Visą savaitę laukiau penktadienio. Prisižiūrėjusi užvedančių filmų apie gyvenimą, jo suteikiamas galimybes ir jų išnaudojimą labai norėjau nuvaryti į roko baro atidarymą didmiestyje. Bet, kaip visados, suplanuoti dalykai neįvyksta, nes kažkas suserga, kažkas nebegali, kažkas neturi 18 - os.. Likimo ironija. Mano persekiotoja ironija! Tai nuvažiuoti ten nebeišėjo.
Ir kaip užknisa, kai staiga sugriūna ilgai laukti ir puoselėti planai. O aš taip norėjau gyvo koncerto..
Kad mažiau grūzinčiausi ir nesėdėčiau namuose, nusprendžiau eiti į "TJC naktį". Ankščiau ten būdavo linksma. Tačiau ar aš suaugau, ar tiesiog žmonės pasikeitė, ar dar kažkas, bet ten jau nebėra taip gera, kaip seniau - ankščiau ten buvo tarsi antrieji namai, o vat dabar - iš reikalo. Pažaidėm truputį su visais ir susirinkę (nepavykusio plano dalyviai) ėmėm grūzintis. Ėmėm mąstyt, ką daryti. Ir še tau, mano dievaitis, turintis draugų kituose miestuose, suorganizavo eksprontinę kelionę į Rietavą. Susiruošėm žaibiškai: makeup'as, kiti rūbai, įvaizdis, penktas žmogus, pilnas bakas atsirado per pusvalandį. Ir mes jau lekiam į "Jūrą".
Ir dabar net nežinau ar roko bare būtų buvę geriau. Rietave pabendravom su fainais kitamiesčiais, prisišokom (aišku ne pagal pačią geriausią muziką), o vėliau įsimetėm ir į tūsą.
Namo grįžau 7 a.m. Mama: "Kaip sekės?" - "Gerai". Ir labanakt. ;D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą