Man patinka patogiai įsitaisyti fotelyje priešais kompiuterio ekraną ir su arbatos puodeliu rankoje žiūrėti filmą. Ypač gerą. Kai žiūriu - įsijaučiu. Net sustabdau ar pakartoju tam tikrą dalelę, jei man sutrukdo, tarkim mama. Žiūriu iki pat galo. Į raides, soundtrack'ą ir net į kūrėjų vardus. Šį kartą žiūrėjau Kirsten Sheridan filmą "August Rush". Patariu visiems jį pamatyti. Be galo gražus filmas. Ir su idėja. Nebanalus. Žiūrėdama jį jau mąsčiau, kada žiūrėsiu darkart. Jis nuteikia taip maloniai ir, galiu sakyti, kūrybiškai. Norisi pasiimti gitarą ir užgrot. Tik nuvilia tai, kad jau naktis ir nebegaliu brazdint. Taip, nuvilia brazdinimas. Tik brazdinimas..
Filme taip pat pastebėjau įvairių bruožų, būdingų kai kuriems draugams.. ;)) Miela.
Jau visą pusvalandį, nuteikta filmo, klausausi dviejų dainų ir nepatikėsit kokių..
n Louis Armstrong - What a wonderful life.
n Pachabel - Cannon in D.
Visiškai man nebūdinga. ;DD
I really love August. It's my month.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą