Nelaistau savo kaktusų. 

Kažin ar jie mąsto? "Blem, net Afrikoj daugiau drėgmės gaučiau - ne gyvenimas".  

Niekas nežino, gal ir mąsto.

Įrodykit, kad ne.

kai skrajoji ar plaukioji ar sapnuoji ar tiesiog

Norėčiau kur nors būti.

Tik ne čia.

Tik ne dabar.

Take me to the place I love

Take me all the way.

Whats gone will never come back / But it exists when you think of it/ And what is anything, anyway / But a series of things running through your brain / All of the fucked things you do / Are the product of whats happened to you

Atsinešiau kompiuterį į kambarį, kuriame paprastai tik miegu, su tikslu ramiai pasiklausant muzikos pasimokyti. Geografiją reikia mokytis. Atsigeriu dar šiltos iš termoso, darytos pietiniam pasivaikščiojimui, kavos ir pradedu gilintis į kalvas, upes ir lygumas.  Kava ir gamta.  Gamta..

O kai susivokiu, pastebiu, kad keista ta mano geografija. Skaitinėju sau kitų panašių personų minteles, o tenorėjau žvilgtelt į dainos lyrics. Nes aš nesuprantu angliškai. O jis keistai dainuoja.

Ir į mano galvą vėl įsiropojo įvairių, keistų ir violetinių išvadų, nuo kurių aš mokausi pabėgt.
Ir kartais pabėgu.
Gamtoj..

 

Žmonės sudėtingi. Daug paviršutiniškų. Ir aš galvoju, ar tie paviršutiniški apsimetinėja savo paviršutiniškumu? 
Visi turim problemų. Ir esam sau svarbūs. Turim problemų, nes norim turėti. Šitaip mes svarbesni?
Ir vėl. MINIA. Viską darom dėl minios.

Stebėdama kitus, pamatau. Save.
Pažindama kitus, susipažįstu. Su savim. 
Analizuodama kitus, per/iš/analizuoju. Save. 

Juk pirmiausia turi pamilti save? 
Taip?
Mokomės to.



John Frusciante - One More Of Me.mp3
(Dainos žodžiai tokie, kad net nežinau, ką cituoti. Cituoju visą nuorodą. Tobula.)

Geriausios Velykos, kokias tik esu turėjusi

Atostogų pabaiga.

O pabaigos juk visada geriausios.

:)

Dvi įskaitos, dvi kelionės prie jūros, dvi staigmenos, viena savaitė savarankiško gyvenimo, vienas vakarėlis, vienas gimtadienis, viena blėka sudegintų sausainių, vienos Velykos ir vienas kiaušinis, keli piknikiukai, daug termosų, daug šokinėjimų per upeliuką, daug 'How I met your mother' serijų, daug nuotraukų, daug čilo ir daug naktinėjimų.

Šios atostogos nuostabios.

Kvepiu laužu. Jėėėė.. ;)))

nonsense

Ar žmonės save sapnuoja gražesnius??

_ _ _

Mėnulis žiūri į mane.

Bet jis neturi akių.

Ir aš tyliu.

Tylime kartu.

Tylėsiu ilgai.

Nes kalbėti nereikia.

Dažnai.

_ _ _

Mėgstu netikėtus siurprizus. Nors ir kokie jie bebūtų. 

Myliu spontaniškumą.

_ _ _

Nešk mane, vėjau, kaip pavasarinį pienės pūką į visas keturias ar septynias puses, skersai ir išilgai. 

Ilgai. 

Draskyk, plėšyk, nešk. 

Nesustok.

Saule kvėpuok.

_ _ _

Nuotaikos vasarinės - laukinės. 

Laimingos.

Aš laukinė. Vasarinė.

IR NORIU Į MIŠKĄ.

John Frusciante - This cold.mp3

John Frusciante - Second walk.mp3

Kokia aš keista

Iš tikro tai ne.

Nes mes esam minia ir viską darom dėl minios. Nes minia veža. Ir mes numirštame dėl minios. Ir minia veža. Nes veža. 
Ble, ir kodėl neišsirašiau tos citatos iš Parulskio apie minią. Taip čia tiktų.

Atėjau čia norėdama kažką pasakyti. Sau. Žinoma. Bet mano galvoje tiek daug nesąmonių, kad pamiršau. Daug ką aš pamirštu.

Bet užtat sužinojau, kaip atrodo neprinokę graikiniai riešutai ir kaip atrodo imbierų lapai. Ir kad noriu pas amišus. 

Kažko man neramu. Sielai. 

O galvoj nebetelpa. Sako, žmonės su fantazija laimingi. Nežinau. 
Nesu nelaiminga. Aš laiminga. 

Sėdžiu, žiūriu į narkomanus. 

Į žmones, pasiekiančius savo ir mano svajones. Sakau, jėga. Tada 20 minučių pratyliu. Įsiklausau į 80 - metę kaimynę, 1h nakties sumąsčiusią perstumdyti baldus ar kokio velnio ji ten duodas.. Mama sklepe kaupia tuščius stiklainius. Iš sovietinio įpročio, turbūt. Žmonės visada ką nors kaupia. Žmonės yra keisti. Jie mąsto.

"Žmonės - įpročių vergai" (S.Parulskis) 

Aj.

Ar ruošiatės įskaitai? Aš tai ne.

neverkiam. nedainuojam. nežiovaujam.

Vienatvė yra graži kaip idėja. 

(Kęstutis Navakas)

Iš tikro.

Bet kartais aš mėgstu "pasivienijimus". Kaip šiąnakt.

Aš. Judėsiukai. Kava Miče. Trys kryžiai. Fotoaparatas. Mašinų ūžimas. Bob'as. 

Visuma. Ramuma.

John Frusciante - Falling.mp3

P.S. Tikrai nežinau, kodėl toks pavadinimas.

P.S.S. Kam aš rašau P.S.? Vis tiek čia niekas be manęs nesilanko. Juokinga.

Kažko.

If something is nothing it must not be
something in any possible way.

"Tu nešiojiesi vandenį?"

Ir kodėl aš įsimenu? 

Kodėl svarstau 
ir kodėl prisifantazuoju nebūtų 
galimų dalykų. 
Svajoti yra sunku. 
Iš svajonės sugrįžusi 
lyg su šlapiu skuduru 
per veidą 
pasitinku realybę.

Mr.S prieš porą metų: "Ką čia geri? - Vandenį."

Ir ko tai taip kliūna?


Coldplay - Swallowed in the sea.mp3

Pagaliau! Pagaliau! Pagaliau!

Pagaliau aš aptūrėjau svajonių savaitgalį didmiesty, kai viskas būna tiesiog tobula. Labiausiai todėl, kad turi būti.

Taigi. Penktadienį po woba tortadienio iškeliavau į Plungę. Ten smagiai pasibuvau su plungiškiais, susipažinau su naujais veidais ir pabuvau parkely, kur tikrai norėjau pabūti. O po to ten ir užsibuvom..  O pabaigos būna geriausios.

Linxmei.

Visą naktį neužmigau, nė menkos akimirkos, nes Renatos lova arba man kažkuo neįtiko, arba aš per daug jaudinausi dėl rytinio pokalbio su mama dėl kelionės į Vilnių. Galiausiai atėjus rytui, aš jai paskambinau. "Vakar tiek kalbėjom apie FIDI, o aš ten tikrai noriu.. Nu bet galiu parvažiuot namo, jeigu nori.." Ir supratusi mano taktiką, mama jau nieko nebesakė. Todėl mes iškeliavom. Važiavom dviem frontais: 2 žmonių rietaviškas frontas ir 3 žmonių vėžaitiškas frontas. Tikslą frontai pasiekė daugmaž vienu metu, taigi lenktynės neišdegė, bet kai patranzavom..

Buvau be proto pasiilgus nykštinio ritualo.

Tranzuočiau ir vėl. 
Bet kur.

Taigi į Vilnių vykau ne tik dėl tranzavimo idėjos. Šeštadienį vykęs FIDI buvo osom. OSOM iš didžiųjų raidžių ir šauktuko! Trys scenos kažkokioj underground'inei, oldschool'inei patalpoj su trimis stage'ais (techno, main (funk/rock) ir punk/metal rock). Ir visose pabuvau ir visose patiko. Net įsimylėjau 2 naujas LT grupes. Viena iš jų priminė ankstyvuosius Pepperius 1983- iaisiais. Pajutau viską tą, apie ką skaičiau Kiedis biografijoj. Pajutau ir siela, ir pačia gyvybe. 

Nemažai laiko, žinoma, praleidom ir rūkomajame, kuris buvo dar nesveikesnis. Ten naujų draugų nesusiradau, bet užteko jau esamų. 3h nakties apleidome FIDI patalpas ir išvargę, priedo aš dar užkimusi, patraukėme namučio. Ilgai norėjau, bet galiausiai pakaučsurfinau ir taip sėkmingai. Marius, Paulius ir Audrius. O jų būstas - wow. Net nenoriu jo aprašyti, nes to vaizdo niekaip neperteiksi žodžiais. Miegoti nuėjom 6h ryto. Po kažkur 4 valandų miego ant sėdmaišio, kur tobulai išsimiegojau, iškeliavau apsilankyti pas tetą pencininkę - tokią bausmę man paskyrė mama už tai, kad naglai ištranzavau. Paradoksas: aš užkimusi ir be balso, ji sunkiai prigirdinti. Įsivaizduokite, kaip mes kalbėjomes.. Anekdotai.

Žinoma, nebūčiau Martyna, jei nefail'inčiau. Pasiklydau tarp troleibusų ir išvažinėjau pusę Vilniaus ;D Tas suvėlino išėjimą iš miesto, kam užtrukom 2 valandas ir teištranzavom po 4h.. 

O kas įdomiausia, asmeniškai man, tai kad mama, jau kelionės pabaigoj, atvažiavo manęs  pasitikt nuo Tryškių, kad netranzuočiau viena. Ir ji nieko man neigiamo apie tai nebesakė, priedo aš dar paminėjau, kad buvom sutranzavę atgimusį apaštalą - krikščionį Vilių, tiekiantį Dievo tiesas, o vėliau ir patį kunigą, kuris ta tema išvis nekalbėjo.

Nežinau, ar aš čia skaitomai ir ar išvis bent kiek įdomiai parašiau, bet man savaitgalis buvo 10 balų! Taip norėjau gyvo koncerto, taip norėjau pabuvoti "Insanitus", išmėginti klubą kokį, pasitūsinti, išsiskaslauti galvą gyvos muzikos bangomis ir sudrebinti boss'ų žemomis vibracijomis - visa tai FIDI. 

Utopiškai.

Red hot chili peppers - Tell me baby.mp3