2010 m. sausio 29 d., penktadienis


Atsispindi ne tik fotosesija. Atsispindi meilė.

2010 m. sausio 27 d., trečiadienis

Nerūdijanti meilė

Gyvenimėlis skuba. Lekia, bėga į priekį. Truputį per greitai, tad reikia labiau pasistengti neatsilikti įvykiais ir suspėti čia viską supasakoti.

Savaitgalį praleidau Kuršėnuose - mokymuose. Buvo smagu, linksma ir pasiilgta, todėl džiaugiuosi ten sudalyvavus. Nieko naujo neišmokau, bet susipažinau su naujais žmonėmis bei vėlei su Artūru susimatėm. Ir pašokom šiek tiek ;>. Jis tobulas žmogus: toks linksmas, protingas, kompetetingas, iškalbus, patariantis ir be galo taktiškas. Tikrai superinis vyras ;) Panašų į jį linkėčiau tiek sesei, tiek mamai susirasti ;D
Šokti smagu buvo ne tik su Artūru bet ir su Pouliuku, bei Sliviu, o ir pažiūrėti į kitus šokančius ne ką blogiau ;D
Grįžus po mokymų, dauguma mūsų (4>3) susirgo ir naktį prasikamavo. Aš ne išimtis. Iš tikro keista, kodėl mes taip apsirgom.. Bet viruso ir šalto oro dėka, neinu į mokyklą. Papildoma atostogų savaitė - JĖGA ;D
Michael Jackson valdo!!! Mano širdy jis numeris pirmas. Šiek tiek jaudinuosi dėl savęs, nes galimas daiktas, kad visai stogas nučiuoš ir imsiu mokytis visą sausą informaciją apie pop karalių labiau nei kokią lietuvių ar anglų mokykloj. Absurdiška ;D Kolkas dar viskas tvarkoj. Dainos ir klipai gi nekenkia ;>
Nemirtinga gyvenimo aistra.


Su teatru užraukiau. Viskas.
de.Žavu arba nieko.
Tikiuosi nesigaus iš to šnipštas ir neteks rausti iš gėdos netyčia sutikus ex.režisierę.
Bet man per daug ridiculous ten, kad likčiau.

2010 m. sausio 17 d., sekmadienis

Reveransas blogspotui


       (Jeigu mados sukasi ratu, tai kodėl barokas niekaip negrįžta?)


Labas, drauge mano.
Ilgokai nerašiau šičia, net nesmagu.

Mano galva prikimšta tiek minčių, jog atsijungti minutei kitai - atsipalaiduoti - nebeįmanoma. Pasiilgau bereikšmio užsisėdėjimo kambaryje žiūrint į vieną tašką - tyliai ir švariai, be jokių minčių pabūti. 

Užsikrečiau tokia liga - noru pasirodyti, kuri jei nepražudys, bus į naudą. Taigi, mokykloje aktyviai dalyvauju klasės reikaluose, kas anksčiau mane erzindavo ir nepatikdavo, dabar noriu, kad viską, ką mes darytume, atliktume gerai.
Užklasinė veikla smarkiai kerta per kitus darbus - wobai straipsnių dar nė neparuošiau, o jau nebekaži kiek laiko liko.. Reiks susiimt ir galbūt kokią dieną neit miegot ;D

O su teatru tai grynas anekdotas ;D Šiandien įvyko toks ryškesnis incidentas. Jau antrą kartą mano gyvenime. Būdama maža lankiau pramoginius šokius, kur ir įvyko pirmasis, po to juos mečiau. Jeigu tikėsime ciklinė pasailio raida, tai netrukus mesiu ir teatrą. O ji būtų pabuvojusi protingesnė, jei nebūtų sumąsčiusi manęs žeminti visų akivaizdoje ir būtų pasikvietusi asmeniškai pakalbėti. Bet aš laikiausi gan gerai ir nepamiršau martyniškai atsikalbinėti.. Žinau, kad jai nepatinku ir kad niekada nepatikau, o šis incidentas dar labiau paaštrino situaciją. But who cares? Režisierė turėtų tapti pavyzdžiu, ne nuoroda.

Šiaip gyvenu gerai, semestras jau baigėsi ir yra netoks kokio norėjosi, bet pakenčiamas - toks kaip ir kiekvienais metais. Su draugais irgi puikiai sutariu, tokio artumo kaip dabar jau seniai nebuvo, džiaugiuosi, kad viskas "allright" ;) O kitą savaitę važiuojam į mokymus, seniai troškau naujų įspūdžių..
O kas negerai? tai dar kubiko neįsigijau.. ;D

P.S. Pasiilgau ko nors panašaus į ledinį pasivaikščiojimą.

Noah and the Whale - 5 years time.mp3

2010 m. sausio 5 d., antradienis


Džiaugiuosi šio laikotarpio sklandumu ir pozityvumu. Taip, kaip yra, man gerai.


Vakarykštė WOBA terapija pažadino vidines jėgas darbui ir atsidavimui, gera buvo prisiminti pačią pradžią. Palyginus prieš metus ir dabar, išsižioju - kiek mes visko nuveikėme. O jei individualiau: kiek aš visko nuveikiau savo labui - be proto džiaugiuosi, kad turiu veiklą, kuria galiu užsiimti, joje tobulėti, kad galiu būti viršesnė už klasiokus ir už tuos, kurie skeptiškai žiūri. "Tik nuolat veikdamas, jautiesi gyvenantis". Aš jaučiuosi gyvenanti. ;)

Dovydo netikėta dovanelė maloniai nustebino. Ačiū, už tą tokį mielą įkandimą ir paskatą.. Įkaliau vinutę į spintos sieną, kad pasikabinčiau ir grožėčiausi (mama dar nematė, bet už vinį - pyks). Ačiū.. (hug)

Keltis anksti yra gerai, tiek naudingų dalykų pasidarai. Tik kaip įprasti? Aš totali miegalė, tad tai būtų didžiulis perversmas mano pasaulyje. Išlydėjusi sesę, ėmiausi darbo: susitvarkiau namus, pradėjau rašyti straipsnį, keista kad dar pietų nepagaminau. ;D
Ačiū, Simut, už dieną. Šėliojimas sniege man priminė praeitų metų žiemą, mūsų geros draugystės pradžią (Į pusnį!!). Nežinau, kiek pasikeitėme, kiek pasikeitė bendravimas, bet vertinti ir branginti yra ką.

Woba susirinkimas - produktyvus, tikslus, linksmas ir mergaitiškas - prabėgo nepastebimai. "Man patiko" (Pauliukaičio intonacija). O išėjus iš TJC žiūriu - kažkas šviečia. Prieinu arčiau - telefonas. Pirmą kartą gyvenime radau kažką tikrai vertingo ;D o dar ir skambučio iškart sulaukiau, nu kad sekasi, tai sekasi ;D Žodžiu, geroji Samarietė atsiliepusi liepė telefono ieškovei Emutei skubiai ateiti prie IKI, antraip telefono teks palaukt ilgėliau. Še ir IKI. Žiūriu, pažįstami siluetai - iš mano mokyklos.. Pora žingsnių arčiau, žiūriu - kaimynė su drauge ;D  Ot prisijuokėm ;D
Toliau juoką pratęsė pasiilgtas šokimas su Vilmantu.. Tikiuosi jis kovos su tėvais ir nepaliks manęs mesdamas šokius.. Tai būtų žiauru mums abiems..

Rytoj paskutinė atostogų diena. Reikėtų prasmingai praleisti. Yra pasiulymų kaip? ;D

2010 m. sausio 3 d., sekmadienis

Keistas skaičius. Kol priprasiu prie jo, kaip reiks atprasti rašyt 2009? Gana mieli metai buvo. Ir geri, ir tuo pačiu nelabai, bet džiaugiuosi juos išgyvenus su abiem kojom, abiem rankom ir ta pačia galva.
Naujų metų sutikimą įsivaizdavau visai kitokį. Taip norėjau kokio didelio vakarėlio su daug daug žmonių, gėrimų - šurmulio. Tačiau, ne visoms svajonėms lemta išsipildyti.
Šventė vyko pas mane, buvom septyniese ir skamba nuobodžiai. Tačiau anaiptol. Buvo itin linksma ir smagu, o gėrimų mums net nereikėjo, antrasis šampanas liko neišgertas - išpyliau jį kriauklėn. Pasislėpę nuo mamos kaljaną rūkėm balkone, tačiau ji vistiek apie jį sužinojo - išdavikas fotoaparatas kaltas ;D bet moralo nebuvo.
Mažeikiečiai tikrai atnešė mūsų būrin šviežumo, naujoviškumo ir įdomumo, be jų būtų buvę nykoka.
Ačiū draugai, už nuostabiai, ramiai ir su meile praleistus naujus.
Myliu.







Spontaniškumas. Šie metai žada daug.


http://www.youtube.com/watch?v=Dmmqld4XaO0&feature=related