Atostogėlės

Dėl man aiškių priežasčių visiškai nesimiega, todėl nesikankinsiu vartydamasi lovoj ir pasėdėsiu čia, ką dariau jau seniai.

Kai galvoje sukasi tik viena mintis, nežinau, nuo ko pradėti, tad greičiausiai rašinėsiu visokias blevyzgas.

Labai liūdna, kad atostogų nebeliko. Ryt paskutinė dieną, kurią arba pramiegosiu, arba pražiurėsiu TV, arba prasimokysiu - nieko įdomaus, kaip ir dera paskutinei dienai prieš mokslo grįžimą. Atostogėlės buvo geros, bet kas gera, visada turi baigtis.. Todėl iškeliu savo ilgą ir plačią plaštaką, ilgesingai mojuoju savo atostogėlėm ir sakau: "Iki pasimatymo vasarą!" Iš tikro per atostogas nieko naudingo nenuveikiau (o tiek tikėjausi). Pradžioje buvo apėmęs kūrybinis procesas, tai pasidariau keletą auskarų, kurių gal nė nenešiosiu, bent jau turėsiu. Taip pat tikėjausi prisipirkti normalių ir daug rūbų - prisipirkau ne daug ir nenormalių: kažkokį treningą, du megztinukus, suknelę, kurios nenešiosiu, ir skrybėlę. Taip pat ketinau perskaityti istoriją (tuos 80 puslapių), bet, deja, neradau tam laiko ir noro. Net Skirgailos neskaičiau, tai oj kaip bus, kai suplauks viskas vienu metu. Tikėjausi bent jau šiaip knygą paskaityti ar tą rašinį parašyt - nieko nepadariau, o paskaičiau tik mamos nupirktą L'Officiel, kuris per storas, per brangus ir kažin ar vertas skaityti - nenoriu tapti viena iš mados aukų.
O kas per atostogas vyko gero? Tai pirmiausia tai, kad vėl iš naujo atradau tą gerulę, kuri kaip magnetas nuo vieno polio prie kito, o tas nėra labai gerai, iš tikro. Kol ji mano polio pusėje, naudojuosi proga ir šiltesnes dieneles leidžiam kartu, galim sakyt, buvom susitikusios beveik kasdien ;D Buvo smagu pas Simą kepti picą arba tiksliau būtų, jei sakyčiau: žiūrėti, kaip kepa picą. Antradienį buvau labai supykusi ant Sliviaus, nes paliko mane vieną talentuos, kai aš šitaip jų laukiau.. Tegu gailis, ir toliau dievina tą Rietavą, bet Goda šoko nepakartojamai ir džiaugiuosi pamačius jos mini spektakliuką. Ji - talentų talentas. Trečiadienį turbūt buvo linksmiausia: Sima pagaliau tranzavo. Tiesa, kaip pirmą dieną, iššūkių jai kliuvo su kaupu (Geriau neminėti, ane?). Bet ji tikras vyras ir nepasibaidė: "Gal susirandam savo vietelę prie jūros? (...) Tu manai, mes daugiau netranzuosim?" Be abejo, tranzuosim ir šį kartą žinosim, kad 6 - as veža prie jūros ;D Kelionė man labai patiko, per vieną mašiną tiek pirmyn, tiek atgal - kaip su sava. O dar tasai vaikinukas, pašiaustais, tamsiais, surištais plaukais ir varna ant rankos, gaila, kad neįamžinau nuotraukoje, jau baigiu pamiršti, kaip jis atrodė.. Ketvirtadienis tai buvo kaip užmuštas, atsikėliau tik 15h! Toliau ir nebeverta nieko pasakoti. Taip vėlai atsikelti yra blogis. Tiek naudingo laiko išsvaistyti.. Penktadienį ragavom Rugilės keptą duoną tjc'e, ir bandėm kalbėti apie Woba ateitį. Tikiuosi, ji išliks. Vėliau sveikinom brolį su gimtadieniu, kuris užmiršta, kad tokį turi. Buvo gera ir smagu pas jį - kaip visada. Tik šį kartą dvyniai prisigėrė, nors nedaug, bet jiems užteko. Juokinga.

Šeštadienį miegojau. Tvarkiaus. Dažiau kiaušinius. Miegojau. Žiūrėjau filmą. Miegojau. O sekmadienį šventėm Velykas. Po bažnyčios daužėm kiaušinius, nesuprasdamos abi su mama, kur dingo "Helmans". Vėliau išvažiavom į Gedrimus šašlykų. Kompanija buvo man svetima, todėl negaliu sakyti, kad buvo įdomu, bet šašlykai buvo skanūs. Taip pat gavau peno apmąstymams apie mažuliukus. Aš tikra senmergė: nei vyro, nei vaikų. O su pastaraisiais net nemoku elgtis. Spėju, mama neturės martynučių. Vėliau, jau vakare, aplankė mane best'utis - vargšelis, antras Velykas iš eilės. Bet nieko, manau, pas mane kažkiek atsigriebė ;)
Šiandien kėliausi 7 ryto ir iki šiol žvali sėdžiu. Ir manau, dar ilgai akių nesumerksiu.. Bijau ką susapnuoti.

Pasiilgsiu šių atostogų. Daug juoko, peržiūrėtų filmų, auskarų, muzikos, svajonių ir filosofinių hipotezių. Niekada nemėgau atsisveikinti.

Killers - Somebody told me.mp3