Vakarykštė WOBA terapija pažadino vidines jėgas darbui ir atsidavimui, gera buvo prisiminti pačią pradžią. Palyginus prieš metus ir dabar, išsižioju - kiek mes visko nuveikėme. O jei individualiau: kiek aš visko nuveikiau savo labui - be proto džiaugiuosi, kad turiu veiklą, kuria galiu užsiimti, joje tobulėti, kad galiu būti viršesnė už klasiokus ir už tuos, kurie skeptiškai žiūri. "Tik nuolat veikdamas, jautiesi gyvenantis". Aš jaučiuosi gyvenanti. ;)
Dovydo netikėta dovanelė maloniai nustebino. Ačiū, už tą tokį mielą įkandimą ir paskatą.. Įkaliau vinutę į spintos sieną, kad pasikabinčiau ir grožėčiausi (mama dar nematė, bet už vinį - pyks). Ačiū.. (hug)
Keltis anksti yra gerai, tiek naudingų dalykų pasidarai. Tik kaip įprasti? Aš totali miegalė, tad tai būtų didžiulis perversmas mano pasaulyje. Išlydėjusi sesę, ėmiausi darbo: susitvarkiau namus, pradėjau rašyti straipsnį, keista kad dar pietų nepagaminau. ;D
Ačiū, Simut, už dieną. Šėliojimas sniege man priminė praeitų metų žiemą, mūsų geros draugystės pradžią (Į pusnį!!). Nežinau, kiek pasikeitėme, kiek pasikeitė bendravimas, bet vertinti ir branginti yra ką.
Woba susirinkimas - produktyvus, tikslus, linksmas ir mergaitiškas - prabėgo nepastebimai. "Man patiko" (Pauliukaičio intonacija). O išėjus iš TJC žiūriu - kažkas šviečia. Prieinu arčiau - telefonas. Pirmą kartą gyvenime radau kažką tikrai vertingo ;D o dar ir skambučio iškart sulaukiau, nu kad sekasi, tai sekasi ;D Žodžiu, geroji Samarietė atsiliepusi liepė telefono ieškovei Emutei skubiai ateiti prie IKI, antraip telefono teks palaukt ilgėliau. Še ir IKI. Žiūriu, pažįstami siluetai - iš mano mokyklos.. Pora žingsnių arčiau, žiūriu - kaimynė su drauge ;D Ot prisijuokėm ;D
Toliau juoką pratęsė pasiilgtas šokimas su Vilmantu.. Tikiuosi jis kovos su tėvais ir nepaliks manęs mesdamas šokius.. Tai būtų žiauru mums abiems..
Rytoj paskutinė atostogų diena. Reikėtų prasmingai praleisti. Yra pasiulymų kaip? ;D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą