Atsikeliu ryte taip tingiai ir nenoriai. Už lango vėtra. Vėjas visu pajėgumu demonstruoja savo galybę ir laužo medžių rankas, kaip gi jie be jų? Ką jau kalbėti apie sudaužytus automobilių langus ar praskeltas praeivių galvas. Nieko tokio..
Taigi, į mokyklą eiti nenorėjau.. "Mam, šiandien dvyliktokai rašo matematikos bandomąjį. Gal man neit į mokyklą? Nelabai apsimoka.."
Bet visgi, kad ir kaip nenoriai, ėjau.
Žinot, kaip rodo superherojų filmus: koks nors Betmenas abejingai ir šaltai eina, o už jo viskas griūva, lūžta, sprogsta, miršta.. Šiandien panašu.
Vėl. Nueinu į šūlę, pasėdžiu geografijos pamokoj, kuri tik šiaip reikalinga ir nėra labai jau rimta, nors man bet kiek įdomi, po to pralaukiu pertrauką, per kurią klasiokė pademonstruoja, t. y. pasimaivo savo močiūtės mechaniniu laikrodžiu su grandinėle - ji žino, kad aš tokio noriu! Na ir po kankinančios pertraukos einu namo. Vėl į lauką, į tą Dievo pamirštą erdvę, kurioje įsiviešpatavo demonai. Ir aš nė kiek neperdedu, orą prilygintumėm arktiniam ciklonui.
Taigi po vienos pamokos aš namie.
Manau, ši diena jau sugadinta ir nueis velniais. Jokių mokslų.
Damn.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą