Nežinau, kas darosi. Man nėra gerai. Sergu. 30 kartų įeinu į feisbuką ir išeinu. Kažko tikiuosi, laukiu? Nežinau. Tai neturi reikšmės. Sielos neramumai kyla į paviršių ir nežino, kaip išsireikšti.
Nesusikoncentruoju. Nesąmones darau.
Kost, kost.. Reikia arbatos.
Norėčiau dabar įsisupti į šiltutėlę antklodę, gerti karštą ir saldžią citrinų arbatą arba nesaldintą žaliąją ir jaukiai įsitaisyti savo balkonėly. Su Tavim. Ir laukti, ir stebėti kaip sutemsta ir kaip tyliai viena po kitos įsižiebia žvaigždės. Bet mes jų neskaičiuotume. Mes išsirinktume mėgstamiausią. Ir nusiųstume jai savo troškimą. Ir gyventume su viltimi. Ir laukimu kažko tyro ir skaistaus. Tikro.
Norisi. Norisi.
Norisi.
Red hot chili peppers - Hard to concentrate.mp3
Buvau GaDi.. Viskas šiaip nesveikai nerealiai nuostabybiškai būtų buvę, jei sekmadienio ryte išlindus iš palampinės nebūčiau pamačius draugo su mėėėėėėėlyna, kraujais pasrūvusia akim sakančio man " Indre, a žiauriai? "Dar iki dabar guli ligoninėj, vargšas. Ber šiaip.. buvo žiauriai gerutis.
AtsakytiPanaikintiGirdėjau iš draugų, kad buvo smagu ten ir kad jie nė nematė tų "forsų" su teleskopo strypais. Bet vistiek, kažkaip..
AtsakytiPanaikintiJuolab, kai tavo draugą sumuša.
Aš jų taip pat nemačiau, tūsinau ir tiek, o ryte kai pasiklausiau..
AtsakytiPanaikinti