vokiečiais rašinėtis gerai. Patys parašo - reiškias domisi.

Bet dabar labiausiai laukiu TO pokalbio. Nors nežinau, kuria linkme pasisuks jis.
It will comes soon. So soon.
Ow boy, ow boy..

2009 m. liepos 29 d., trečiadienis

SIMadienis

Radau tokią šaunią knygą, kuri mane pagyvino. Jaučiu, kad noriu keistis.
Noriū būti laimingesnė.
Tos knygos įkvėpta, atsikėliau anksčiau nei įprastai, nors miegot nuėjau beveik paryčiais. O ryte jaučiausi kupina jėgų, kad sumąsčiau pasidaryti mankštą, apsitvarkiau namus ir palindau po šaltu dušu - visas toks judėjimas man nebūdingas, gi aš pelėda, tinginė..
Prieš pietus su Sima palikome Telšius ir pasileidome prisiminimų bei įsimylėtos vietos link. Buvome Laumės pėdoje. Nepatikėsite, koks jausmas pervėrė kūną įvažiavus į keliuką, sukantį buvusios stovyklavietės link - euforija. Kupinos laimės bei cypdamos nubėgom prie savo jau išsiilgto mylimojo skardžio. Dievinu jį.
O kaip gera buvo nusimaudyti: tik mums dviese, prisimenant visus kitus draugus, vėl grožėtis mėlynaisiais laumžirgiais, kovoti plaukiant prieš srovę.. Vanduo buvo šaltas, tad kol prisipratinom.. "Vienas.. vienas.. Du.. du.. Ko sėdi?"
Toje vietoje laikas mums neprailgo - nežinau, kiek ilgai ten prabuvom, tačiau norėčiau ir dabar ten pasėdėti.. ;)) To skardžio man vis negana..
O kiek prisiminimų užplūdo būnant Laumės pėdoje.. Daaah.

Su Sima esam ypatingos draugės. Kažin ar yra kur panašių į mus, kad elgtųsi taip netradiciškai ir juoktųsi taip daauuug iš pačių keisčiausių dalykų.. Smagu, kai gali ir daug pasijuokti iš visko, ir kai gali rimtai, atvirai pasikalbėti.. ;)

LOVE IT.

Made in Lietuva toilet vis dar stovi kaip stovėjęs, ko nepasakytumėm apie suoliukus, juosiusius laužavietę. Matomai, šeimininkams nereikia stovyklavietės..
Et, mylimoji vieta, kaip sunku buvo tave palikti.
Rodos vėl būtų baigusis stovykla.. Liūdnoka taip..

Simadienis was great.

2009 m. liepos 27 d., pirmadienis

Spiritualized - Lay it down slow.mp3

If you've got dreams in your heart
why don't you share them with me?
and if dreams don't come true
I'll make sure that you're nightmares are through

If you've got pain in your heart
why don't you share it with me?
and we'll just wait and see
if it's half of what it used to be

And lay it down slow
lay it down free
lay it down easy
but lay it on me

If you've got love in your heart
why don't you keep it with mine?
I can't promise a miracle
but I'll always be trying

And lay it down slow
lay it down free
lay it down easy
but lay it on me

Lay it down easy
lay it on me.

Dah.

2009 m. liepos 26 d., sekmadienis

Reakcija. Ne.

Gal aš negirdima? Kodėl žmonės manęs negirdi? O gal esu nebylė ir tik įsivaizduoju mokanti kalbėti? Rodos, pasikalbi su žmogum ir kažkas turėtų vykti, keistis, bet jis lyg niekur nieko. Nereaguoja. O gal ką aš pasakau, neturi reikšmės? Neįdomu? Taip galima nustoti atvirauti, kai žmonės tave išklausę, pamiršta, ką sakei. Kodėl pamiršo? Negi turiu vėl viską kartoti? Ei, judu? Negi vėl? Uratkal?
Kadangi esu naivus vaikas, vis dar tikiuosi pokalbių pasekmių.
Nes kitaip - galiu pratrūkti.

Vulkanas Martyna išsiveržti.

2009 m. liepos 24 d., penktadienis

Nemiegoti

Dabar 01:36.
Nemiegu. Ko nepasakysi apie Karoliną. Spėju, ji jau antrą sapną įpusėja.. ;)
Jojo ir vėl parašė man per skype. Miela.
Kažko nuotaika lieva. Nors nėra ko norėti, kai klausausi Sarah Connor..
Vakarykštis party buvo neblogas, nors galėjo būti ir geriau. Pralaukus keturias valandas jubiliato ir jo lydinčiojo, galiausiai pradėjom "tūsintis".. Nors esu didžiulė kaljano gurmanė, tačiau šį kartą kažkaip jis sunkiai ėjos - buvo per stipru ir per kartu. O ir alus kažkaip nelindo. Miegojimas buvo nieko. Kai kas mano namuose pirmąkart miegojo, kai kas išvis nebuvo buvęs anksčiau..
Šiaip dar kai kas nuotaiką kniso. Jausmas, kuris tave aplanko, kai jautiesi labiausiai apgailėtinas. Ir kai prisimeni, kad kažkur yra kažkas kitas, kažką veikia ir kažkaip šypsosi..
Sucks.
Simona knows what I am talking about. And thanks to her for being with me.
At least I was with best friends. That's enough.

Kažkaip norisi man dabar kokio graudaus filmo..
Emocijų prikimšta.
Jau 02:14.

Dabar su Jojo apkalbinėjam Sascha. Ir kodėl aš visus dažniausiai bandau apginti?


Vokiečiai..

2009 m. liepos 22 d., trečiadienis

"No, I don‘t think so."


Kaip aš tavęs pasiilgau, mano mylimas blogspot‘e. Net nežinau, nuo ko pradėt lieti savo įspūdžius – jų tiek daug.. ;D

Robinzombiai nebuvo tokie šaunūs kaip pernai. Programa buvo supaprastinta, maisto buvo net per daug ir šiaip nenuvargę grįžom.. Bet buvo vokiečių ir vienas turkas, kurių labai pasiilgau. Jie tokie šaunūs. Bendrauti su jais taip įdomu. O kai bendravimas vyksta angliškai. Aš tokia laiminga savo anglų žiniomis: viską suprasdavau, ką jie sakydavo, galėdavau atsakyti ir net kartais užvartyti.. ;D Taip pat išmokau ir vokiškų žodžių, ne tik gerų.. :D
Stovykloje vėl atgavau draugę, kurią jau buvau pasiryžus paleisti, nes maniau, kad jai tik trukdau, bet dabar nieku gyvu jos nepaleisiu. Aš jos tiek buvau pasiilgus, kad per stovykla beveik vien su ja ir bendraudavau, nes turėjom apie daug ką pakalbėti. O po to gražiausieji vokietukaišiaudelis ir darbštuolis – pradėjo su mumis bendrauti daugiau, nei su kitomis merginomis. Atze sakė, kad jiems smagiausia su mumis bendrauti, kad jei tarpusavy kalbasi, tai apie mus daugiausiai, ir kad per naktį pasilikti norėtų pas kurią nors iš mūsų arba Poulių. Tokie žodžiai šiek tiek glostė ausį, bet šiek tiek ir ne. Kai sėdėdavom su Sima ir jie, susiradę mus, ateidavo, kartais pasijusdavom nepatogiai. Neretai, sakydavau, kad gal mums reikėtų prisijungti prie kitų, bet tada Atze atsakydavo, kad nebeišeis kalbėtis taip įdomiai.. Suprantu, jam nevisi stovyklautojai patiko. Kur bepatiks, kaip pradėjo alpti dėl Simos ;D (You can leave your hat on) jis vis dar turi mums pašokti. O Sascha turi išmokti kalbėti angliškai. ;D
Jie tokie užsidegę noru atvažiuoti čia. Iš pradžių sakė, kad žiemą galėtų. Dabar jau sako, kad rudenį.. Su Sima labai norėtumėm jų sulaukti, bet manau, nereikia tam skirti per daug vilčių, kad netektų nusivilti.. Nes žinot, kaip būna su pažadais.. Kol kas viskas šviežia, bet kai ateis ruduo, kas žino. Nors su Sima jau spėjom prisisvajoti, kaip geriausi draugai atvažiuoja pas mus.. O gal atvažiuotų ir keturiese – su tuo gražuoliu JENS iš vidurio bei Thomu ;D.. Tikiuosi Atze meilė Simai neišblės ir jos lydimas jis atvažiuos į Telšius bent su Sascha..
Kaip buvo keista paskutinę dieną Thomą ir Saschą parsivest namo.. Pirmąkart šitaip.. Kaip per kokią mainų programą, bet buvo smagu :D O kaip Sascha spindėjo, negalėjau nesišypsoti pažvelgus į jį. Jis atrodė toks laimingas, net kai susiraukdavo, atrodė džiugus toks.. :D Jis ketino nupirkti gėlių.. Paskutinę dieną jis itin stengėsi bendrauti, visaip mane kalbino ir aš bandžiau jį suprasti, į pagalbą ateidavo Thomas. Paskutinė diena buvo smagi ir su ohoho nuotykiais. O taip... ;D Nepamiršiu apsikabinusių lover, pokalbių su Thomu ir Saschos akių, kurios be proto gražios, kai spindi. (WOW)
Atsisveikint kitą rytą man buvo itin sunku. Pravirkau. Vienintelė. Labiausiai gaila buvo Iris, Udo – jie tokie nuostabūs žmonės, su jais pasikalbėjus pasijauti kur kas geriau. Iris tikrai nuostabi, ačiū jai už palaikymą, kai situacija buvo išties nekokia. O Udo, ačiū, kad pakeitei mąstyseną, visada nuostabu pabendrauti su protingu žmogumi. Jojo, ačiū ir tau, kad visada bandei manim rūpintis, kad pirmas parašei laišką, kai nesitikėjau gauti iš nė vieno vokiečio..
O dieve, kaip man liūdna ir kaip aš visų jų pasiilgau.. :(

Na ką dabar gyvenu savaitę be mamos, tik su savąja nanny. Sekasi gerai. Šiandien prisikviečiau draugų. Ir atitaikyk, kad nori Martyno gimtadienio dieną.. Tai sveikinsim ;D Vėliau parašysiu kaip pasisekė vakaras su šyša ir vyno taure bei geriausiais draugais..

Dabar esu labai pasimetus ties meilės reikalais - nežinau ko, bet tikrai noriu. „Viskas ateis savu metu, kai likimas to norės,“ – sako Sima. Aš nenoriu, kad likimas to užsinorėtų, kai man bus trisdešimt penki.. Mano paaugliška širdis to nori jau dabar..

Bang gang – It‘s allright.mp3
Bang gangGhosts from the past.mp3

2009 m. liepos 13 d., pirmadienis

Sveikas!

Marijampolėj man labai nepatiko - ten taip nuobodu. Turbūt nebuvo nė minutės, kad nepagalvočiau, kaip man trūksta draugų. Kokia aš priklausoma nuo jų. Bet nieko, išgyvenau. Parsivežėm paveikslų naujų, tik nežinom, dar kur, ką kabinsim ;D Iš Marijampoolės parsivėžiauu užgaidą: noriu pelytės. Norėjau ir anksčiau, bet buvau jau pamiršus. Dabar vėl noriu.. Nors mama sako: "Jokio gyvūno mūsų namuos." :)

Labiausiai laiminga buvau, kai važiavom namų link - rodos, ir to kelio sumažėjo.. Grįžusi susiruošiau Dovydo gimtadieniui ir išlėkiau. Dar su Kriste nupirkom saulėgrąžą Karolinai pasveikinti su atestatų įteikimu, kuriame abi negalėjome dalyvauti.
Gimtadienio kompanija buvo tikrai šauni ir gera. Šiek tiek gaila, kad trisbietės nebevarė, bet pačios taip norėjo. Daug prarado.
Susitvarkę ir įsikūrę Karolinos kaime, pradėjom šėlt. Buvo taip smagu dalintis vazelinu, kaljano dūmais ir braškėmis tiesiai iš lūpų. O mes mėgstam taip išdykauti ;D Silveriui reikėjo "pajusti nirvaną", tačiau jis primaišė ir, galbūt, padaugino gėrimų, todėl jam vakaras susigadino. Kai papasakojau, ką veikėm, kai jis merdėjo, susinervino: "Aš irgi noriu.. Nebuvo jokio gimtadienio. Kada kartojam? " :D Pakartosim dar būtinai, Slivi ;DD
Vakaras buvo puikus. Naktis - ne. Primaišiau ir aš visko. Pirmąkart patyriau tokias tikras, geras pagirias. O patirti naujus dalykus man patinka, kad ir nemalonius. Žinosiu užtat, kas tai yra. :)

Grįžusi iškart puoliai po dušu ir ten mane pykino, tik nežinau ar nuo pagirių, ar nuo karšto vandens.. Su mama šiandien veik nesikalbėjom, gal suprato, kas man? Nors man atrodo, kad ji manė, jog man tik norisi pailsėti po bemiegės nakties. :) Whatever. Nieko nesakė ir gerai.
Pragulėjusi ir prasivarčiusi pusę dienos lovoj, norėjau išlįsti laukan. Ėjau į tjc. Pavarčiau naująjį woba ir man pikta, kad druka nenusistovi su popierium. Kodėl ketvirtas numeris vėl prastesnis už trečiąjį? Galiausiai sulaukėm vokietukų ir aš net neįsivaizduoju, kaip kuris nors miegos pas mane. Jie tokie keisti :D Vėliau turėjom visi vakarieniauti, o vakarienę, galim sakyti, gaminom vos dvi - aš ir Karolina. "Always the same girls doing everything," - sakė Iris. Ir visada taip būna. Bet nieko, buvo smagu. Tikiuosi susidraugausiu su vokietukais ir bus dar smagiau. Gal pramoksiu šiek tiek vokiškai ;D

O Iris šiandien suteikė man apmąstymų.. Ir sumąstyk tu šitaip.. ;D

2009 m. liepos 8 d., trečiadienis

Michael Jackson - Give in to me.mp3


Šiandien 20:00 Lietuvos laiku vyko Michael Jackson laidotuvės.
Telydi jį ramybė.





Ko nebuvo per laidotuves. Suprantu, kad amerikiečiai žmones laidoja pagal kitokius papročius, bet man pikta, kad iš dainininko mirties kiti tik pelnosi. Sušikti apsirijėliai.
O taip, pardavinėkit visus M.J. daiktus, nuo paprasto pagalvės pūkeliūkščio iki šikpopieriaus, pardavinėkit riebios sumos bilietus į laidotuves, dar M.J. kapavietę įtraukit į vieną iš labiausiai lankomų vietų ir visaip kitaip pelnykitės. Niekšai, ble.

Taip pikta dėl to, kad nė negalėjau peržiūrėti visos ceremonijos per TV.


God bless.

Cycle cycle.


Žinot ką? Kai baigsiu mokyklą ir gausiu pinigėlius už draudimą, būtinai nusipirksiu gerą dviratį. Patinka man juo važinėti. O kai gyvensiu didesniame mieste, bus puiku: neteršiu aplinkos, nepakliūsiu į kamščius, visada sportuosiu ir būsiu ekologiška. Va.
Po žygio užsivedžiau. Nebegaliu nevažinėti ;D

Vat pirmadienį buvo smagu pasivažinėti. Buvom pomidore, bet mums trūko kilometrų, tai dar pas Eglę į Nevarėnus užsukom. Buvo smagu. Tik su Karolina galėjom nebūti tokios šiurkščios Dovydui.. Biški pykstu ant savęs už kandžias pašaipas.. Nesididžiuoju. Parvažiavusi jaučiausi tokia atlikusi naudingą darbą ir pamaloninta tais 30km (maždaug). O kitą rytą, t.y. šiandien, trys panelės išvažiavo pusryčiauti prie Ilgės ežero. Buvo beprotiškai nauja ir smagu iš ryto riedėti nuo kalniukų Ilgės link. Papusryčiavusios ir pakalbėjusios grįžom. Pasijutau tokia pilna energijos, kad reikėjo ją išlieti, todėl puoliau tvarkyti kambarių. Kaip gera, kai visur švaru švaru ;)). Vos baigiau ir atėjo draugužės. Smagiai pasivaikščiojom po Telšius. O mūsiškė abiturientė nusipirko išties gražius batelius išleistuvėms. Labai gaila, kad nepamatysiu jos su suknele, bateliais, makiažu ir šukuosena, nes būsiu Marijampolėje.. Dah..

Man šiandien norėjosi švęsti. Ir labai. Kur šampanas arba Tichė sensacija? Kodėl norėjosi? Ogi todėl, jog parėmė woba projektą - mes dar gyvuosim (jeigu grupė neišsisklaidys, nes dabar tragiška situacija). Ir dar todėl, kad mama manęs neištrems į Marijampolę!!! Galit patikėt? Ir tai ne viskas: aš visas aštuonias dienas, kai jos nebus, gyvensiu su Karolina!! Argi ne puiku?? :D Ko tik mes nenuveiksim? Jau šiandien skindamos trešnias planavom :D Et, tai turbūt, bus geriausia savaitė per šią vasarą. Entertainment ;D

tik peržiūrėjau confused antrąjį grojimą talentų ringe - linksma pasidarė. ;)

2009 m. liepos 5 d., sekmadienis

Tokią nuostabią dieną būtų nuodėmė neparašyti į blogspot'ą.

Šis savaitgalis neeilinis tuo, kad nesitvarkiau namuose. Breiktarūls. ;D
Šiandien apie pietus norėjau pasivažinėt su savuoju rockybike, tačiau negalėjus kompanijonėms, nutarėm šiaip pasivaikščioti. Buvo maloniai miela. Vėliau su Karolina ėjom susitikt su jos drauge Vitu iš Rietavo. O ji šauni. ;) Pirmąkart matėmės, o bendravom labai nuoširdžiai ir lengvai.
Ir jos gimtadienis tą pačią dieną kaip mano.. Awesome ;DD
Smagu buvo išgirsti jos pasakojimus ir šiaip rasti daug panašumų ir sutapimų ;D Ir dar nachaliavai išgėrėm butelį vyno bei šampano su pačiais įvairiausiais ir keisčiausiais tostais ;D Ir po to lengvai apgirtusios patraukėm į kavinę, kur Vitu giminė šventė kelias šventes viename. Buvo juokinga, kai Vitu tetos, legendinės Telšių dvynės, pamačiusios mane puolė kalbėtis ir siūlyti viską, kas dar liko. Tai vėlgi nachaliavai pavalgėm torto ;D Šauniai atšventėm Karolinos vardadienį. ;D Nors tik šiandien susipažinau su Vitalija, tačiau buvo gaila, kai turėjo išvažiuoti..
Dienos įspūdžių kupinos su Karolina patraukėme link IKI. Kalbėjomės labai ilgai ir atvirai, kaip ir per rugsėjo pirmąją. Tiek daug, atvirai ir apie viską, jaučiuosi tokia išsiliejusi, išsikalbėjusi - tokia rami rami..
Kaip man bus gaila, kai ji išvažiuos studijuoti: man be galo jos trūks. Myliu ją. Tokios draugės yra brangesnės už visiškai viską..

Šeštadienį buvau Vilniuj. ir man ten nelabai patiko. Gerai tai, kad paganiau akis į tikrai gražius ir unikalius žmonės. Maždaug pasimokiau stiliaus ir prisisėmiau idėjų. O Šiaip ten lievai buvo.. Ir tas senamiestis niekuo neypatingas, kai pasižiūri įdėmiau. Būdama sostinėje, pradėjau vertint savąja provinciją: čia gražu, ramu, daug veiklos su draugais ir, kai mažas miestas, daugiau pažįstamų - viskas, ko reikia. Kam tų dulkių, mašinų, be galinio eismo ir parduotuvių? Mindė bei Milda manęs taip pat per daug nepradžiugino. Man žymiai labiau patiko kalbėtis su Jauniumi, kuris nėra toks artimas ir pažįstamas, nei su Minde. Jei ne Dovydo mp3 ir jo visai neblogos, įdomios dainos, būčiau prapuolus ir pasijutus didžiausia kankinė. Šiaip nebuvo įdomu, kalbėtis kažkaip mažai norėjos, o galvoje vis d.xxl viešpatavo ir neišėjo jo nurungti.. Vakarop tik M&M's pradžiugino ;)


Vakarykštės nuotaikos daina: Jurga - Per silpna.mp3
Šiandieninės: Lily Allen - Not fair.mp3

2009 m. liepos 3 d., penktadienis

Nes niekada man meilės nebus per daug.

Šiandien esu emocijų kupina, todėl ir parašysiu čia. Aha.

Į robinzombius važiuos daug daug žmonių. Ir vėl kai kurių nesinori, bet teks susidraugauti norint įvykdyti užduotis.. Ir visų pirma, kažin ar pati važiuosiu - juk mama mane į Marijampolę ištrems tik labai neaišku kada ir kiek ilgam. Pabrėšiu, LABAI neaišku.

Vėliau buvau susitarus su šešetuko draugais eiti valgyti trešnių, tačiau netikėtai gavau žinutę, kad galiu gauti nemokamą bilietą į A.Mamontovo koncertą. Kas atsisakytų? Labai ačiū, Brigita, už šitokią galimybę, nes tikrai nebūčiau ėjus už pinigus. :) Gerai, kad trešnininkai nesupyko ant manęs, kad taip staiga pakeičiau planus. ;)

Koncertas buvo tikrai neblogas, o kai dar nemokamas.. Kaip tik dar gavau į kišenę - radau penkis litus. Nedažnai randu ką nors :) Mamontovas gerai varo, o Rūkas tam suteikia ypatingo žavesio ;D
Per koncertą nemažai bendravau su d.xxl. Iš tikro tai su juo ir Sima tebendravau. O kiek prisijuokėm.. (Mamontovas džiakūzėj su kaljanu rankoj ;D)
Nežinau kodėl, bet pabendravus su d.xxl, mane apima keista nuotaika ir, pripažinsiu, nelabai maloni.. Kažkaip levai jaučiuosi. Taip buvo ir po kanfjūzdų konco, ir po kirpyklos, ir po plenero uždarymo. Dah. Nemėgstu tokių neaiškių jausmų.
O Putlutis tikrai pateisina šitą pravardę. Sakė, kad dažnai sportuoja, sorry - nesimato.. ;D

Mačiau šiandien Titą. Trumpais plaukais. Dah, jis nebe toks, trūksta jam dredų. Dabar jis paprastas. Na, bet bitik dar draugiškas. ;) Priprasim ir prie tokių plaukų. D.xxl irgi plaukai patrumpėjo. Kas jums daros, vaikinai? Ilgi plaukai - gražesni!!!

Po konco norėjos dar kažkokio veiksmo, nuotaika buvo būtent tokia. Bet Brigita ją išsklaidė. "Trisbiečių niekada ir nebuvo," - pasakė ji. Tokie žodžiai mane tikrai nuliūdino. Ji labai pasikeitė. Ir manęs nebemėgsta. O gal niekada ir nemėgo, jeigu trisbietės buvo tik vaidyba.. Apmaudu kažko.

Ryt į Vilnių važiuoju. Nenoriu :( Šiaip patiktų, bet ne šį kartą. Būčiau pasidarius kokį tūsą namie, ko visai norėčiau, bet mama randa proto man sugadinti planus.. Dah.. Na ką, Minde, lauk manęs. Teks tampytis po Vilniaus gatves su kuo nors.. Nors gal ir visai patiks, seniai tai bebuvo. "Hari, čia tu?"

God bless you.