Gera yra naktį eiti namo. Kai daug daug žvaigždžių yra. Nesinori pareiti. Norėtųsi gyventi kur užmiestyje ir eiti eiti eiti, mėgautis ryškiomis žvaigždėmis bei paskutiniu nikotino dūmu, kurio per tamsą nė neįžiūri.. Tuomet tavo mėgavimąsi vienatve triukšmingai nutraukia myžti užsimanęs ir tuo besididžiuojąs nepažįstamasis, pro kurį tu greitai pralėki, kad vėl galėtum grįžti pas save.  Ramiai.

Ne ką mažiau yra gerai kalbėtis, žiūrint į žvaigždes. Telefonu ar nevirtualiai, gerai visaip. 

Kai bus vasara, aš turėsiu naktų, kurias praleisiu ne uždaroje patalpoje. Traukia mus gamta. Laukiniai mes.

Ir į išleistuves aš nenoriu. Nenoriu suknelės. Nenoriu tam leisti pinigų.

O kad dabar kur parkely ant palūžusio suoliuko su cigarete ir pravėsusia žaliąja arbata.. Ir kažkuo..

Vakar aptūrėjau pokalbį su mama. Leidau jai suprasti, kad į gyvenimą mes žiūrim skirtingai. Ir kad mano didžiausios svajonės prieštarauja jos tvarkai. Aš esu viskas, ko ji nemėgsta. Nepasisekęs antras kartas. 

Bet gyventi reikia kiekvienam savaip.