Et, pirmadienio - antradienio įspūdžiai geri. Kai ko dar geresni nei mano, bet tai neįdomu, nes jau įgrįso. Būti didelėj masėj ir visiems judėti ta pačia kryptimi yra nerealu ir įsimintina. Verta. Nors dabar pagalvojus: ar tikrai? Įspūdį taip pat padarė Vilniaus "Coffe Inn", iš kurio parvežiau Simai cukraus pakelių kolekcijai, o sau daug atvirukų irgi kolekcijai ;D. Kad mes tokį turėtume, eitume dažnai (aišku, jis bankrutuotų, nes niekas nesugebėtų užsimokėt už brangią kavą). Na bet mano būsimoji kavinukė irgi bus panaši: tokia neformalios aplinkos su patogiom kėdutėm ir sofkutėm, bevieliu internetu, knygomis, žaidimais, mini baru, netrukdančiais kojoms stalais, bus daug plakatų ir paveikslų ir, be abejo, pakyla artistams - ji bus būtina. Kai išgarsėsiu ir pasensiu, reikės įkūrti vieną kitą kavinukę ;D
Melo kojos trumpos. Mama sužinojo, jog ne su jokia Vaida ir tuo labiau ne su jokiu autobusu ar traukiniu važiavau į Vilnių. Kai ji paklausė Ingos, ar aš tranzavau, jai nebeliko nieko kito, tik patvirtinti. Et..
Man grįžus, ji iškart neužsipuolė su savo įtarimais, bet leido man suprasti, kad kažkas ne taip. Nė neįsivaizduojat, kaip pergyvenau su mintim "o kas bus toliau?".. Žodžiu. Šiandien ji pagaliau leido man suprasti, kad apie tranzavimą jos nuomonė labai neigiama. Apie Slivi, deja, taip pat.
Per šį melą nebevažiuosiu į be2gether, į kurį gal ir būtų kaip nors išleidę (gal tai pavyks pakeisti A-ha koncertu? ;D), Slivio, kaip sakė, nebenori matyti savo namuose ir išvis, kad su juo bendraučiau, taip pat manim daugiau nebepasitikės ir išvis dabar visiškai visus ankstesnius įvykius laiko melu bei ketina apie tai pasikalbėti su mano tėvu ir gal tuomet jis nustos man pervedinėti pinigų. "Dar vienas toks melas ir tavo gyvenimo kokybė labai pablogės."
Šiuo melu ir aš netikėjau. Meluoju ir netikiu. Gal nebereiks daugiau tranzuoti? Bent jau kol kartu gyvename. Moterim būti sunku. Ir nervina.. Geriau jau būčiau vyru. Ir į žurnalistiką įstot turėčiau daug daugiau šansų..
Bet namų arešto nepaskyrė.. ;D Nors tam jai ir nėra sąlygų. Bet pasitikėjimą praradau ir kažin ar besusigrąžinsiu šitaip griozdiškai primelavus. Skauda. Aš sąžinę turiu.
Gavau atsakymą iš JTBA mokymų, kur rašo, kad esu kviečiama kitą savaitę. Jau pranešiau mamai, tai nežinau ar išleis: "Anksčiau būčiau džiaugusis ir sveikinus, o dabar iš kur man žinoti, kad nemeluoji?"
Taip kad iškilmingai paleiskite "Cha Cha Chaaaaa" fonfaras ir visi pasijuokite iš manęs.
Daugiau aš nebemeluosiu.
30 seconds to mars - it's a beautiful lie.mp3
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą