Biški baugu gyventi šias likusias savaites, na bent jau baugu ne vienai.
Darijos ir turkai palaiko man kompaniją.. Taip, taip, aš nolif'inu. Reik depresiją naikint - išdarkiau savo veininteles ištikimąsias meiles. Ir, kol nerasiu naujų, gedėsiu ir raudosiu. Ak, aštuoni litai, ak.. Bet ką čia, šalin mano kapitalistines mintis.
Rodos, tiek šią vasarą turėjau visko įvykdyti. Kažkaip nevykėliškai gavos. Kur mano izoliacijos planas? Jei pavyks, gal dar išvyksiu kokiom 3 dienom. Bet trys dienos.. Ar čia izoliacija?? Na o ryt miegosiu maiše, pagaliau Karklėj - pagaliau lauktasis trip'as. Pasijuoksiu, jei ims lyti, nes šiandien lijo tobulai, o kas garantuos dėl rytojaus? Ot ekstrymo būtų, bet mum reikia sauso smėlio, kad nebūtų šlapių sapnų. Ir gražaus saulė-lydžio-tekio, kad Sima galėtų įamžinti. Juk turi LOMO už devynis litus. :)
..jaučiu pabaigą ir neaiškią pradžią. Per greitai, per greitai.. Bijau žmonėms apie ją kalbėti, bet reikės. O gal nesakyti ir palaukti, kol susiprotės ir patys pajaus?
Kaži ar greit manęs pasigestų? Pamąsčiau šiandien, kai žiūrėjau "127 hours". Jo juk niekas nepasigedo... (tiksliau nerado).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą