Kokia aš keista

Iš tikro tai ne.

Nes mes esam minia ir viską darom dėl minios. Nes minia veža. Ir mes numirštame dėl minios. Ir minia veža. Nes veža. 
Ble, ir kodėl neišsirašiau tos citatos iš Parulskio apie minią. Taip čia tiktų.

Atėjau čia norėdama kažką pasakyti. Sau. Žinoma. Bet mano galvoje tiek daug nesąmonių, kad pamiršau. Daug ką aš pamirštu.

Bet užtat sužinojau, kaip atrodo neprinokę graikiniai riešutai ir kaip atrodo imbierų lapai. Ir kad noriu pas amišus. 

Kažko man neramu. Sielai. 

O galvoj nebetelpa. Sako, žmonės su fantazija laimingi. Nežinau. 
Nesu nelaiminga. Aš laiminga. 

Sėdžiu, žiūriu į narkomanus. 

Į žmones, pasiekiančius savo ir mano svajones. Sakau, jėga. Tada 20 minučių pratyliu. Įsiklausau į 80 - metę kaimynę, 1h nakties sumąsčiusią perstumdyti baldus ar kokio velnio ji ten duodas.. Mama sklepe kaupia tuščius stiklainius. Iš sovietinio įpročio, turbūt. Žmonės visada ką nors kaupia. Žmonės yra keisti. Jie mąsto.

"Žmonės - įpročių vergai" (S.Parulskis) 

Aj.