Oras nespalvina mano nuotaikos. Nei žaliai, nei mėlynai, o ypač ne raudonai. O juk tiek geras, tiek blogas veikia besąlygiškai. Gyvenu vidinėmis emocijomis. Šnekuosi su savim ir uždavinėju retoriškus klausimus. Ir tikiuosi atsakymų.
Mėtau monetą. Beprasmiškai monotoniškai. Tiesiog: ne - taip - ne - taip - ne - taip - taip - taip - taip - ne.
Ir ieškau prasmės.
Kurią turiu
susikurti
pati. Ir
tikėtis nuolankaus išrišimo
iš savo
ir ne savo
dievų - įkalintojų - vaizduotės.
Sargų.
Ritualų.
Sentimentalios abstrakcijos..
Aj.
Klausau pink floyd'ų ir nesusigaudau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą