Kadangi, Dovydai, norėjai būti paminėtas. Va, prašau - pavadinime tu.
Kaip aš laukiu pavasario!! Tiesa, vakar jį pajutau: tas stiprus vėsaus ir gaivaus oro dvelksmas.. Bet laukiu ne kalendorinio pavasario, su kuo visus sveikinu, o to paukščių čiulbėjimo anksti ryte, pirmų žolės daigelių - įrodymo, kad tuoj tuoj atgims ir sužydės gamta, ir šilto šilto oro bei ilgų pasisėdėjimų su draugais iki sutemų... (Miss you). Visi iki vieno, manau, to laukiame. Kai TAS pavasaris ateis, visi bus gražesni, linksmesni, laimingesni, daugiau šypsosis, mažiau apsibuturiuos.. Bus šviesiau! Šiaip.
Spring is coming. I feel you! Spring!
Sprink, žiemele! Sprink!
Savaitė buvo gana įdomi: su daug juoko, veiksmo, bendravimo, naujovėmis, geru penktadieniu. Kas labiausiai patiko: pradėjau lankyti teatrą. Jis neabejotinai geresnis už tą, buvusį Žemaitėje. Pirma diena tame teatre ir jau vaidinau. Veiksmas vyko iškart.
Su Sima vaikščiojom ir ieškojom crazy frog, bet maxėj, į kurią veda visi keliai, nebuvo.. O durniausia, kad visą savaitę laukiau filmo su Johnny Deppu ir būtent to filmo metu užlūžo kanalas ir galėjau matyti juodą ekraną su kažkokia lentele..
"Persekiotoja ironija grįžo! Muhahaha.."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą