Pagaliau! Pagaliau! Pagaliau!

Pagaliau aš aptūrėjau svajonių savaitgalį didmiesty, kai viskas būna tiesiog tobula. Labiausiai todėl, kad turi būti.

Taigi. Penktadienį po woba tortadienio iškeliavau į Plungę. Ten smagiai pasibuvau su plungiškiais, susipažinau su naujais veidais ir pabuvau parkely, kur tikrai norėjau pabūti. O po to ten ir užsibuvom..  O pabaigos būna geriausios.

Linxmei.

Visą naktį neužmigau, nė menkos akimirkos, nes Renatos lova arba man kažkuo neįtiko, arba aš per daug jaudinausi dėl rytinio pokalbio su mama dėl kelionės į Vilnių. Galiausiai atėjus rytui, aš jai paskambinau. "Vakar tiek kalbėjom apie FIDI, o aš ten tikrai noriu.. Nu bet galiu parvažiuot namo, jeigu nori.." Ir supratusi mano taktiką, mama jau nieko nebesakė. Todėl mes iškeliavom. Važiavom dviem frontais: 2 žmonių rietaviškas frontas ir 3 žmonių vėžaitiškas frontas. Tikslą frontai pasiekė daugmaž vienu metu, taigi lenktynės neišdegė, bet kai patranzavom..

Buvau be proto pasiilgus nykštinio ritualo.

Tranzuočiau ir vėl. 
Bet kur.

Taigi į Vilnių vykau ne tik dėl tranzavimo idėjos. Šeštadienį vykęs FIDI buvo osom. OSOM iš didžiųjų raidžių ir šauktuko! Trys scenos kažkokioj underground'inei, oldschool'inei patalpoj su trimis stage'ais (techno, main (funk/rock) ir punk/metal rock). Ir visose pabuvau ir visose patiko. Net įsimylėjau 2 naujas LT grupes. Viena iš jų priminė ankstyvuosius Pepperius 1983- iaisiais. Pajutau viską tą, apie ką skaičiau Kiedis biografijoj. Pajutau ir siela, ir pačia gyvybe. 

Nemažai laiko, žinoma, praleidom ir rūkomajame, kuris buvo dar nesveikesnis. Ten naujų draugų nesusiradau, bet užteko jau esamų. 3h nakties apleidome FIDI patalpas ir išvargę, priedo aš dar užkimusi, patraukėme namučio. Ilgai norėjau, bet galiausiai pakaučsurfinau ir taip sėkmingai. Marius, Paulius ir Audrius. O jų būstas - wow. Net nenoriu jo aprašyti, nes to vaizdo niekaip neperteiksi žodžiais. Miegoti nuėjom 6h ryto. Po kažkur 4 valandų miego ant sėdmaišio, kur tobulai išsimiegojau, iškeliavau apsilankyti pas tetą pencininkę - tokią bausmę man paskyrė mama už tai, kad naglai ištranzavau. Paradoksas: aš užkimusi ir be balso, ji sunkiai prigirdinti. Įsivaizduokite, kaip mes kalbėjomes.. Anekdotai.

Žinoma, nebūčiau Martyna, jei nefail'inčiau. Pasiklydau tarp troleibusų ir išvažinėjau pusę Vilniaus ;D Tas suvėlino išėjimą iš miesto, kam užtrukom 2 valandas ir teištranzavom po 4h.. 

O kas įdomiausia, asmeniškai man, tai kad mama, jau kelionės pabaigoj, atvažiavo manęs  pasitikt nuo Tryškių, kad netranzuočiau viena. Ir ji nieko man neigiamo apie tai nebesakė, priedo aš dar paminėjau, kad buvom sutranzavę atgimusį apaštalą - krikščionį Vilių, tiekiantį Dievo tiesas, o vėliau ir patį kunigą, kuris ta tema išvis nekalbėjo.

Nežinau, ar aš čia skaitomai ir ar išvis bent kiek įdomiai parašiau, bet man savaitgalis buvo 10 balų! Taip norėjau gyvo koncerto, taip norėjau pabuvoti "Insanitus", išmėginti klubą kokį, pasitūsinti, išsiskaslauti galvą gyvos muzikos bangomis ir sudrebinti boss'ų žemomis vibracijomis - visa tai FIDI. 

Utopiškai.

Red hot chili peppers - Tell me baby.mp3