2009 m. vasario 1 d., sekmadienis

Penktadienis:
Na, apie mokykla nekalbėsiu - neįdomi ji. Visą dieną galvojau: eit ar neit į šokius. Nevaikštau aš į tokias vietas, bet labai norėjau pamatyt Ančiasnapį (tai tokia pana, kurios duomenų neviešinsiu.), o dar galimybė sutikti Mr.s.. Bet atsilaikiau tokiai pagundai ir išėjau su draugėm į kavinę, o vakarą vėliau ketinau praleist su sese. Kad ir kaip keista, bet ne aš vėlavau į sutartą vietą. Su chili pepper'iais sulaukiau kompanijos.. Susitikom dar su keliais berniukais ir patraukėm neviešon vieton. Kai kas mane pavadino: "Pačia sarkastiškiausia ir ironiškiausia būtybe".. Klydo, dar yra Daria (la la la lala, she's standing on my neck..). O aš vis dėlto mėgstu ironiją.. Na, linksmai ten pasibuvom, išgėrėm - daug gėrėm, netikėtai dar parūkiau ir ėjom toliau. Dar atsimenu MAXIMĄ...

Šeštadienis:
Pirmoji mano mintis buvo: "O varge. Kaip aš čia patekau? Kas buvo? Ar aš pasitikau sesę traukinių stoties? Ką mes veikėm po maximos? Ar aš iš tikro joje buvau? Ar mama mane matė? Ar pyko? Ką daryt reiks rytoj??" Atsikėlusi 5h ryto nebegalėjau normaliai užmigti. Kankinaus, kol galiausiai sulaukiau prašvitimo. Iškart parašiau Brigitai. Ji man papasakojo, kad po maxės varėm į "Ameriką", po to jie visi mane lydėjo į traukinių stotį ir kad sulaukus sesės su visais apsikabinau. Apsiraminau. Kilo kita mintis: "Ką sesė darė? Ką sakė? Ką mama?"... Sulaukiau tinkamos akimirkos - bijodama pradariau mamos kambario duris ir paklausiau, ko nori pusryčiams. Apsidžiaugusi mama sudiktavo, kokios kavos nori ir nieko nesakė dėl ko baiminausi. Nusiraminusi ėjau "gaminti". O atėjusi sesuo pasigyrė, kokia ji gera ir nepakartojama. Ačiū tau, SESE, kad neišdavei manęs, kad pasirūpinai, kad po to papasakojai, kaip atrodžiau ir ką dariau. Ir ačiū už tai, kad pasakei: "Kitą kartą tiek nepadaugink".
Vis dar nesuvokiu, kaip žmogus gali elgtis normaliai, šnekėti, eiti, bendrauti, neprarasti savo charakterio bruožų, o kitą rytą nieko neprisiminti. Kaip kelios valandos gali dingti? Jaučiu, kad jas praleidau. Tas penktadienis iš manęs atėmė porą gyvenimo valandų.. Kam eit linksmintis, jeigu po to nieko neprisiminsi. Daugiau Martyna nebepadaugins. Patarimas Tau: būk prietaringas. Aš jau pasimokiau.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą