Sėdėjau bekvapėje virtuvėje įrėmintuose saulės spinduliuose ir smigdama ant nublukusios, išklerusios taburetės stebėjau, kaip monotoniškai darbuojasi skalbimo mašina. Sukasi sukasi - sukosi ten batas. Sukosi žmogelis, bejėgiškai įvyniotas į audeklo tamsųjį verpetą. Jis norėjo rėkti, bet chemija kvepiančiais milteliais apnuodytas vanduo veržliai skverbėsi jo burnon. Jis norėjo būti išgirstas. Jis springo. Kvėpuoti? Jau seniai nebekvėpavo - prarado viltį. Duso. Sukosi.. Užsimerkė.

..aš tyliai atsistojusi nuėjau.