Pagaliau. Kankynės baigėsi! Parašiau tą varginantį straipsnį į konkursą. Išsiųsiu. Jei nepateksiu, tai labai suabejosiu dėl savo ateitėlės, o jei pateksiu, tai: "Iki greito, gėjai, susimatysim" ;D

Kažkaip pavasario atėjimas mane šiek tiek slegia. Nespėjau aš dar atsisveikint su senąja, žiemine nuotaika, todėl nors ir saulutė šviečia, negaliu patikėt, kad jau pavasaris. Ką pavasaris, jau vasara ne už kalnų.. O vasaros nelaukiu, nes tuomet jau žinosiu, kad kiti mokslo metai paskutiniai, jog būsiu dvyliktoke, o jūs gi žinot, kaip aš bijau ir nenoriu užaugti. Nors jau kartais pagalvoju, kaip man seksis studijuojant arba, neįstojimo atveju, plauti kambarius kur nors Danijoje.. Nesmagi tema, nes nieko apie ją nežinau, o googl'inimas nepadės šį kartą.

Dabar labiausiai laukiu eurovision flashmob'o ir mokymų (nors ir vienų). Ir šeštadienio ;)
Man reikia naujų pažinčių ir šiek tiek pakeisti aplinką. Tik trumpam, tad nerimauti nėra ko.

Bang gang - Contradiction.mp3

Žūtbūt norėjau pasidalinti: jie taip pat norėjo būti saviti, pastebėti ir STILINGI. Ar verta? Kartais pagalvokime.