Niekada nemėgau Valentino dienos. Nemėgstu ir dabar. Tos širdutės, klijuojamos visur, kur telpa, banalios besidauginančios atvirutės: "Sveikinu su meilės diena.." ir aceit'inė gera nuotaika mane netiesiogiai vimdo. Ir viskas per tai, jog IIIa. Klaudijus II tenorėjo daugiau karių, kurie gintų kraštą, todėl neleisdavo jiems tuoktis, kad šie neprisirištų prie šeimos. Ir atsirado HERO - vyskupas Valentinas, sumastęs slapta sutuokti "kenčiančius įsimylėjėlius". Koks gali būti vyskupas, jei laužo nustatytas taisykles?? Sužinojęs apie tokius slaptuosius "meilės draugo" žygdarbius, Klaudijus II uždarė Hero į kalėjimą ir nubaudė mirties bausme, kurią įvykdė Vasario 14d.Tai ką, chebra, švenčiam dar vienas Vėlines, tik kita forma?
Pas Poulių žiūrėjom filmą su Jim Carey, ten jis norėjo iš savo atminties ištrinti merginą, su kuria draugavo. Bet keistais aparatais betrinant jis, komos būsenoje, suprato, jog nenori visko užmiršti.. Galbūt aš vienintelė tą filmą įdėmiai ir težiūrėjau, man patiko mintis, kad reikia prisiminti viską, ką esi išgyvenęs - kiekviena akimirka yra svarbi ir ją, kad ir kokia ji bebūtų, reikia branginti.
Pirmadienis:
Mane pažadino tėvas, atėjęs atsisveikinti su Vika, išvykstančia į Daniją. Šaunuolis. Papusryčiavom ir sesuo jau turėjo iškeliauti. Man gaila, kad nebepamatysiu jos savaitgaliais. Aš jos labai pasiilgsiu. Dar diena nesibaigė. Vargu, ar įvyks kas nors, vertas aprašymo. Išvis mano gyvenimo neverta aprašinėti - aš niekur nekeliauju, nebendrauju su žymiais žmonėmis, nerašau su meninėm priemonėm ir išvis nedarau nieko naudingo.. Kam skirtas blog'as? Apverkti, kokia apgailėtina aš kartais jaučiuosi? Turbūt taip.
Whatever.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą