Reveransas blogspotui

       (Jeigu mados sukasi ratu, tai kodėl barokas niekaip negrįžta?)

Labas, drauge mano.
Ilgokai nerašiau šičia, net nesmagu.

Mano galva prikimšta tiek minčių, jog atsijungti minutei kitai - atsipalaiduoti - nebeįmanoma. Pasiilgau bereikšmio užsisėdėjimo kambaryje žiūrint į vieną tašką - tyliai ir švariai, be jokių minčių pabūti. 

Užsikrečiau tokia liga - noru pasirodyti, kuri jei nepražudys, bus į naudą. Taigi, mokykloje aktyviai dalyvauju klasės reikaluose, kas anksčiau mane erzindavo ir nepatikdavo, dabar noriu, kad viską, ką mes darytume, atliktume gerai.
Užklasinė veikla smarkiai kerta per kitus darbus - wobai straipsnių dar nė neparuošiau, o jau nebekaži kiek laiko liko.. Reiks susiimt ir galbūt kokią dieną neit miegot ;D

O su teatru tai grynas anekdotas ;D Šiandien įvyko toks ryškesnis incidentas. Jau antrą kartą mano gyvenime. Būdama maža lankiau pramoginius šokius, kur ir įvyko pirmasis, po to juos mečiau. Jeigu tikėsime ciklinė pasailio raida, tai netrukus mesiu ir teatrą. O ji būtų pabuvojusi protingesnė, jei nebūtų sumąsčiusi manęs žeminti visų akivaizdoje ir būtų pasikvietusi asmeniškai pakalbėti. Bet aš laikiausi gan gerai ir nepamiršau martyniškai atsikalbinėti.. Žinau, kad jai nepatinku ir kad niekada nepatikau, o šis incidentas dar labiau paaštrino situaciją. But who cares? Režisierė turėtų tapti pavyzdžiu, ne nuoroda.

Šiaip gyvenu gerai, semestras jau baigėsi ir yra netoks kokio norėjosi, bet pakenčiamas - toks kaip ir kiekvienais metais. Su draugais irgi puikiai sutariu, tokio artumo kaip dabar jau seniai nebuvo, džiaugiuosi, kad viskas "allright" ;) O kitą savaitę važiuojam į mokymus, seniai troškau naujų įspūdžių..
O kas negerai? tai dar kubiko neįsigijau.. ;D

P.S. Pasiilgau ko nors panašaus į ledinį pasivaikščiojimą.

Noah and the Whale - 5 years time.mp3