Savaitės vardas - Beprotė

Po šitokio lekimo, organizavimo, bandymo viską suderinti ir visur suspėti - čiukčt ir baigta. Sėdžiu ramiausiai namie ir jaučiuosi kalta, nes sėdžiu. Tas lėkimas, man patiko ir pritiko - štai ko aš noriu, ko man reikės ateityje. 
Renginys buvo puikus. Nors viso ir nemačiau, bet žinau, kad jis mums pavyko. Afteris irgi pavyko,  rūkomajame kalbos niekad nenutilo.

WOBOS aš laaaabai pasiilgsiu. Taip nelaukiau, kada ji baigsis, bet viskas turi pabaigą, todėl žurnaliuko nebebus.. Nežinau, ko labiausiai gaila: ar pačio žurnalo, ar "šeimos" iširimo, ar nutrauktos veiklos, ar dar nerealizuotų straipsnių idėjų, ar dėl to, jog nebegausime naujų akreditacijų.. Vis dėlto, manau, labiausiai gaila WOBA mirties. Su ja mirė ir nemaža dalelė manęs.

Tikras memento mori.

Pagaliau pasidariau tattoo. Tokią, kokios tiek ilgai norėjau ir laukiau. Galvojau slėpti, bet kažkodėl parodžiau mamai. Manau naujo kompo nebebus.. Nors kitą rytą nieko nebesakė, matyt, pamiršo.

Šiuo metu reikia kažko naujo.

Nice Little Penguins - Flying.mp3