Stebuklai.

Atostogos atostogėlės lekia į galą. Jau baigsis tuoj. Reikės kaip nors tai apraudoti.. Smagu man, nes yra ir nėra ką veikti.

Spardukas užvaldė mūsų visų smegenis ir mes nebesugebame atsikvošėti ir elgtis gražiai. 

Kalbėjau apie draugus.. Prie vienų prisirišu vis labiau, nuo KITŲ jaučiu šaltį.. Tie kiti mane liūdnai baugina. Toks jausmas, kad jie reikalingi tik man, kad tik aš jų pasigesdavau ir todėl rašydavau sms'us, o jiems manęs nereikia, niekas nieko neberašo. Martynos nėra šalia, tad džiaukimės, kol galim.. It's sad. O maniau, kad žmonėms esu gera draugė - matyt perdaug pasitikiu savimi.

Su mama suartėjom dar labiau. Ta krizė mums į naudą: tapom vieningesnės. Mama tris valandas prasėdėjo šalia žiūrint anglišką "Benjaminą", o šiandien taip draugiškai dar ir sausainius kepėm. Kažkas man darosi. Bet, manau, į gerą tai. Būti vieningiems - puiku.

Gal tiek.