Rašysiu nedaug, nes per tv rodys neblogų kadrų, tai lėksiu veizėt.. :D
Trumpai apie dviračių žygį. Nepalyginsi su pernai. Net nežinau, kuris man labiau patiko. Antras buvo geresnis tik didesne draugų kompanija, o viskuo kitu tikrai nepranoksta pirmojo žygio. Per žygį ne vieną geriau pažinau, dėl ko nežinau ar liūdėti, ar džiaugtis, todėl remiuosi neutralia būsena. Kuo labiausiai džiaugiuosi? Tuo, jog dabar į savo gatvės kalną, kurį pramyniau "aš tau nepasiduosiu", dabar įveikiu nenaudodama per daug pastangų.
žygis buvo gerai.
Tik erzino kai kurie nesusipratėliai.
Bet taip bus visada.
Šeštadienį visą dieną, apart tvarkymosi, praleidau su draugais. Iš pradžių su Sima, kurios buvau be proto pasiilgus, ir vėliau su šešetuku, prie kurių esu labai prisirišus. Labai gražiai mes pasibuvom pas Karoliną. O vėliau dar matėm kačiuko gimimą, kuris, deja, ilgai negyveno..
Sekmadienį tikėjaus visą dieną žiūrėti Michael Jackson klipus iš pagarbos jam - man jis labai patiko, stipriai juo žavėjausi - tačiau atėję draugai išsitempė mane miestan, vėlgi linksmai pabuvom su guminukais žaisdami atvirumo žaidimus. :)
Gaila, kad dėl kai kurių žmogų negaliu čia visko pasakoti. Nevalia žinoti. O taip niežti liežuvio galą.
Laukiam pomidoro.
Beje, man kažkas darosi.
Beprotiškai trūksta meilės. Tas jausmas iš žygio parkeliavo. Ir nė nežinau, kuriam mieste apsikrėčiau tuo virusu. Karolina irgi apkrėsta. Saugokitės meilės protrūkio.
Rodos turėčiau, kam ją išlieti, bet, rodos, tuo pačiu ir ne..
Iki. Lekiu.
Dar užsuksiu po kurio laiko.. ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą