Turbūt, turėčiau paminėti, jog mus - mane ir Simą - aplankė vokiečiai - Thomas ir Matthias. Kiek jaudulio apturėjau visą savaitę, net naktim nemiegodavau, nes perdaug nervinausi: kaip juos sutikti, kuo maitinti, ką kalbėti ir t.t.
Visiškai pasišlykštėjau Thomu, o Atze patiko: su juo linksmai pakalbėjom, pasijuokėm, pasirašinėjom kiekvienas sava kalba - žodžiu, šitas smagus buvo.
Kas dėl Thomo? Tai: kaip atvykęs į svečius gali visas tas dienas nesikloti lovos? Kuprinę laikyti pametus vidurį tako? Atvažiuot jau su purvinu megztiniu ir jo nė karto nepasikeist? Nemokėt kultūringai valgyti? Ir būti toooks nuobodus?
Mano įsitikinimai nepasikeitė, jis tikrai neįdomus. Maniau, kad bent prakalbus intymesnėmis temomis, kaip meilė ir pan., jis pataps įdomesniu. Tačiau ne, klydau.
Na bent jau vokietis vadinamas Atze nuotaika pakeldavo kalbant apie šią jų kelionę..
Ir ką gi mes veikėm?
Ketvirtadienis buvo nevykėlis. Su Sima be proto jaudinomės, nerimavom, kaip viskas bus. Susitikimas buvo per paprastas, mano nuomone.. Kažko įspudingesnio tikėjausi. Na tai tą dieną truputėlį pasivaikščiojom, o bendravimas vyko: du kart du (vokietukai x lietuvaitės). Nieko gero. O vakarop tjc'e užvirė tokia košė.. Mat matėsi, jog mums nekaip sekasi.. Taip gimė taisyklė, kurią vėliau vadinom punishment, o susitarimas buvo toks - kalbėti tik angliškai. Tačiau per visą laiką mes ją daug ir dažnai laužėm. Namuose likus vien su Thomu jau laukiau ryto. Nebuvo to "išnaudokit laiką" - žiūrėjom MTV.
Penktadienį neturėjau pirmų pamokų, tad pasiėmus ir antrąjį vokietuką, laukėm. Jie visą laiką, kol pusryčiavau ir pusę kelio į mokyklą, kalbėjo vokiškai. Galiausiai man trūko kantrybė ir užrikau ant jų. Išsakiau kaip jaučiuosi ir kaip levai viskas vyksta. Padėjo. Kalbėjom angliškai ;>.
Atsivesti juos į mokyklą buvo įdomu. Šokom per choreografiją ir porom, ir ne. Vargšė mergaitė iš c klasės - šoko su Thomu ;D Vėliau turėjau laisvą pamoką tai aprodžiau savo apgriuvusią mokyklą ;)) O per anglų vyko vokietukų tardymas, atidaviau juos klasiokų teismui ;D
Tiek ir teturėjau pamokų..
Kas dar tą dieną vyko? Pas Simą žiūrėjom "Vilą ir Greisę" bei "Simpsonus", po to i dailės mokyklą iš jos į tjc vakarą ir vėliau š.. vyko. Vokiečiai bendravo tarpusavy, visi kiti irgi. Tokia nesąmonė. Net Vaida iš Mažeikių atvarė ir (cha cha) nieko nepešė. Peržiūrėjom filmuotą medžiagą iš "Robinzombių". "Išvis kada šiaudelio plaukai atrodė gerai?" - "Su kepure.." ;DD
Vėliau ėjom į piceriją. Ten gimė frazė "Nusižudyk" ;D Šiaip tai smagu buvo pabendraut, nors Sima ir Thomas beveik nedalyvavo pokalbyje.. Pastarasis tai dzin.. Gaila buvo išsiskirt ir vėl vienai eit su akinuku namo. Beveik nekalbėjom.
O šeštadienio rytas iš vis buvo žiaurus. Peržiūrėjom kokias penkias "Real world" serijas, beveik nieko nekalbėdami. O kaip džiaugiausi matydama Dovydą - aš ne viena. Jėė.
Šiaip sode buvo pofik. Gaila išleistų pinigų, už tą sumą galėjai kaip reikiant pasitūsinti.. O vokiečiai beveik visą laiką prabendravo tarpusavy, kas mum beliko, kalbėjom ir mes. Galiausiai pradėjau su Atze kalbėtis irgi, tik kad jis - vokiškai, o aš - lietuviškai. Bet buvo labai juokinga ;D
O Simos tėvai.. Džiaugiuosi, kad važiavo kartu. Jie labai smagūs ir juokingi ;D Tikrai be jų nebūtų buvę tiek juoko. Dar "Dėl to, kad aš lipu". Žodžiu, pasilinksminome kaip tikri lietuviai ;)
Grįžom pėstute ir visai smagiai, po to su Dovydu susikabinome rankomis ir atrodėme kaip pora, bet buvo smagu pavaidinti. Norėčiau, kad tos vaidybos nereikėtų, kad turėčiau tą žmogų, kuriam ir skirčiau visą dėmesį..
Pas Simą vėl reikėjo paniurzgėti, kad vokietukai bendrautų su mumis, o ne su savim. Tai kai pradėjom dalytis anekdotais ir pan, pasidarė labai linksma ;D Smagiai paplepėjau su Atze. Sima kažkuo kitu su Sliviu užsiminėjo. Nesinorėjo varyt namo, bet balandėlius gi reikėjo palikti vienus ;D O kiek žvaigždžių buvo.. Išėjau į balkoną jomis pasigrožėti, šešios nukrito. Kokias dvi valandas ten prakalbėjom su Thomu, man įdomiau buvo pasakotis, nei jo klausytis ;D Blush.
Po dviejų valandų atsikėlėm, šeštą ryto jie išvažiavo. O mes dar ilgai su Sima vaikščiojome.. Vėliau pusryčiai prie IKI.. Et. Viskas baigta. Ir aš labiau laiminga. Nors Matthias galėjo ir pasilikti, jo pasiilgsim ;)
Tram pam pam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą