Dviprasmybė.
Susidvejinusi mano esybė. Nors, visų pirma, ar aš turiu tokią?
Nė pati nebežinau, kokioj erdvėj plaukioju. Fiziškai esu Žemėje: matau draugus, darau kas reikalinga, bet dvasiškai.. kur aš..?
Nesusikaupiu.
Nekvasilifikuota galva.
Išėjusi iš rikiuotės.
Vienas mano smegenų pusrutulis - turbūt protingasis - mąsto ir dalykus vertina objektyviai, konstruktyviai, kitas - tuo sunkiuoju, giliuoju ir iš proto varančiu būdu.
Nūdienos literatūra mane veikia nežmoniškai. Todėl manau, jog, A.Diuma, grįžtu prie Tavęs. Viduramžiai ne tokie varginančiai sudėtingi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą