Whats gone will never come back / But it exists when you think of it/ And what is anything, anyway / But a series of things running through your brain / All of the fucked things you do / Are the product of whats happened to you

Atsinešiau kompiuterį į kambarį, kuriame paprastai tik miegu, su tikslu ramiai pasiklausant muzikos pasimokyti. Geografiją reikia mokytis. Atsigeriu dar šiltos iš termoso, darytos pietiniam pasivaikščiojimui, kavos ir pradedu gilintis į kalvas, upes ir lygumas.  Kava ir gamta.  Gamta..

O kai susivokiu, pastebiu, kad keista ta mano geografija. Skaitinėju sau kitų panašių personų minteles, o tenorėjau žvilgtelt į dainos lyrics. Nes aš nesuprantu angliškai. O jis keistai dainuoja.

Ir į mano galvą vėl įsiropojo įvairių, keistų ir violetinių išvadų, nuo kurių aš mokausi pabėgt.
Ir kartais pabėgu.
Gamtoj..

 

Žmonės sudėtingi. Daug paviršutiniškų. Ir aš galvoju, ar tie paviršutiniški apsimetinėja savo paviršutiniškumu? 
Visi turim problemų. Ir esam sau svarbūs. Turim problemų, nes norim turėti. Šitaip mes svarbesni?
Ir vėl. MINIA. Viską darom dėl minios.

Stebėdama kitus, pamatau. Save.
Pažindama kitus, susipažįstu. Su savim. 
Analizuodama kitus, per/iš/analizuoju. Save. 

Juk pirmiausia turi pamilti save? 
Taip?
Mokomės to.



John Frusciante - One More Of Me.mp3
(Dainos žodžiai tokie, kad net nežinau, ką cituoti. Cituoju visą nuorodą. Tobula.)