Et, Rytmety..

07:58 "Labas rytas, akademijos draugai!! ;D"
Šitaip prasidėjo mano trečiadienio rytas - pasisveikinimu su visais važiuojančiais gerai pasibūti. ;)

Šįkart organizuotumo man netrūko: lėkiau į teatrą skiriamajam ženklui gauti (deja), sukūriau dainelę prisistatymui (viena ėmiausi iniciatyvos), iš senųjų akademikų pasiėmiau korteles.. Buvau užsidegus ties visu tuo..
Pirmoji diena nebuvo šauni tik tuo, kad visą dieną lijo. Per lietų pasistatėme palapines, įsikūrėme, pavalgėme. Juokinga, kai matai, kad į sriubos katilą lija, o po to gauni iš to pačio katilo maistą.. Good apetite.. ;D
Vėliau rinkomės į darbo grupes. Šįkart išsirinkau įdomią - subkultūros. Sužinojau daug visko, įdomiai padiskutavau, susipažinau su kai kuriais žmonėmis :) O dar prieš darbo grupių pristatymus pašokau tipiškus "Spigens" šokius, kad sušilčiau. Iš pradžių tik trypčiojau ir nepataikiau į judesius, dėl ko iš manęs juokėsi vaikinai, bet vėliau įgudau - ir šilčiau buvo. Lietaus pabijojusios trys merginos, Deimantė, Alėsia ir Greta, išvyko namo. Ir be reikalo, nes vėliau baigėsi lietus ir prasidėjo šokiai, kurie buvo nerealūs: biški techno, šiek tiek daugiau roko ir biški 7 - 9 dešimtmečio dainų.. Visi smagiai pasišokom ;D Neprisimenu, ar kada buvo taip smagu šokti ;D

Aišku, būtų buvę keista, jei tokią gerą muziką būtų leidę ištisą vakarą, tad didžėjus, vis dėlto nenustebino ir pradėjo leisti vien techno, kuri visa - viena ištempta guma.. Ką man beveikt, išėjau pas Kamilę ir Eglę papliurt. Taip bekalbant į palapinę įkišo galvą Martynas. Jis vėliau padarė kai ką, dėl ko labai džiaugiausi.. Atrado "judėsiuką".. ;D
Miegojom dviese didžiajame štabe. Abudu kaip karaliai ;D Tačiau buvo labai šalta miegoti, tad bandėm susispausti, kad sušiltumėm nors truputį.. Miegas nebuvo kaip ant debesų, tai jau tikrai, kad ne.. ;D

Antroji diena buvo šauni tuo, kad lijo nedaug. Ryte pirmieji išgirsti žodžiai buvo: "Gal obuoliuką?" Et, Valentai - Gnomai.. ;D Kaip jau įprasta, antroji diena - sporto diena. Tad vyko daug sporto rungčių - virvės traukimas visiems, turbūt, įsiminė labiausiai, nes pareikalavo daugiausiai jėgų. ;D O Vytas ir Laurynas yra proto genijai, iškovoję pirmąsias vietas šaškių ir šachmatų žaidimuose. Garbė Telšiams, respect jiems ;)
Antrąją dieną buvo ir nervų truputį, kaip žurnaliukas "Be karpų", oj atsiprašau - "Be kampų". Tipiška woba kopija. Lyg dangus iš giedro dangaus pasirodęs pusbrolis, gerų emocijų nepaliko. Gaila, kad neįsidėmėjau plungiškių veidų, nes tikrai norėjau pakalbėt, apie jų tą fainą ir tikrai originalią idėją. Pamiršau..
Antrąją naktį tikėjaus Telšių susivienijimo, tačiau jo nebuvo. Nesusirinkom visi į štabą, pakalbėt, pajuokaut kartu.. Na, bent jau šiltai miegojau klaipėdiečių namely ;)

Trečiąją dieną lietaus beveik iš vis nebuvo. Saulė švietė. Žmonės šypsojosi. Laikas išvažiuoti vis artėjo.. Renginio programoje buvo numatyta ekskursija į raketų bazę - bunkerį. Martynas, Vytas ir aš, netyčia atsilikome nuo kitų Telšiškių ir važiavome jau su kita grupe. Nuvažiavus dar reikėjo vieną ar du kilometrus nueiti pėškom iki tos bazės. Man kelionė neprailgo - buvo net smagu ;) O toje bazėje, nors ir nejauku, gerų emocijų netrūko :)
Kai jau grįžom į stovyklavietę, pastebėjau, kad palapinėje nebėra mano vyro, meilės ir džiaugsmo viename - dingo mp3. Susiliejo daug emocijų į vieną ir stengiausi susilaikyti, nenorėjau išlieti nė vienos ašaros. Nenorėjau parodyti silpnumo. Bet tikrai gaila mp3, vis dėlto jį pirkau už savo užsidirbtus pinigus, o dirbau vien tam, kad jį nusipirkčiau.. Labai apmaudu. Klausinėjau visų, ar nematė baltojo mp3, tačiau jo nė kvapo.
Kiek vėliau susitaikiau su mintim, kad praradau savo mylimąjį. Su visa grupe nuėjom prie namelio pasėdėti ir linksmai pasibuvom. Pajuokavom dėl akademijos himno, kurį girdėjom gal kokį 100 kartų. "Ne paskutinį kartą susitikom.. ne paskutinę saule pasitikom.." Po uždarymo nuotaika visai pagerėjo ir buvau jau beveik užmiršusi nesėkmę. Kol kažkas neprakalbo apie klaipėdiečių keistą draugiškumą ir Vyto žodžiai: "Jaučiu, jau žinau, kur Martynos mp3.." Dahh.. Damn you, rubber.. ;D

Visiškam pragiedrėjimui ištraukiau saldainius, kurie kai ką labai nudžiugino ;D Dar truputį bandėm įsiamžinti kadruose ir galiausiai atvažiavo mūsų, jau paskutinių, pasiimti autobusiukas. Į septynvietį autobusą turėjome sutilpti 12 žmonių ir visų dvylikos daiktai. Į namus važiavom kaip indai emigrantai nelegaliai susiruošę į geresnę šalį ;D Bet buvo gan smagu :)

Gal ko ir nepaminėjau, tačiau kažkiek supažindinau jus su mano trimis dienomis atostogų :)

KARTU MES GALIM DAUG.