Vis svarstau, kad kada nors parašysiu dvi knygas: pirmą apie nuostabųjį pasaulį ir akimirkos žavesį, o kitą apie absurdiškai juokingą ir nevisavertį gyvenimą einančią personą (akiraty - aš).
Iš tiesų.
Manau iš manęs išeitų neblogas humoristinis romaniūkštis, nes:

• Kalbant apie meilę, aš visada viena, kad ir kaip to norėčiau ar nenorėčiau.
• Daugiau nei metus dievinau Mr.S ir plepėjau apie Dievą XXL, o dabar - nothing.
• Turiu tobulą mamą, kuri visus pažįsta, nepripažįsta mano nuomonės ir niekur nenori manęs  išleisti, kad ir kur tai bebūtų.
• Turiu tobulą tėtį, kuris jau aštunti metai nebe tėtis (tik gimdytojas), bet kartais parašantis superines žinutes, skirtas net ne man. Man skirto neturi nieko.
• Tobulą sesę, gyvenančią velniai žino kur ir iš ten pamokslaujančią. Bet tai nėra jau labai negerai. Bent jau turiu ją.
• Trys draugai. Tikri trys draugai, o pažįstamų begalė.
•  Neturiu jokio talento ir išvaizdos.
• Neturiu pinigų.
• Tobulesnio absurdo ir nebūna.

Išeitų puikus romanas apie absurdišką merginą, trokštančią utopijos.
O taip.

God loves violence.