Akimirką žavingą

hej

2011-12-10T17:56:00.000+02:00

pastebėjau, jog padaugėjo sekėjų (kaip keistai skamba) - man labai malonu, bet noriu pranešti, kad aš šičia jau nieko nebepublikuosiu. Kai užaugi, lyg ir nori viską pradėt nuo nulio, todėl dabar rašau į naują erdvę: http://kovubanga.blogspot.com/

tai, va. jei domina, užsukit. Bet nieko ten gero, sakau.

Que tengas un buen dia!

2011-07-30T00:41:00.001+03:00

Lagaminai sukrauti, kobiai įkrauti, sumuštiniai paruošti. Netikiu, netikiu..

Atsisveikinimai sunkūs.

Atsisveikinau šiandien su tėveliu. Tai tikriausiai buvo pats maloniausias ir tikriausias mūsų pasikalbėjimas iš visų. Per porą valandų bandžiau jam papasakoti tiek, kiek tik sugebėjau. Tegul nors ir išvažiuojant bent truputį daugiau pažįsta mane, jei jau šitaip gyvenam.

Atsisveikinau su Ryža Sima (mylima mano spalva). Liūdna užšaldyti tik sustiprėjusią draugystę. Bet gyvenam ir nestovim vietoj, taip? Draugai ateina ir išeina. Na, bet, tikiuosi, bendrausime laiškais. Juk tai taip žavu!

Atsisveikinau su mylimomis miesto vietomis, su viskuo, ką mėgau šiam nykiam mieste: Pitlium, trym kryžiais, maxima (;D)..

Atsisveikinau su savo kambariu, su plakatais. Kai grįšiu jis bus kitoks.

Sudie gyvenime čia. Viskas pasikeis ir niekada nebebus taip, kaip kad buvo.

Manau, kad vertėtų naujų pokyčių įtaka, atsisveikinti ir su "Akimirką žavingą". Juokinga prisiminti pirmuosius įrašus. Aš čia augau. Į ką užaugau - vis dar nesuprantu. Bet ir iškeliauju tam, kad save rasčiau.

Farvel, venner.

Adiós, amigos. Au revoir, les amis. Auf Wiedersehen, Freunde.

Viso gero, draugai mano. Išsikraustau.

este es el final.

2011-07-27T13:21:00.002+03:00

Aš nejaučiu, kad baigiau mokyklą. Juk rugsėjį vėl ten susitiksime, ne? Aš netikiu, kad gavau kvietimą kažkur studijuoti, juk dar ne laikas.. Aš nesuvokiu, kad jau išvažiuosiu kažkur dirbti, juk aš dar neužaugau!

Jaučiauosi tokia maža ir nesubrendusi. Priklausoma nuo aplinkybių ir sėkmės.

Nežinau, kas bus.

Nežinau, kokia būsiu.

Kalsiu pinigus ir pirksiu dviratį?

Ne, ne. Nesuprantu šito.

Per greitai viskas vyksta. Per greitai augame. Per greitai banalėjame. O juk kokie nuostabūs vaikai esame.
Buvome..

Kiekviena pabaiga yra pradžia. Kiekvienos pradžios nekantriai laukiu stiklinėmis akimis.

they're standing on my neck.

2011-07-19T01:08:00.003+03:00

Biški baugu gyventi šias likusias savaites, na bent jau baugu ne vienai.

Darijos ir turkai palaiko man kompaniją.. Taip, taip, aš nolif'inu. Reik depresiją naikint - išdarkiau savo veininteles ištikimąsias meiles. Ir, kol nerasiu naujų, gedėsiu ir raudosiu. Ak, aštuoni litai, ak.. Bet ką čia, šalin mano kapitalistines mintis.

Rodos, tiek šią vasarą turėjau visko įvykdyti. Kažkaip nevykėliškai gavos. Kur mano izoliacijos planas? Jei pavyks, gal dar išvyksiu kokiom 3 dienom. Bet trys dienos.. Ar čia izoliacija?? Na o ryt miegosiu maiše, pagaliau Karklėj - pagaliau lauktasis trip'as. Pasijuoksiu, jei ims lyti, nes šiandien lijo tobulai, o kas garantuos dėl rytojaus? Ot ekstrymo būtų, bet mum reikia sauso smėlio, kad nebūtų šlapių sapnų. Ir gražaus saulė-lydžio-tekio, kad Sima galėtų įamžinti. Juk turi LOMO už devynis litus. :)

..jaučiu pabaigą ir neaiškią pradžią. Per greitai, per greitai.. Bijau žmonėms apie ją kalbėti, bet reikės. O gal nesakyti ir palaukti, kol susiprotės ir patys pajaus?

Kaži ar greit manęs pasigestų? Pamąsčiau šiandien, kai žiūrėjau "127 hours". Jo juk niekas nepasigedo... (tiksliau nerado).

http://www.youtube.com/watch?v=lV2HG2OrEwU

2011-07-14T14:54:00.003+03:00

Kiek šitam pasauly daug ironijos. O kitame kaži kiek?

Ir iš tiesų kas būtų, jei žmonės visiškai nesuprastų ironijos ir sarkazmo? Visi būtume dideliais vaikais?

Princesės gimtadienis buvo geeeeras, seniai šitaip beiškylavau gamtoje. O kiek juoko ryte.. Vis dar juokiuosi iš "kalbos kertelės", "nešančių kojų" ar dviejų tėčių vaiko iš siaubo filmo. Turėjom juokdarį :)

Šiaip esu laiminga, nes išsigydžiau pusmečio ligą. Pėdsakai išliks visam, bet tai jau ne problema.

Bet esu susirūpinusi dėl ateities. Aš visiškai nieko nežinau, o rimtai svarstyti ir spręsti vasarą per daug sunku - ką daryti? Važiuoti, likti? Įskaudinti, pačiai džiaugtis? Valkatauti, tarnauti?

Einšteinas iš tikro buvo savanaudis: numirė taip ir nesukonstravęs laiko mašinos. Dabar iškeliaučiau į viduramžius, kur purvas, ligos, skurdas, baudžiava - bet jokių klausimų, nes viskas taip paprasta ir aišku - eik tarnaut savo feodalui. Arba pabėk ir būk Don Kichotu.

Adios, amigos. Mucho gusto en conocerte.

au pair. nesvarbu kodėl.

2011-07-04T17:35:00.004+03:00

Buvau Bliuznakčiuos. Atvirai - nebuvo geriau už Manifestą, ir žinojau, kad nebus. Aš turbūt per daug mėgstu underground'ą. Bet, kitavertus, bliuzuose turėjau daug pažįstamų, draugų. Nenusidurniavau, kaip ketinau, neprisirūkiau matyt tiek. Bet išsilakstėm mes su Sima lietuje, o lijo taip, kaip aš mėgstu. Na ir ežere po to išsimaudėm pirmą kartą šiemet. Su rūbais eilinįsyk. Gėrėm šlykščią baltutę, kuri leidžia mus vadinti degradais. Bet tokie ir esam, ne? Nemačiau Sardinės, bet pašokom per Blues Caravan - kietos paničkos. Ir mes šokom kietai, sakė Poulius. Na.. Atpažįstu svarbių žmonių šešėlius ir ilgai į juos žiūriu. Bet širdis džiaugėsi, kai mačiau paskutinį kartą ir tą žinojau

P.S. apie šitą tada kalbėjau

Galbūt išsisunkiau bliuzuose, nes jau antrą dieną iš eilės nolifin'u. Niekur neišeinu, bijau masės žmonių, todėl atsisakau tūsintis su trisdešimtmečiais iš festivalio; žiūriu jau seniai peržiūrėtus "Draugus" ir mąstau, kada gi išvyksiu.

Ieškau darbo. Gyvensiu kitur. Nesimokysiu.

Manęs niekas nebematys. Ir blogspot'o tada neberašysiu. Dingsiu iš "gyvenimo". Nebeturėsiu jo sekėjų. O juk šiais laikais, jei ko nors nepapostin'i, reiškias neegzistuoji, nes draugai negali paspausti "patinka", o ir šiaip, jei niekas nemato ką veiki, kokia prasmė kažką veikti, ar ne?

Visi tą žinom, bet keistis nenorim. Baugu truputį.

Norėčiau parašyti, kad naktimis mąstau itin neblaiviai, bet pameluočiau - VISADA mąstau neblaiviai.

2011-06-30T00:34:00.002+03:00

Norisi po miglotu ir palaužtu savo sparnu apgaubti viską. O ypač tą antžmogiškumą, kurio Martyna šitaip ilgisi..

..kabaroti ant skardžio, kiurksoti debesyse, stebeilyti lietų aitrioje saulėje, gulėti pievoje tarp svirplių, dainuoti laukuose neišlavintu balsu - žinoti, kad esu ten, kur ir reikia.

Ketinu "drąsianusigrybauti".

Žiūrėsim, kaip pasiseks.
Yra komedija ir tragedija. Sužaisim tragikomediją.

Smaaail.

I will always be beat down.

2011-06-28T18:38:00.001+03:00

Mėgstu festivalius, mėgstu žmones, bet ne per daug ir dažnai. Nu gi kiek galima. Būti žmonėse įpareigoja. Nemėgstu masinių draugų sanbūrių per dažnai. Visada išeinu ar viena, ar dviese pasibūt, nes taip reikia. Ką tuo noriu pasakyt? O gi pavargau nuo kai kurių. Alkoholiauti irgi pavargstu.

Minint festivalius, vis dar gyvenu Manifeste'11. Ten buvo daugiau, nei kas galėjo iš jo tikėtis. Tiek bohemos, tiek meilės, nuoširdumo, draugiškumo, jaukumo dar niekur nesu mačiusi. O maniau, kad Bliuzai tobuli. Na, neee. Komercija visgi daro savo. Nuo to savaitgalį galėjome pabėgti. Mielas, Manifeste, prašau niekad nepasikeisk.

Nesvarbu, kad buvo šalta, nesvarbu, kad dalies nepamenu, nesvarbu, kad pasyviai panikavau pametusi keletą brangių daiktų, nesvarbu, kad nežinojau, kaip ir ką sakyti, nesvarbu, kad tų draugų niekada daugiau nepamatysiu. Niekas nėra svarbu. O juolab kiti, prieš ką man šiaip gėda. Bet pasilikim šiokią tokią paslaptį.

Mano draugai mieli, kreipiuosi į jus, nes žinau, kad kartais paskaitot: tą, ką pasakau tik jums būnant tik dviese - viešinti nereikia. Reiškias, tai pasakiau tik jums, nes pasitikiu ir aš visai nenoriu, kad tie anie kažką apie mane girdėtų.

O šiaip, gyvenu gerai, ačiū.

John Frusciante - Beat down.mp3

harrypotteriauju

2011-06-22T01:31:00.002+03:00

žiūriu kvailus masinius filmus, gadinančius kažkada skaitytas Rowling eilutes. ieškau svajonių kelioninio savo turbo spalvoto megztinio - ne taip paprasta. nemiegu namuose, su mama nesimatau ir nešneku (kelių kambarių bute pasislepiam kas sau). valgau tai mažai ir sveikai, tai neaiškiai, geriu daug CnH2n+1OH ir suprantu, kad pradedu priprasti. bet jausmas po to būna liūdnai geeras, trumpai pozityvus, vėliau - kaip žinot.

kiekvienas skambutis, kiekviena žinutė neša išgalvotą mintį. todėl nereaguoju į žmones, neskaitau, neatrašau, nekalbu - išsisaugau paslaptį. bet vėliau vistiek sugriaunu.

realybė.

pažabojami dalykai.

išsiryškinau šiandien daug šiltų nuotraukų. ir vieną TĄ. taip, Sima, pati žinau, kad nederėjo, bet kas supaisys sentimentalios žmogystos poreikius po laiko vėl viską prisiminti?

aš su klaidom. nevykusi veikėja. mano romanas būtų absurdas.

labiausiai mokausi mažakalbystės. tegu kalba Dovydas - jispašnekėsužvisus..

nu. graži daina, milijoną kartų išklausyta: Aerosmith - Dream on.mp3

nes mano pasaulyje nieko kito nėra, tik "dream yourself a dream come true.."

Comfortably Numb

2011-06-19T21:46:00.001+03:00

Oras nespalvina mano nuotaikos. Nei žaliai, nei mėlynai, o ypač ne raudonai. O juk tiek geras, tiek blogas veikia besąlygiškai. Gyvenu vidinėmis emocijomis. Šnekuosi su savim ir uždavinėju retoriškus klausimus. Ir tikiuosi atsakymų.

Mėtau monetą. Beprasmiškai monotoniškai. Tiesiog: ne - taip - ne - taip - ne - taip - taip - taip - taip - ne.

Ir ieškau prasmės.

Kurią turiu

susikurti

pati. Ir

tikėtis nuolankaus išrišimo

iš savo

ir ne savo

dievų - įkalintojų - vaizduotės.

Sargų.

Ritualų.

Sentimentalios abstrakcijos..

Aj.

Klausau pink floyd'ų ir nesusigaudau.

"Apisakažina"

2011-06-15T23:03:00.001+03:00

Sudaužykit puoduką.

Maaloniu aazartu paadvelkia.

P.S. Egzaminai baigti. Laukiu tik rezultatų. Metas pradėti vasaroti. Ir jau laukia sudarytas neblogas savaitgalių maratoniukas attend'inant Manifestą, Bliuzus, "Bokšto kronikas" ir dar ką nors, ko dar nežinau. Faani.

2011-06-13T16:55:00.002+03:00

Sėdėjau bekvapėje virtuvėje įrėmintuose saulės spinduliuose ir smigdama ant nublukusios, išklerusios taburetės stebėjau, kaip monotoniškai darbuojasi skalbimo mašina. Sukasi sukasi - sukosi ten batas. Sukosi žmogelis, bejėgiškai įvyniotas į audeklo tamsųjį verpetą. Jis norėjo rėkti, bet chemija kvepiančiais milteliais apnuodytas vanduo veržliai skverbėsi jo burnon. Jis norėjo būti išgirstas. Jis springo. Kvėpuoti? Jau seniai nebekvėpavo - prarado viltį. Duso. Sukosi.. Užsimerkė.

..aš tyliai atsistojusi nuėjau.

Juk šiandien Depp'o gimtadienis!!

2011-06-09T22:45:00.001+03:00

;DD

Gal ta proga pažiūrėt kokį jo filmą? Iš senesnių, žinoma. "Secret window" vėl kokį 9 kartą arba "Blow" - ketvirtą.. Buvo laikai, kai tokias nesąmones tikrai sureikšmindavau. Va, lygiai prieš metus nupirkau sau ir mamai po pyragėlį "atšvęst" jos bendramečio dieną. Šiemet to nebedarau. Gal užaugau? O gal supasyvėjau?

Lieka daug mažiau progų džiaugtis.

Nežinau. O kaip geriau?

"Dievo pirštas pakišo koją"

2011-06-07T01:15:00.001+03:00

Na ką. Visiškai nesimokau, po Palangas su Sliviu važinėju ir sušius pirmą kartą ragauju, o stojimų lape naiviai ir lengvabūdiškai surašau geresnes, aukštesnių rezultatų reikalaujančias specialybes ir laimingai sėdžiu tikėdamasi geriausio. Pakiš man tas pirštas kokią koją, nu.

Visos viltys į užsienį. Na o jei ir neįstosiu ten, tai vistiek vistiek VISTIEK važiuosiu valkatauti į jį.

O po to jauni ir utopinių vilčių kupini būsimi abiturientai žiūrės į mane ir galvos: kaži, ar ir ji tokių gražių svajonių turėjo.

O aš būsiu turėjusi..

Jeff Buckley - Lilac Wine.mp3

smoother. na. na. na.

2011-05-30T01:41:00.004+03:00

Šiandien ieškojau pono Paslaptingojo. Nežinau, kodėl jis įstrigo mano makaulėn. Gal ir gerai: šiek tiek padeda nuo kitokių, apgailėtinų vizijų. O jomis sirgti jau vidurinį mėnesį nebegarbinga. Atvirai gėdinga.. O tenorėčiau tik puodelio arbatos. Ir dar to naujumo jausmo. Naujumo man dabar reikia kaip deguonies. Mąstau, ką keisti savyje, ko visiškai atsikratyti ir ką puoselėti. Sunkokas uždavinys, bijau išspręsti su klaidomis, nes tuomet atsakymas ir toliau netenkintų.. Ar nauji dalykai būna geresni? O pokyčiai veda į gera? Gan paradoksiška, kai pati dievinu viską sena. Bet svajoju apie naujoves. Archajinis modernas, a? Viliuosi, ši paskutinė paprasta vasara daug ką išaiškins ir pakeis. Privalo. Sunorminti ir suklasifikuoti. Užbaigti, atsakyti..

Jeff Buckley - Corpus Christi Carol.mp3

Harmonijos ir tikrumo linkiu visiems ir sau.

2011-05-27T00:49:00.001+03:00

http://vimeo.com/3456454

Nuostabus filmukas.

Nes taip būna mums visiems.

Ir juk tai nėra apgailėtina.

Tai silpnybė vaizduotei.

2011-05-26T23:07:00.001+03:00

Keista, kai žmonės iš tavęs tikisi kažko įdomaus. Kai mano, kad tu esi nupušusio proto ir būtinai turi kažką kitokio veikti nei, pabrėšiu, paprasti žmonės veikia. Šiandien manęs vilties ir smalsumo kupinomis akimis paklausė, kur buvau dingusi pastarąsias dienas. O aš, kur aš buvau? Cha cha. Nesinorėjo nuvilti žmonių, kad vis dėlto nieko neveikiau. Atsakiau: "aj, čilinau..". Pasitenkino žmonės, tebemanydami savo.

---

Su Sliviu šiandien nuostabiai pasivaikščiojome. Taip, kaip aš dievinu. Nemąstant, atrandant, nesivaržant, ilgai.

Pabaigėm savo trip'ą filosofinėm, gyvenimiškom mintim. Bent jau aš.

Vertinu tokias dienas. Draugystę branginu kaip niekad.

---

Jeigu vaikystėje turėjot kokių fantazijų, iliuzijų ar tiesiog pasigražintų tiesų, užaugus nebesigilinkite į tiesą, palikit taip, kaip pamenat. Nes vaikiški prisiminimai nuostabūs, kūrybingi ir naivūs. Papuošia vaikystę. Sukuria emociją. Ir aš ką tik susigrioviau vieną savo gražesnių ir mistiškesnių prisiminimu, smalsumo vedama. Et.

Pasižadu, nebegriausiu vaizduotės iliuzijų vien dėl tiesos. Kam to?

Priešus - buitiškąjį pradą, paprastąją empiriją - tolinti.

---

Kuo toliau, tuo labiau mano izoliacijos idėja auga ir didėja. O dar Sliviukas pametėjo naujų, ekstremalesnių, išgyvenimo instinktą skatinančių mintelių. Telieka laukti.

Nekenčiu laukti. Todėl ir vėluoju amžinai. Per laukimą žmonės dažnai apsigalvoja. Nekenčiu laukimo.

grass ain't greener. it's already green.

2011-05-23T20:25:00.002+03:00

Šeštadienį šaudėm zuikius vieną po kito.

Pirmas zuikis. De big ingliš dei. Einant į egzaminą gatvėje aptikau katinuką su gražiom iššautom akim ir lygiai pervažiuota krūtine. Nuteikė kūrybiškai. Pozityviai. Turėtų pasisekt. Bent dalinai. Sakė, šiemet buvo itin sunkus.

Antrasis zuikis. Gimtame (nors ir negimiau čia) mieste suorganizuotas pirmasis aukšto lygio ir dėmesio vertas renginys, kurį attendinom. Per jį (gyvąją biblioteką) teko pabendrauti su pabėgele iš Vietnamo bei emigrante juodaode iš Kongo. Kalbėjom lietuviškai, buvo truputį keistoka. O kalbėti ir žiūrėti tiesiai į akis juodaodei buvo gana sunku, mat prie to iš tikrųjų reik priprasti. Bet man toleruoti buvo sunkiau ne jos odą, kas natūralu, bet faktą, jog jos niekas taip nedomina kaip Dievas - va šitai tai sunkiau suvokti. Ar aš žlugusi?

Taip pat ir su homoseksuale pakalbėjom, kadangi homoseksualų vyrų tema nebe naujiena ir patirta. O va šitai nelabai. Hm. Ji kaip žmogus, nebuvo man patraukli. Vertėja.

Forumo teatrą irgi paattendinom. Geras, malonus jausmas sėdėti apgriuvusiam ir nevartojamam pastate, kurio neformali aplinka galėtų šiaip būti dažniau produktyviai išnaudojama, bet aj.

Ir trečiasis zuikis, buvo "Atgaiva". Paklausėm elektorininės muzikos, kuri šiaip man patinka, bet ji per mažai melodinga, todėl didžiausi mano elektronikai kompiuteryje yra Gorillaz. Smagiausia dalis turbūt buvo, kai mes su Sima pradėjom elgtis ir dūkti, kaip mes mokam ir mėgstam ir nesivaržom, ir tatai užkrėtė kitus. Kompanija buvo įdomoka, neteko su daug kuo bendrauti, bet nežinau, ar ir būčiau norėjus. O po festivalio varėm į garažiuką, kur žmonės buvo pasiruošę aparatūros jam'inimui. Tai paklausėm improvizacijų, kas man visados patiko. Klausymą trukdė tik per didelė žmonių masė ir galbūt blaivumas, išlaikęs susivaržymą, kas neleido išplaukti į transą. Blaškymasis.

Po ilgo ir malonaus ėjimo in užmiestį miegojom šiltai.

Šiaip, man patiko savaitgalis. Patiko tranzuoti. Patiko nieko neveikti. Itin patiko aptikti kapinaites kažkur prie pat plento ir ten miškely pačilint.

Savaitgalio čilas, neleido man iš jo pabėgti net sugrįžus namo, todėl su mama išvažiavom į kaimą, kur aš pasijaučiau vietoje. Būna akimirkų, kai niekas nebesvarbu: nei egzaminai, nei ateitis, nei draugai, nei meilės, nei komleksai ar talentai - viskas palikta mieste. Buvau ten, kur ir reikėjo. Miegojau ant žolės, gėriau vyną prie ežero su Kamiu rankoje ir konstitucija žolėje, nors jos nė nepaliečiau - mokslas, o juolab įstatymai miestui.

Grąžinkit mane ten.

Beje, mamai papasakojau apie savo vasarinį izoliacijos planą. Ji neprieštaravo. :)

Tai ką, bandysim gyventi įdomiau! Nors ir trumpam.

2011-05-16T21:32:00.000+03:00

Nežinau, kas darosi. Man nėra gerai. Sergu. 30 kartų įeinu į feisbuką ir išeinu. Kažko tikiuosi, laukiu? Nežinau. Tai neturi reikšmės. Sielos neramumai kyla į paviršių ir nežino, kaip išsireikšti.

Nesusikoncentruoju. Nesąmones darau.

Kost, kost.. Reikia arbatos.

Norėčiau dabar įsisupti į šiltutėlę antklodę, gerti karštą ir saldžią citrinų arbatą arba nesaldintą žaliąją ir jaukiai įsitaisyti savo balkonėly. Su Tavim. Ir laukti, ir stebėti kaip sutemsta ir kaip tyliai viena po kitos įsižiebia žvaigždės. Bet mes jų neskaičiuotume. Mes išsirinktume mėgstamiausią. Ir nusiųstume jai savo troškimą. Ir gyventume su viltimi. Ir laukimu kažko tyro ir skaistaus. Tikro.

Norisi. Norisi.

Norisi.

Red hot chili peppers - Hard to concentrate.mp3

Skaičiau: GaDi festivalyje daug sužeistų žmonių. Praskeltom galvom, antakiais, įpjautos rankom. Lietuviškoji "Love Parade" versija. Tik Lietuvoj viskas tyčia.

2011-05-14T00:08:00.000+03:00

Naktinis kavos gėrimas mažajame mano balkone.

Trūksta tik cigaretės - mažos degančio nikotino liepsnelės naktyje. Kurią galėtų pastebėti vienišas keleivis paralelinės gatvės kampe. Ir. Jis mąstytų. Galbūt tai būtų nususęs girtuoklis ar praturtėjęs meninkas, o gal paklydėlis šuo?

Bet mama namie. Turiu dar šiokio tokio padorumo.

Vėjas taip ramiai ramiai ramiai gaivina, išskalauja galvelę mano nuo minčių keistų.

Vėsu. Ir į vidų eiti nesinori.

Gal miegoti lauke?

Egzotiška, romantiška, natūralu.

Kvailoka. Kas gi miega balkonuose?

Pasakytų mano mama, gal draugai. Kartais būnu nesuprasta. Net pati nesuprantu. Bet tai.. Neturi reikšmės.

Sunku susikaupti. Nei mokytis sugebu, nei, mamos prašymu, nusipirkti gražų rūbą mokyklos baigimui. Net rūkyti susikaupus nebepajėgiu. Ir proceso malonumo nebepajaučiu.

Priėjau monotonijos tiltą. Gal tiesiog pėdinti juo..? Pasidavus. O gal bristi upe..?

Man reikia pabaigos. Iššūkių, jų sukeltų naujovių. Kiekviena pabaiga yra pradžia.

Tuo dabar ir gyvenu.

Pėdinu tiltu.

2011-05-08T15:26:00.001+03:00

Sapnuoju vis tą patį. Žmogų. Perdėtai tikroviškai.

Ir nesuprantu ar tai jis mane, ar tai aš jį sapnuoju..

Sapnuojame juk tai, ko prašo pasąmonė.

Sapnuose susitinkame su žmonėmis, kurie nori su mumis susitikti ir taip pat mus sapnuoja.

Ar ne taip yra šnekama?

O jei sapnuoji mirusįjį?

Jeff Buckley - Dream brother.mp3

2011-05-07T00:19:00.000+03:00

Mačiau krentančią žvaigždę, o paskui ir 23:23.

Gal kažkam lemta išsipildyti?

Kiek galiu aš apie tą patį svajot..?

John Frusciante - Heaven.mp3

inlove

2011-05-06T00:41:00.001+03:00

Nuskraidinkit -

nuneškit -

numeskit -

nusiveskit mane į šią vietą.

Arba nužudykit ir aš pati tenai nuskrisiu.

Dabar ji - mano gyvenimo tikslas.

mcferrinuojam

2011-05-03T02:38:00.001+03:00

Paklausiau monetos, ar man aprašyti čia jums, kas skaitot, o žinau, kad Neringa skaito (;D), tą mano adventurous savaitgalį?

Sakė, taip. Na ką, turiu paklusti neaiškioms jėgoms.

Trumpai pasakoti nemoku.

Taigi, kaimietė ir Simona ši sekmadienį keliavo į Kaunelį. Apsirengiau kaip vasarą, tai visą laiką šalau. "Mano laikais, jau daržus ravėdavom gegužės pradžioj" - sako mama. Nuo mūsų kaimo pirmus 30km įveikėm gal per penkias minutes, nes vairuotojas tikrai žino, ką reiškia velniškas greitis. Mes nežinojom, todėl sukandusios dantis laukėme skrydžio į mirtį. Bet dar mūsų valanda neišaušo. Vėliau?

Kauną pasiekėme gan nuobodžiai: nei Sima, nei aš perdaug su vairuotojais nebendravome, netūrėjom jokių karštų diskusijų. Ir iš vis kartais pamąstau, ar kada nors turėsiu svajonių vežėją..?

Taigi, patekome į Kauną. "Paeisit 20 min ir jau būsit senamiesty". Ėjom triskart po 20 minučių, kol nutrynė batai ir galiausiai pasiekėm Laisvės alėją. Užklupusios Coffeein'ą sugriuvom ir prisipirkom brangios kavos. Ne man tokias pirkinėti.

Ir kol ją gėrėm, mus aplankė Matušauskas. Vargšas elgeta. Kuris - mano būsimieji draugai. (Tikiuosi, ne). Taip, jis turėjo svajonių, keliavo, grojo gitara, mąstė, kūrė. Kuria ir dabar, tik poezija jam ir tebeliko. Bet kas iš to? Pasidalino savo apmąstymais jis su mumis, aš materialiai, Simona obuoliškai, bet atsidėkojome jam už vizitą.

Ubagėli, mielas..

Savo 5 minučių performansu jis įstrigo mano galvoje.

Pirmąkart buvau Kauno akropoly. Jėga, ane? Bet reikėjo ten eiti. Reikėjo valgyti. Osvaldai rodė kelią.

O kas buvo toliau? Kas buvo vėliau??
Aš pagaliau išvydau Bobby Mcferrin'ą! Jis yra AWESOME. Toks paprastas, kasdieninis, ramus, pxistiškas, rastamanas, muzikalus, talentingas, sukaustantis, intriguojantis. O mačiau jį iš kokių 3 - 6 metrų :).
Mane labiausiai sužavėjo tai, kad, norėjau nusipirkti ženkliuką, atviruką ar tušinį, kad turėčiau atributinį atsiminimą kažko dieviško ir nepaprasto, tačiau nieko neradau, nes McFerrin'as neskatina komercijos, jis tuo neužiima.
Retas toks.

Po koncerto vėl susitikom su Osvaldais. Juokaujam, kalbamės autobuse, aš lakstau, dainuoju ir še įeina bičelis su "cento alumi". Dar paprikolinu: "Draugelis man". O jis ramiai sau išsitraukia pistoletą. Lyg elektro - šoko sukrėsta staigiai atsisėdau, reikėjo pasišalinti iš to bičelio akiračio. O jis susirado auką - už mūsų sėdinčią panelę - ir ėmė ją kalbinti.
Sėdi ir nežinai, ką daryti. Lyg ramiai, lyg įsitempus. Juokinga, bet rimtumo reiktų. Simona išvis išsigando, Osvaldas Burbulas tai riebiau nei teatruose emocionavo, o Rublis tokį čilą pagavęs.. Na, jis vienintelis nematė ginklo. Tas čiuvelis dar netyčia išmetė jį, vėl pasiėmė. Aj, casual.

Sėdėdama pamąsčiau, kas būtų jei mane imtų ir nušautų Kaune. Ką mama darytų, kas vyktų toliau, kai jau nebereaguočiau? Ištranzavo į didmiestį ir še tau - nušauta. Žavingai. Romo Kalantos mieste.

Naktelė buvo wild. Kai kam tai tikrai.

Kaip žinia, gegužės antrąją vidurio Lietuvoje gaaaausiai prisnigo. Būtent ten, kur į Klaipėdą važiuojantis vyrukas turėjo mus paleisti. Žiūriu aš į baltas pievas ir tyliai juokiuosi - labas, mirtie, trečiąsyk. Geriau jau būt pašautai, nei sušalt ir pasigaut kokią ligą. Mes visi svajojame apie greitą mirtį.
Ypač įsimintiną.

Skambinu mamai patarimo ir dviejų vaikų tėvas bei medicininės technikos inžinierius sako: "Na, aš galiu pavežti". Kas jam darbo: mirsim mes ar ne? Iš kur tas mesijas? Tas širdingas šio pasaulio žmogus, kuris užjaučia pirmą ir paskutinį kartą matančias merginas vasariniais rūbais..

Mus tikrai myli tai, į ką reikia tikėti. Kažkokia aukšta materija mumis tiki. Mus saugo.

Mano kaimas sniego nematė.

P.S. Radau naują tobulą muzikantą, kurio šiaip nežinojau - Jeff Buckley. Apsidžiaugiau. Bet ir jis miręs.. Nusivyliau.
Ir jis net nebuvo narkomanu.

Jeff Buckley - Halellujah.mp3

Žaidžiam: taip - ne?

2011-05-02T01:39:00.002+03:00

Nes vienumoje esi su geriausiais draugais.

Keistuoliai jūs, žmonės.

Aš porų ir neporų nesuprantu. Į jų tarpą įskaičiuota nebūsiu. Pa-si-žadu.

Ir jei girdėsit mane sakant, kad noriu įsimylėt ir turėt fakin berną, žinokit, kad čia kalbu ne aš. Čia kalba nuotaika, kurią kuria iliuzija.
"Man ir be jų gerai" - mano sena mylima frazė.

Aš plaukioju, fantazuoju ir sapnuoju. Bet su idealais.

Kitaip nenoriu.
Ever.

Būsiu aš.

Aš..

Ir moneta. Kuri sako ne.

Aš kartais tikrai neturiu ką veikti.

Tai prisimąstau dalykų.

2011-04-30T15:47:00.000+03:00

Nelaistau savo kaktusų.

Kažin ar jie mąsto? "Blem, net Afrikoj daugiau drėgmės gaučiau - ne gyvenimas".

Niekas nežino, gal ir mąsto.

Įrodykit, kad ne.

kai skrajoji ar plaukioji ar sapnuoji ar tiesiog

2011-04-27T22:32:00.001+03:00

Norėčiau kur nors būti.

Tik ne čia.

Tik ne dabar.

Take me to the place I love

Take me all the way.

Whats gone will never come back / But it exists when you think of it/  And what is anything, anyway / But a series of things running through your brain / All of the fucked things you do / Are the product of whats happened to you

2011-04-25T23:43:00.001+03:00

Atsinešiau kompiuterį į kambarį, kuriame paprastai tik miegu, su tikslu ramiai pasiklausant muzikos pasimokyti. Geografiją reikia mokytis. Atsigeriu dar šiltos iš termoso, darytos pietiniam pasivaikščiojimui, kavos ir pradedu gilintis į kalvas, upes ir lygumas. Kava ir gamta. Gamta..

O kai susivokiu, pastebiu, kad keista ta mano geografija. Skaitinėju sau kitų panašių personų minteles, o tenorėjau žvilgtelt į dainos lyrics. Nes aš nesuprantu angliškai. O jis keistai dainuoja.

Ir į mano galvą vėl įsiropojo įvairių, keistų ir violetinių išvadų, nuo kurių aš mokausi pabėgt.
Ir kartais pabėgu.
Gamtoj..

Žmonės sudėtingi. Daug paviršutiniškų. Ir aš galvoju, ar tie paviršutiniški apsimetinėja savo paviršutiniškumu?
Visi turim problemų. Ir esam sau svarbūs. Turim problemų, nes norim turėti. Šitaip mes svarbesni?
Ir vėl. MINIA. Viską darom dėl minios.

Stebėdama kitus, pamatau. Save.
Pažindama kitus, susipažįstu. Su savim.
Analizuodama kitus, per/iš/analizuoju. Save.

Juk pirmiausia turi pamilti save?
Taip?
Mokomės to.

John Frusciante - One More Of Me.mp3
(Dainos žodžiai tokie, kad net nežinau, ką cituoti. Cituoju visą nuorodą. Tobula.)

Geriausios Velykos, kokias tik esu turėjusi

2011-04-25T00:52:00.000+03:00

Atostogų pabaiga.

O pabaigos juk visada geriausios.

Dvi įskaitos, dvi kelionės prie jūros, dvi staigmenos, viena savaitė savarankiško gyvenimo, vienas vakarėlis, vienas gimtadienis, viena blėka sudegintų sausainių, vienos Velykos ir vienas kiaušinis, keli piknikiukai, daug termosų, daug šokinėjimų per upeliuką, daug 'How I met your mother' serijų, daug nuotraukų, daug čilo ir daug naktinėjimų.

Šios atostogos nuostabios.

Kvepiu laužu. Jėėėė.. ;)))

nonsense

2011-04-21T14:05:00.002+03:00

Ar žmonės save sapnuoja gražesnius??

_ _ _

Mėnulis žiūri į mane.

Bet jis neturi akių.

Ir aš tyliu.

Tylime kartu.

Tylėsiu ilgai.

Nes kalbėti nereikia.

Dažnai.

_ _ _

Mėgstu netikėtus siurprizus. Nors ir kokie jie bebūtų.

Myliu spontaniškumą.

_ _ _

Nešk mane, vėjau, kaip pavasarinį pienės pūką į visas keturias ar septynias puses, skersai ir išilgai.

Ilgai.

Draskyk, plėšyk, nešk.

Nesustok.

Saule kvėpuok.

_ _ _

Nuotaikos vasarinės - laukinės.

Laimingos.

Aš laukinė. Vasarinė.

IR NORIU Į MIŠKĄ.

John Frusciante - This cold.mp3

John Frusciante - Second walk.mp3

Kokia aš keista

2011-04-17T00:54:00.001+03:00

Iš tikro tai ne.

Nes mes esam minia ir viską darom dėl minios. Nes minia veža. Ir mes numirštame dėl minios. Ir minia veža. Nes veža.
Ble, ir kodėl neišsirašiau tos citatos iš Parulskio apie minią. Taip čia tiktų.

Atėjau čia norėdama kažką pasakyti. Sau. Žinoma. Bet mano galvoje tiek daug nesąmonių, kad pamiršau. Daug ką aš pamirštu.

Bet užtat sužinojau, kaip atrodo neprinokę graikiniai riešutai ir kaip atrodo imbierų lapai. Ir kad noriu pas amišus.

Kažko man neramu. Sielai.

O galvoj nebetelpa. Sako, žmonės su fantazija laimingi. Nežinau.
Nesu nelaiminga. Aš laiminga.

Sėdžiu, žiūriu į narkomanus.

Į žmones, pasiekiančius savo ir mano svajones. Sakau, jėga. Tada 20 minučių pratyliu. Įsiklausau į 80 - metę kaimynę, 1h nakties sumąsčiusią perstumdyti baldus ar kokio velnio ji ten duodas.. Mama sklepe kaupia tuščius stiklainius. Iš sovietinio įpročio, turbūt. Žmonės visada ką nors kaupia. Žmonės yra keisti. Jie mąsto.

"Žmonės - įpročių vergai" (S.Parulskis)

Aj.

2011-04-16T23:16:00.002+03:00

Ar ruošiatės įskaitai? Aš tai ne.

neverkiam. nedainuojam. nežiovaujam.

2011-04-11T23:14:00.004+03:00

Vienatvė yra graži kaip idėja.

(Kęstutis Navakas)

Iš tikro.

Bet kartais aš mėgstu "pasivienijimus". Kaip šiąnakt.

Aš. Judėsiukai. Kava Miče. Trys kryžiai. Fotoaparatas. Mašinų ūžimas. Bob'as.

Visuma. Ramuma.

John Frusciante - Falling.mp3

P.S. Tikrai nežinau, kodėl toks pavadinimas.

P.S.S. Kam aš rašau P.S.? Vis tiek čia niekas be manęs nesilanko. Juokinga.

2011-04-11T00:21:00.000+03:00

Kažko.

If something is nothing it must not be
something in any possible way.

2011-04-06T23:50:00.002+03:00

"Tu nešiojiesi vandenį?"

Ir kodėl aš įsimenu?

Kodėl svarstau
ir kodėl prisifantazuoju nebūtų
galimų dalykų.
Svajoti yra sunku.
Iš svajonės sugrįžusi
lyg su šlapiu skuduru
per veidą
pasitinku realybę.

Mr.S prieš porą metų: "Ką čia geri? - Vandenį."

Ir ko tai taip kliūna?

Coldplay - Swallowed in the sea.mp3

Pagaliau! Pagaliau! Pagaliau!

2011-04-04T00:26:00.003+03:00

Pagaliau aš aptūrėjau svajonių savaitgalį didmiesty, kai viskas būna tiesiog tobula. Labiausiai todėl, kad turi būti.

Taigi. Penktadienį po woba tortadienio iškeliavau į Plungę. Ten smagiai pasibuvau su plungiškiais, susipažinau su naujais veidais ir pabuvau parkely, kur tikrai norėjau pabūti. O po to ten ir užsibuvom.. O pabaigos būna geriausios.

Linxmei.

Visą naktį neužmigau, nė menkos akimirkos, nes Renatos lova arba man kažkuo neįtiko, arba aš per daug jaudinausi dėl rytinio pokalbio su mama dėl kelionės į Vilnių. Galiausiai atėjus rytui, aš jai paskambinau. "Vakar tiek kalbėjom apie FIDI, o aš ten tikrai noriu.. Nu bet galiu parvažiuot namo, jeigu nori.." Ir supratusi mano taktiką, mama jau nieko nebesakė. Todėl mes iškeliavom. Važiavom dviem frontais: 2 žmonių rietaviškas frontas ir 3 žmonių vėžaitiškas frontas. Tikslą frontai pasiekė daugmaž vienu metu, taigi lenktynės neišdegė, bet kai patranzavom..

Buvau be proto pasiilgus nykštinio ritualo.

Tranzuočiau ir vėl.
Bet kur.

Taigi į Vilnių vykau ne tik dėl tranzavimo idėjos. Šeštadienį vykęs FIDI buvo osom. OSOM iš didžiųjų raidžių ir šauktuko! Trys scenos kažkokioj underground'inei, oldschool'inei patalpoj su trimis stage'ais (techno, main (funk/rock) ir punk/metal rock). Ir visose pabuvau ir visose patiko. Net įsimylėjau 2 naujas LT grupes. Viena iš jų priminė ankstyvuosius Pepperius 1983- iaisiais. Pajutau viską tą, apie ką skaičiau Kiedis biografijoj. Pajutau ir siela, ir pačia gyvybe.

Nemažai laiko, žinoma, praleidom ir rūkomajame, kuris buvo dar nesveikesnis. Ten naujų draugų nesusiradau, bet užteko jau esamų. 3h nakties apleidome FIDI patalpas ir išvargę, priedo aš dar užkimusi, patraukėme namučio. Ilgai norėjau, bet galiausiai pakaučsurfinau ir taip sėkmingai. Marius, Paulius ir Audrius. O jų būstas - wow. Net nenoriu jo aprašyti, nes to vaizdo niekaip neperteiksi žodžiais. Miegoti nuėjom 6h ryto. Po kažkur 4 valandų miego ant sėdmaišio, kur tobulai išsimiegojau, iškeliavau apsilankyti pas tetą pencininkę - tokią bausmę man paskyrė mama už tai, kad naglai ištranzavau. Paradoksas: aš užkimusi ir be balso, ji sunkiai prigirdinti. Įsivaizduokite, kaip mes kalbėjomes.. Anekdotai.

Žinoma, nebūčiau Martyna, jei nefail'inčiau. Pasiklydau tarp troleibusų ir išvažinėjau pusę Vilniaus ;D Tas suvėlino išėjimą iš miesto, kam užtrukom 2 valandas ir teištranzavom po 4h..

O kas įdomiausia, asmeniškai man, tai kad mama, jau kelionės pabaigoj, atvažiavo manęs pasitikt nuo Tryškių, kad netranzuočiau viena. Ir ji nieko man neigiamo apie tai nebesakė, priedo aš dar paminėjau, kad buvom sutranzavę atgimusį apaštalą - krikščionį Vilių, tiekiantį Dievo tiesas, o vėliau ir patį kunigą, kuris ta tema išvis nekalbėjo.

Nežinau, ar aš čia skaitomai ir ar išvis bent kiek įdomiai parašiau, bet man savaitgalis buvo 10 balų! Taip norėjau gyvo koncerto, taip norėjau pabuvoti "Insanitus", išmėginti klubą kokį, pasitūsinti, išsiskaslauti galvą gyvos muzikos bangomis ir sudrebinti boss'ų žemomis vibracijomis - visa tai FIDI.

Utopiškai.

Red hot chili peppers - Tell me baby.mp3

Nes meees drambliukai narkomanai

2011-03-30T02:54:00.000+03:00

02:52 ir man skauda galvą.

O joje niekaip neišnyksta skambūs ir raudoni vaizdai, kuriuos prieš keletą metų mačiau dokumentiniame filme apie Hirosimos bombardavimą 1945 - aisiais.

Kas būtų, jei sprogčiau?

Ar spėčiau pajusti skausmą? Suvokčiau kodėl?

Ta mintim gal eisiu miegot. Bai.

išleistuvių tyla..

2011-03-28T23:56:00.000+03:00

Pokalbiai su svarbiausiu mano gyvenimą nulėmusiu žmogumi varo tiesiog į beprotybę. Beprotybę be vilties. Ji moka išplauti, ką čia - išgręžti smegenis taip, kad galvoje nieko kito nebelieka tik tas houmeriškas "cymbal - banging monkey".

Su ja gali kalbėtis valandų valandas. Nors kalbėjimui reikia diskusijos, tai netinka - jos kalbančios klausytis gali valandų valandas.. Jai pasakai vieną, ji viską apverčia ir nė nepaliesdama klausimo po 2 valandų užbaigia savo išminties tiekimą. Kažkodėl tų valandų man gaila daug labiau, nei kad praleisčiau su "Friends" - ten bent angliškos naudos randu. O su mama aš niekaip negaliu sutikti, tiesiog jos išmintingi patarimai niekaip nesutampa su mano išsikeltomis gyvenimo vertybėmis ir jo piešimu.

"Auginau, auginau ir šūdą užauginau," - sako ji man. Aš nieko kito neveiksiu, tik nusigersiu, "nusinarkomaninsiu" ir jos teprašysiu pinigų, o ji valkatai jų neduos. Mano gyvenimas - valkata. Mano svajonės - valkatos.

Aš valkata.

Naivi aš. Tebūnie, bet šitai daug geriau nei sovietizmo užuomazgos jos mąstyme, kuriam svarbu pinigai. NES PINIGAI VALDO PASAULĮ. Be pinigų tu niekas. Viskas - pinigai. Vardan pinigų!!!

Tuomet aš noriu būti valkata. Ir iš kur aš tokia kitokia šioj giminėj? Kas mane auklėjo? Aj, tiesa - narkomanai (Cobain'as, Mercury'is, Depp'as, Kiedis, Frusciante, Lenon'as ir kiti..).

Kažin ar, jei būčiau utopinė mokslo kalikė, manim tikėtų labiau, nes dienyne turėčiau daugiau 10-ukų? Jei nekesčiau spontaniško nežinojimo jausmo bei tranzavimo, būčiau rūpestingesnė, "saugesnė"??

Valkata!

Paniurusi, kapitalistinė, sėsli smogo "valkata".

"O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro".

Ir nesuprantu, ko tas Parkinsonas tiek purto mane..

02:46

2011-03-27T02:46:00.000+02:00

'Cause all you need is love..

fak jū.

2011-03-27T00:09:00.000+02:00

Gera yra naktį eiti namo. Kai daug daug žvaigždžių yra. Nesinori pareiti. Norėtųsi gyventi kur užmiestyje ir eiti eiti eiti, mėgautis ryškiomis žvaigždėmis bei paskutiniu nikotino dūmu, kurio per tamsą nė neįžiūri.. Tuomet tavo mėgavimąsi vienatve triukšmingai nutraukia myžti užsimanęs ir tuo besididžiuojąs nepažįstamasis, pro kurį tu greitai pralėki, kad vėl galėtum grįžti pas save. Ramiai.

Ne ką mažiau yra gerai kalbėtis, žiūrint į žvaigždes. Telefonu ar nevirtualiai, gerai visaip.

Kai bus vasara, aš turėsiu naktų, kurias praleisiu ne uždaroje patalpoje. Traukia mus gamta. Laukiniai mes.

Ir į išleistuves aš nenoriu. Nenoriu suknelės. Nenoriu tam leisti pinigų.

O kad dabar kur parkely ant palūžusio suoliuko su cigarete ir pravėsusia žaliąja arbata.. Ir kažkuo..

Vakar aptūrėjau pokalbį su mama. Leidau jai suprasti, kad į gyvenimą mes žiūrim skirtingai. Ir kad mano didžiausios svajonės prieštarauja jos tvarkai. Aš esu viskas, ko ji nemėgsta. Nepasisekęs antras kartas.

Bet gyventi reikia kiekvienam savaip.

And then..?

2011-03-25T00:11:00.000+02:00

5 N'izza - Jamayka.mp3

i'm down

2011-03-20T22:57:00.001+02:00

Šią minutę pergyvenu senas emocijas. Negerai, negerai..

Oasis - Who put the weight of the world on my shoulders.mp3

"Dėl pabaigos. Pabaiga nėra aiškinimas. Ten dar kartą sumaišomos kortos ir vėl paliekama aiškintis".

Donaldas Kajokas.

Knisamės per giliai.

Champagne Supernova

2011-03-20T18:18:00.001+02:00

Aj.

Kažko nedirba man galva, tokia išblaškyta, kažkur išėjusi. Ar šiaip išjungta, o aš nerandu nuotolinio pultelio, todėl šliaužiu dienomis nėžiūrėdama atgal ir apraudodama ateitį, kuri nesidaro tokia, kokios kasdieną noris vis labiau.

Bet žinot, vasara viską pakeis. Kaip as laukiu vasaros!!! Tik norėčiau būt metais jaunesnė: laisvesnė, be visų mokyklinių rūpesčių, pilnametystės.

Kaip ironiškai skaudu suvokti, jog metai tau nieko neduoda. Būdama šešiolikinė vis laukiau, kada gi būsiu "suaugusi" ir nebesirūpinsiu dėl mamos, nebesiaiškinsiu jai.. Bet na ką, dar penktadienį atklausiau moralo (Oasis fone) už tai, jog nepranešiau, kad lankiausi Rietave ir ne iš jaunimo centro aš ryte tegrįžau.. Taigi, metai nieko nedavė. Vistiek esu priklausoma. Ar ir vasarą būsiu?

O kai studijuosiu?

Jaunėlė, hm.

Norėčiau plaukt Misisipe su maža žalia baidare. O tada išlipt ir eit eit eit. Eit, kol nusitrins mano timberland'ai. Eit, kol saulė išdegins mano nosį ir termosas nebeatrodys kaip termosas..

Ir, kai gyveni savo mažam pasaulėly, jautiesi ten svarbus, nes tu pagrindinis veikėjas. Nėra nieko reikšmingesnio. Laisvė, laimė, meilė, šviesa tau šypsosi iš tolo. Ir tu žinai, kad ten esi saugus.. Ten esi TU. Tu esi TEN.

Ar aš smarkiai nusišneku?

Savaitės klausomiausi - Oasis.

Jie tokie vasariniai.

Vasara!!

Little pea.. Big universe.

2011-03-18T14:02:00.001+02:00

Kai ieškai prasmės, ją visur randi. Ši daina labai prasminga.

I'm a little pea

I love the sky and the trees

I'm a teeny tiny little ant

Checking out this and that

I am nothing

So you have nothing to hide

And I'm a pacifist

So I can fuck your shit up

Oh yea I'm small

Myliu aš Maiklą.

2011-03-13T23:11:00.001+02:00

Tėvui gimtadienio proga parašiau laišką. Mama užpavydėjo, sako, aš jos nemyliu, laiškų nerašau..

Taip nėra. Tėvui laišką parašiau, nes jam neturiu ko pasakyt, juokinga, ar ne? O vat mamai tik laiško neužtektų, romano prireiktų: tiek prisimint, tiek prisipažinti, padėkot už tiek daug ir atsiprašyt už dar daugiau.

Ir kodėl aš nesugebėjau pokalbio užbaigt paprastu žodžių junginiu "myliu tave". Ir išvis, kodėl aš niekad nevartoju šių žodžių jau keletą metų? Net savo artimiesiems. O jeigu ir ištariu, tai būna taip išspausta ir nenatūralu. Užgniaužta mano širdis.. Net mama, sesuo jos nepraveria. Tai kas bepravers?

Ar kada nors mylėsiu taip stipriai, stipriau nei šeimą, jog visa širdimi patikėsiu šiuo junginiu?

P.S. Išsitryniau visą "sieną" facebook'e. Beliko išsitrinti ir pačią anketą, nors tam, jaučiu, neužteks stiprybės - domina mane tie keli žmonės..

Kai kimarinti neįdomu

2011-03-13T01:15:00.001+02:00

Visą savaitę laukiau penktadienio. Prisižiūrėjusi užvedančių filmų apie gyvenimą, jo suteikiamas galimybes ir jų išnaudojimą labai norėjau nuvaryti į roko baro atidarymą didmiestyje. Bet, kaip visados, suplanuoti dalykai neįvyksta, nes kažkas suserga, kažkas nebegali, kažkas neturi 18 - os.. Likimo ironija. Mano persekiotoja ironija! Tai nuvažiuoti ten nebeišėjo.

Ir kaip užknisa, kai staiga sugriūna ilgai laukti ir puoselėti planai. O aš taip norėjau gyvo koncerto..

Kad mažiau grūzinčiausi ir nesėdėčiau namuose, nusprendžiau eiti į "TJC naktį". Ankščiau ten būdavo linksma. Tačiau ar aš suaugau, ar tiesiog žmonės pasikeitė, ar dar kažkas, bet ten jau nebėra taip gera, kaip seniau - ankščiau ten buvo tarsi antrieji namai, o vat dabar - iš reikalo. Pažaidėm truputį su visais ir susirinkę (nepavykusio plano dalyviai) ėmėm grūzintis. Ėmėm mąstyt, ką daryti. Ir še tau, mano dievaitis, turintis draugų kituose miestuose, suorganizavo eksprontinę kelionę į Rietavą. Susiruošėm žaibiškai: makeup'as, kiti rūbai, įvaizdis, penktas žmogus, pilnas bakas atsirado per pusvalandį. Ir mes jau lekiam į "Jūrą".

Ir dabar net nežinau ar roko bare būtų buvę geriau. Rietave pabendravom su fainais kitamiesčiais, prisišokom (aišku ne pagal pačią geriausią muziką), o vėliau įsimetėm ir į tūsą.

Namo grįžau 7 a.m. Mama: "Kaip sekės?" - "Gerai". Ir labanakt. ;D

HIM - Wicked game.mp3

2011-03-11T02:51:00.000+02:00

Taip kartais išeina nuostabiai gyventi.

Vakarykštis trečiadienis su Sliviu buvo puikus: laukas, paežerės, ledas, kurio nemėgstu, užuovėja, grikių skonio ryžiai, tiesa - tiesa, grindys, nusišnekėjimai, nuoširdumas. Ačiū. Ir va, paminėjau.

Šiandieninis ketvirtadienis kažkur pamestas buvo - tokia nenuovoki ir išblaškyta pradžia. Blogos - geros - blogos - ir vėl geros žinios, Poulius, Simona R., Eglė, bunkeris, tešlynai, perfect Poulcrib'is su Eglės perfect muzika, klasės nuotrauka be Pouliaus, bet su Poulium, "5 years time", nevykę spragėsiai, tiesa - tiesa, klausimų karalienė, meškučiai creep'ai ir dvyniai nedvyniai. Fun.

O naminis nakties filmas išvis amazing. Tereikia prisiminti - neįsivelti į jokias bendruomenes. Niekada.

Turiu aš kvailų ir nekvailų troškimų. Ir turėčiau juos visus įgyvendint. Nenoriu būti tik svajotoja - pavargsti nuo to.

Zendien zmarkei leeja. O až nematau. Bet uštat teelei klauzauzi.

Marteena... - uš!

Laizvė.

Buz.

Mando Diao - Down in the Past.mp3

2011-03-07T23:20:00.001+02:00

Ir vis dėlto mes nerašinėtume į jokius blogspot'us, facebook'us, rašyk.lt ir kitokius Š, jei mums nerūpėtų kiti. Jei nebūtume nuo jų priklausomi.

Cha. Užsistūmiau.

Prozakas

2011-03-07T23:08:00.001+02:00

Tu nemąstai kitaip. Ir į pasaulį žiūri taip pat kaip ir visi. Tavo išskirtinumas nėra išskirtinis. Bet kaip dėl to kovojama.. Suvaržai savo smegeninę, kontroliuoji mintis ir žodžius, kad būtum kažkuo įdomus, kad būtum įdomesnis bent jau sau.

O žinai kas iš tikro įdomu? Paprastumas.

Kaip paprasta, kad paprastumas yra įdomus. Žinot, pavydėtinai išskirtinai.

Nes jis dabar retas.

O kas reta - tas išskirtina.

Kaip pandos - retėjanti ir nykstanti rūšis, bet kokia akcentuota, kiek dėmesio.

Žmonės dauginasi, ne nyksta. Bet išskirtinumas, gan akivaizdu, retėja. Retėja..

Va, o paprastumas kaip pandos - vos vos laikosi. Jos laikosi tik zoologų pagalba.

Kaip zoologas pandai, taip ir žmogus žmogui svarbus. Ir koks niekingas niekas būtume be aplinkinių. Nes tik šalia sėdintys žmonės nurodo, kokie mes paprasti, veidmainiški, dviprasmiški ar lėkšti esam. Bet ESAM.
Vienumoje nebūsi.

Fridays

2011-03-05T02:25:00.000+02:00

Dabar 02:17 h.

Tamsu. Žmonės miega.

Ir aš geriu kavą.
Namie iš termoso.
Niekada nebuvau per daug tradiciška.

Sumąsčiau konkrečiau pakalbėt apie savo dieną, jei po kokių metų sumąstysiu paskaityt, jei nebūsiu ištrynusi įrašų, gi reik ką konkretesnio atsimint, kad nebūtų: "O kodėl aš taip rašiau? Kas man tada buvo?"

Nors šių metų ligotos nuotaikos ir taip neteks užmiršti. Tai tokia, kuria aš liguosiuos, kai būsiu trisdešimties. Jei būsiu.

Šiandien gera diena. O saulės net nebuvo ir neatlikau, ką planavau..

Bet.. Pirmąkart buvau pas kosmetologę - nors kažkas mergaitiško mano gyvenime. Kad ir vos dešimt minučių. O man laikrodį taisė vyras su "dratais" galvoje. Nesupratau, kokios vielos ten jam styrojo pakaušy. Buvo paslaugiai mielas. Kas be ko, aplankiau ir motiną "Gausą", kaži kaip Danijoj, jei atveju, tektų verstis, ten nėra LBD! Vaikščiosiu be rūbų.

Vakare susitikau su trisbietėm (kaip seniai bevartojau tą žodį). Turėjom arbatosvynalaus vakarą. Po visko kaip forsai užsileidom muzikos iš telefono ir juokinom pravažiuojančiuosius savo nuotaika, kol galiausiai Sima prajuokino mus, pokštininkė. Užtat kaip ilgai laikosi gera nuotaika. Ačiū, mieloji, lieku skolinga ;)

Įsimylėjau dar vieną dainą: Edward Sharpe And The Magnetic Zeros - Home.mp3
Kažkoks nuotaikos laikytuvas. Kitos grupės dainos (ir video!) irgi jėga.

Kupina vėjo!!

2011-03-02T19:48:00.002+02:00

Man bus gerai. Mums bus gerai.

Daug akimirkų. Mūsų akimirkų!!

Ir mes kvėpuosim šia saule.

Mes dainuosim žole.

Ir mes gersim vyną anksti ryte.

Summer Sun Spin

2011-02-28T16:48:00.000+02:00

Kokį šiąnakt sapną apturėjau..

Kai buvom Troboj, žadėjom "paspirituoti". Sapnavau, kad vis dėlto tai padarėm ir kad akies lentoje apsireiškė ne kas kitas, o mano Bobas.

Sapnas buvo toks tikroviškas, realus - visa aplinka, dūmai, netvarka, šaltis, žmonės, jų judesiai, balsai ir net jų sėdėjimas.. Lyg taip ir būtų buvę. Taigi, Bobas mums sapne pasakė, jog jo tikrasis vardas Natanielis ir jis - I pasaulinio karo auka. Žuvo būdamas 19. Mėgo meną. Nekovojo.

Taip pat labai aiškiai ir išraiškingai akies lentoje parodė, jog su manimi būna ištisai, lydi visur. Kodėl? Nes aš jį prisišaukiau.

Kai pabudau, mane iškart persmelkė toks šiurpinančiai katarsiškas jausmas - lyg kas kokia nematoma širma būtų apkloję.

Baugu truputį po tokio sapno, bet tuo pačiu ir ramiau. Aš su Bobu.

2011-02-24T23:37:00.000+02:00

Dviprasmybė.

Susidvejinusi mano esybė. Nors, visų pirma, ar aš turiu tokią?

Nė pati nebežinau, kokioj erdvėj plaukioju. Fiziškai esu Žemėje: matau draugus, darau kas reikalinga, bet dvasiškai.. kur aš..?

Nesusikaupiu.

Nekvasilifikuota galva.

Išėjusi iš rikiuotės.

Vienas mano smegenų pusrutulis - turbūt protingasis - mąsto ir dalykus vertina objektyviai, konstruktyviai, kitas - tuo sunkiuoju, giliuoju ir iš proto varančiu būdu.

Ar žmogus gali kontroliuoti savo smegenų pusrutulių veiklą?
Nūdienos literatūra mane veikia nežmoniškai. Todėl manau, jog, A.Diuma, grįžtu prie Tavęs. Viduramžiai ne tokie varginančiai sudėtingi.

Led Zeppelin - Stairway to Heaven.mp3

2011-02-23T23:39:00.001+02:00

Juodi ragai man vaidenasi

Per visą dangų įstrižai.

Todėl užsimerkiu.

Absence

2011-02-22T23:41:00.001+02:00

Kuo mane traukia arogancija? Ką gi jis tokio turi??

Suplėšykit mane grubiais gabalais ir sušerkit vanagams, besiputojantiems intelektu.

Mesijau, Tu parašyk man laišką.

2011-02-18T23:03:00.000+02:00

„... pasaulis man pasidalijo į tris dalis: vienoje gyvenau aš, vergas, privaląs laikytis įstatymų, kurie man vienam sugalvoti ir kurių aš, nė pats nežinodamas kodėl, iki galo laikytis niekaip neįstengiau; antrame, man labai tolimame, pasaulyje gyvenai Tu, paskendęs valdymo rūpesčiuose, įsakinėdamas ir vis piktindamasis, kad įsakymai nevykdomi; pagaliau trečiajame pasaulyje, neprivalėdami nei įsakinėti, nei klausyti, laimingai sau gyveno visi kiti žmonės.“

F.Kafka "Laiškas tėvui"

Norėčiau gauti laišką. Kaip norėčiau.. Tokio tikro. Na žinot, su giliais pamąstymais, filosofija, nuoširdžiais pasakojimais bei vaizduotės išsireiškimais. Tokius dažniausiai rašydavo rašytojai, eseistai. Kaip dabar yra, nežinau. Gal ir tebeegzistuoja toks rašymas.

Galbūt, jei netūrėčiau facebook'o, blogspot'o, gmail'o ir išvis interneto..

Nors tokiu atveju, kaip tik nesulaukčiau nieko, jau dabar beveik niekada niekas neparašo, kai tik šitiek tereikia.

O aš svajoju apie laišką, kurį gavus, turėčiau ramiai prisėsti, susikaupti ir susitelkti ties kažkieno mintimis, o norėdama atrašyti, turėčiau išeikvoti visą savaitę mintims sudėlioti ir pasiruošti rašymui, nuoširdumui. Retam.

Kitą vertus, laiškas galėtų užimti vos kelias eilutes ir pasakyti tiek daug vos keliais sakiniais, kam tų galybės žodžių ir mažai prasmės?

Tėvas rašydavo mamai laiškus. Gaila, kad radau tik vieną.

Bet labiau gaila, kad man niekas nerašo.

Kaip apgailėtina gailėti savęs. Whatever.

Dabar 10:27.

2011-02-08T10:43:00.000+02:00

Atsikeliu ryte taip tingiai ir nenoriai. Už lango vėtra. Vėjas visu pajėgumu demonstruoja savo galybę ir laužo medžių rankas, kaip gi jie be jų? Ką jau kalbėti apie sudaužytus automobilių langus ar praskeltas praeivių galvas. Nieko tokio..

Taigi, į mokyklą eiti nenorėjau.. "Mam, šiandien dvyliktokai rašo matematikos bandomąjį. Gal man neit į mokyklą? Nelabai apsimoka.."

Bet visgi, kad ir kaip nenoriai, ėjau.

Žinot, kaip rodo superherojų filmus: koks nors Betmenas abejingai ir šaltai eina, o už jo viskas griūva, lūžta, sprogsta, miršta.. Šiandien panašu.

Vėl. Nueinu į šūlę, pasėdžiu geografijos pamokoj, kuri tik šiaip reikalinga ir nėra labai jau rimta, nors man bet kiek įdomi, po to pralaukiu pertrauką, per kurią klasiokė pademonstruoja, t. y. pasimaivo savo močiūtės mechaniniu laikrodžiu su grandinėle - ji žino, kad aš tokio noriu! Na ir po kankinančios pertraukos einu namo. Vėl į lauką, į tą Dievo pamirštą erdvę, kurioje įsiviešpatavo demonai. Ir aš nė kiek neperdedu, orą prilygintumėm arktiniam ciklonui.

Taigi po vienos pamokos aš namie.

Manau, ši diena jau sugadinta ir nueis velniais. Jokių mokslų.

Damn.

Iš tikro, naujasis kompas gadina mano gyvenimą.

John Frusciante - Secret Side

2011-02-07T22:55:00.001+02:00

Negaliu gyvent be šios dainos.

Taip, aš priklausoma.

2011-02-03T13:44:00.000+02:00

Kaip ten su tuo gyvenimo susitvarkymu?

Šiandien jau tikroji bandomojo diena ir aš vėl pavėlavau, gerai kad tik minutę ar dvi. Tik įeinu, klasiokai:

- Mes kaip tik apie tave šnekėjom.

- Kaip čia buvo, kad spėjai?

- Koks jausmas antrą kartą skubėt į lietuvių bandomąjį?

- Sorry, turėjau papasakot.. Xe xe..

- A geras?

- Dežavu..

Blogas oras vėl valdo nuotaiką. Na dar Frusciante, kuris jau nebetoks pats, kokį pamilau. Ir žinau ką dėl to reikia kaltinti..

FAIL

2011-02-02T09:01:00.000+02:00

Kaip juokinga.. Nors, ne - apgailėtina. Moku aš susilamint. Galėčiau kur nors atstovauti ta tema: "Fail iš anglų kalbos reiškia nepavykti, kitaip tariant apsikvailinti, susimauti. Kartą, kai buvau jaunesnė.."

Šiaip mano gyvenime taip nieko ypatingo nevyksta, tad tą ypatingumą moku susirasti, kieno kaina? Gėdos!
Pirmiausia, paminėsiu tai, jog filmavimasis pilietiškumo filmuke baigėsi - buvo smagu dergtis prieš kamerą, nesmagu nusidainuoti, dar nesmagiau vaidint šokėją, bet labai smagu bus išvykti į kelionę. Taip, mes išvyksim.
Taigi, nežinau ar tikrai, bet jaučiu, kad filmukas bus juokingas. Visom prasmėm.

Kaip reikia išmokt nešvaistyti laiko? Nieko neveikiu tik pc, net žinių nebežiūriu, nežinau kas dedasi pasaulyje. Vien "Friends", laukas ir miegas. Kaip sakydavau apie šunį: miega, valgo ir "tukšlėja". Galėtume pritaikyti tai man. Tampu Nika?

Ketvirtadienį bus LT bandomasis. Šiandien trečiadienis.
Atsikeliu staigiai staigiai susiruošiu ir lekiu į mokyklą - bėgau. Kaipgi vėluosi į egzaminą? Kitaip tai leisčiau. ;) Taigi, atlekiu, laukiu prie kabineto ir išgirstu klasioko balsą:
- Ko tu lauki? Tau biologija?
- Ne..?
- Tai ko čia stovi? - jau linksminasi jis.
- Šiandien ne ketvirtadienis?
- Tu ką į LT egzaminą? Ans rytoj.
- Hm. Gerai, ate. Cha.

Tašė tuščia, knygų atžvilgiu, joje tik termosas ir tušinukai. Na ką. Sėdžiu dabar mokykloj ir juokiuosi iš savęs. FAIL.

Man tikriausiai reikėtų anksčiau eit miegot, tuomet padoriu laiku atsikelti ir gal tuomet nepamesiu galvos?!

Roisin Murphy - Footprints.mp3

2011-01-27T16:40:00.002+02:00

Nekenčiu neturėti fotoaprato!

Šiandien taip gražu, o aš negaliu įamžinti nė elementariausio kadro..

Mrs. String was angry

2011-01-26T15:25:00.001+02:00

Nors vis dar žiema ir oro temperatūra dar nažada kisti, šiandien mano nuotaika šviesesnė.

Vakar daug laiko miegojau. Vis nebedarau namų darbų, visiškai nebesimokau, tik per pertraukas pasižiūriu, jei ką suspėju, ir še tau abiturientė nori gerai išlaikyt egzaminus.. Turėčiau susiimt. Dabartiniai pažymiai juokingi.

Taigi, vakar iš idėjos išėjau pas kaimynę pasimokyt matematikos. Parodė ir paaiškino man kelias taisykles, užsirašiau, ketinom paspręst keletą uždavinių, bet aj.. Gi aš leidau sau gaut 2 iš tos temos. Bet šiaip tas taisyklių paaiškinimas buvo naudingas. Įdomu kiek gausiu, gal bus kokie 5? ;D

Su Dovydu sukūrėm dainos žodžius filmui. Šiandien turėtumėm įrašyti. Jau įsivaizduoju, kokie bus nuostabūs mūsų neišlavinti ir užsikertantys balsai ;D

Pati netikiu, kad šiandien grojau gitara. Vėl. Po kokių pusės metų pertraukos. Taip derinu, derinu ir čiukšt - styga nutrūko, o aš net nepradėjau grot. Bet ignoravau ją, taip norėjos pamiklint pirštus. Prisiminiau senas dainas, stovyklas, kai grodavom prie laužo ir net tas juokingas gitaros pamokas bei grojimus su Laima. Include, blem ;D

Ačiū Frusciante'i, kurio niekaip iš galvos neiškrentanti daina "Secret side" privertė prisiminti tą instrumentėlį spintoj įgrūstą.

Kai bus pavasaris, pirmiausia ką padarysiu - tranzuosiu.

2011-01-24T13:14:00.000+02:00

Kaip oras nesveikai veikia žmogų!

Po šitiek laiko, pagaliau saulėta, nors ir šalta, diena.

Laikau istorijos bandomąjį, o susikaupt negaliu. Vis dainuoja Bitlai. Vis vaizdas pro langą traukia.

Kadangi savaitgalį nieko nesimokiau, o ir susikaupt net nėjo, tai smalsu ar surinksiu bent 6 taškus.

Šį savaitgalį menkai, bet teko patranzuoti - vėl jauties gyvu.

Bet rimtai, kaip oras veikia.

Aš jau jaučiu skruzdėliukus, nors būtų geriau nejaust, dar ne pavasaris.

Beatles - I want to hold your hand.mp3

2011-01-09T23:00:00.000+02:00

Žmogiškumas turi ribas.

Kai kas jas pamiršo.

Kodėl depresija dalinė?

Bang Gang - Contradictions.mp3

2011-01-05T03:56:00.000+02:00

Ir vis dėlto keista, kaip nepastebimai žmogaus nuotaika kinta.

Norėjau susprogti.

Dabar nirvaniškai ramu.

Nors man visada gera nuotaika.. ..4 valandą ryte?

2011-01-04T21:26:00.000+02:00

Būčiau ramesnė ir laimingesnė, jei nemąstyčiau.

Nemąstyk! Dabar!

Suknistas gyvenimo sudėtingumas. Ir žmonių.

2011-01-02T22:03:00.000+02:00

Kai man šitaip reikia ištrūkti iš namų, iš savo galvos, Dovydas visada padės. Šiandienos pasibūvimo niekada neužmiršiu, nes jis, kaip ir nauji metai, atnešė nemažai šviežumo. Ačiū už neįprastą draugystę, kas yra svarbiau, nei tos fucking meilės! (Kurių neina suprast.)

Nauji metai buvo geri.

Geresnių ir nebūčiau turėjus. Bet kiekviena pradžia tave nuneša į praeitį, į prisiminimus, senus apmąstymus, į šūdiną nuotaiką. Taip aš dabar ir jaučiuosi - šūdinai.

Kai nerandi savyje nė kruopelytės gerio, kas belieka?

O dar tie nauji apmąstymai, kas verčia vėl pradėti seniai užmirštą ligą.. O kad turėčiau tokį "fucking, I don't care" mąstymą.. Būtų gerai. Niekas nerūpėtų, nesvarstyčiau, nesikankinčiau.

Nors manau man lemta išprotėti kaip tam Stepfanui iš "Science of sleep". Mes panašūs. Imbecilai?

Ir ko tu, mielas John'ai, šitaip šypsais, kai gyvenimas taip slegia?

2010-12-28T19:42:00.001+02:00

Na ką, Kalėdos jau praėjo. Paskutinę Dovydo dovaną jau įteikiau. Belaukiam tik naujųjų metų, neaišku kur.. Greičiausiai, ekotroboj.

Rytoj išvažiuojam su šeima į Smokie koncertą Vilniuje. Ne svajonių grupė, bet irgi gera pramoga.

O visi bliuzo ir roko naktų savanoriai yra kviečiami į bendrą savanorių tūsą sausio 4 Vilniuje. Kaip ten patekt?
Visgi gyventi kaime užknisa.

Metas pasisveikinti

2010-12-26T02:55:00.001+02:00

Taigi, labas.. ;)

Seniai berašiau, bet kai esi užsiėmęs atleistina, ar ne?

Metų pabaiga - sunkus ir pralekiantis etapas. Nė nepastebi, kaip greitai prabėga gruodis ir visos šventės, po kurių seka žiemos depresija. man patinka Kalėdos, patinkas džiuginti kitus ir apie juos galvoti, patinka apsikabinti, kad būtų šilčiau, patinka karštas vynas. Vasara šio žavesio neturi..

Mano gyvenimą buvo užvaldę mokslai, ruošimasis Kalėdoms, bei de.Žavu pasirodymai. Su mokslais tai nieko gero, na kaip visada: stengies kaip geriau, gaunas kaip visada.. Kalėdoms pasiruošta puikiai, pinigų netrūko, idėjų, manau, irgi, o ir laiko atradau. Na o de.Žavu pasirodymai buvo jėga, kiekvienas užsidirbom po 100lt ir tai mūsų pirmieji atlyginimai už sunkų ir varginantį darbą. Nors vaikų nemėgstu ir su jais nemoku bendrauti, manau, visa tai po truputį keičiasi - gal pradėdu juos pažinti? Visgi savaitę su jais bendravau, net susidraugavau su keliais. Šiaip daug nuotykių būta. Džiaugiuosi sudalyvavusi nors vienam mūsų studijos renginyje, nes neaišku, ar teks kada vėl pasirodyti.

Šį įrašą rašau iš savo naujojo kompiuterio. Pagaliau nebeteks naudotis tuo, aštuonių metų senumo laužu, kuris, beje, kaip savo amžiuje, gan gerai dar veikia ;D Pagaliau greitai užkraus youtube ir nebereiks laukti 13 minučių, kad pajungtų delfi.

Kalėdos tai metas, kai nesinori nieko tik šilumos ir jaukumo. Jokių balių, stiprių gėrimų, šokių, net ilgų kelionių nesinori, tik šiltai ir ramiai pabūti su artimaisiais su karšto vyno taure.

Su Kalėdom, draugai ir artimieji. Meilę ir šilumą dovanoju jums.

2010-11-28T02:41:00.000+02:00

Išgyvenau asmeninę poliarinę naktį...

Po dviejų mielų filmų miegoti nuėjau tarp 4 - 5 a.m.
Po kurio laiko pabundu, žiūriu - vis dar tamsu, o aš jau išsimiegojusi. Kas čia per velnias? Žvilgteliu į laikrodį - ogi 5 valanda. Gan logiška. Kyla klausimas: ryto ar vakaro? Pasimetu, prisimenu kiek daug visko spėjau susapnuoti. Kaip ir norėtųsi miegoti toliau ir šitaip sugrįžti į paskutinį sapną.. Tuomet pažvelgiu į duris - pravertos. Prie pravirų durų aš niekada nemiegu, vadinasi, mama buvo įėjusi. Atsikeliu, tamsiame koridoriuje aptinku, kad mamos durys uždarytos, nors, kai nuėjau miegoti, lyg ir buvo atdaros..
Tuomet blankiai tarsi per migla prisimenu, kaip šviesiu paros metu mama mano kambaryje man aiškina, kad kažkur išeina ir kad pusryčiam suvalgyčiau savo, vakar pasidarytus sumuštinius.. Bet tai buvo iš tikro ar tik vienas iš mano sapnų?
Patekusi į kitą tamsų kambarį, apgraibomis surandu telefoną ir atrandu praleistas 3 žinutes bei 17:07 p.m.
Staigiai uždegu šviesą.

WTF?

Music is my key

2010-11-24T00:33:00.000+02:00

Aš be protiškai pasiilgau gyvos muzikos!
Bandėm su Sima paklausyt "Skylės" - pavėlavom.

O, kad į kokį festivalį..

Man verkiant reikia kokio gitarinio - bosininio - būgninio koncerto.

John Frusciante - Unreachable.mp3

**Reik taupyt grašius kitiem metam - Tokijui arba Rio de Žaneirui..

Everything sucks..

2010-11-21T14:19:00.000+02:00

.. kai esi dvyliktokė.

Kur stoti? Ten ar šen?

Kaip išmokti viską vienu metu egzaminams?

Kaip atsiriboti nuo oro keliamų blogų emocijų?

Kaip subręsti savarankiškam gyvenimui? Kaip išmokt nevėluoti ir atsikelti ne tik per pietus?

Kaip pradėt sveikai maitintis?

Kaip imti ir kažką padaryti, naudingo visuomenėj?

Kaip neeikvoti laiko be reikalo?!

Ką veikti laisvu laiku?

Everything sucks. Honestly.

Muse - Time is running out.mp3

2010-11-10T19:16:00.000+02:00

17:07
Aš: Klausau.
Mamytė: Labas. Namuose?
Aš: Aha..
M: Tėvas dar neskambino?
Aš: Am, ne.
M: Turiu tau nelabai smagią naujieną. Senelis šiandien mirė..
Aš: Hm.
M: Susikrauk daiktus, daug neprireiks, bet pasiimk ką nors ir ryt su tėvu važiuosit į Rokiškį. Gerai?
Aš: Turbūt.

17:24
Aš: Klausau.
Laura (pusseserė): Labas, kaip sekas?
Aš: Hm, neblogai sekasi. Normaliai. Kaip tau?
L: Gerai. Žinojai, kad senelis mirė?
Aš: Aha, žinojau.
L: Atėnė su močiute buvo susitikusi, tai sakė, širdis sustojo. Gaila kaip.
Aš: Nu jo. Bet jau senas buvo. Bent tiek.
L: O tu atvažiuosi? Tavo tetis sakė atvažiuos rytoj..
Aš: Nežinau, gal atvažiuosiu.. Manau, kad atvažiuosiu.
L: Na tai iki.
Aš: Iki pasimatymo.

17:36
Aš: Klausau.
Atėnė: Labas, čia Atėnė skambina.
Aš: Labas, žinau.
A: Ką veiki?
Aš: Klijuoju.
A: Ką?
Aš: Darau tokį darbelį iš iškarpų.
A: Mmm, įdomu. Einu dabar pas močiūtę. Žinai, kad senelis mirė?
Aš: Jo, žinau.
A: O kodėl tu neatvažiavai? Tavo tetė su Edu jau atvažiavo. Mes su Laura manėm, kad ir tu atvažiuosi į Rokiškį.
Aš: ... Hm. ... Nežinau, kodėl aš neatvažiavau. Tikrai nežinau..
A: Gaila, kad neatvažiavai.
Aš: ...
A: ... Na, tai ate.
Aš: Iki.

17:43
Aš: Labas. Gal turi Lietuvos žemėlapį?
Slivis: Nu, nežinau. Turiu 8 klasės atlasą.
Aš: Ne, man reikia žemėlapio.

Gyvenimas - tai teatras. Ne, teatras - tai gyvenimas.

2010-11-07T00:08:00.001+02:00

Manyje dabar kaupiasi kalnai emocijų.

Aukščiausią vietą užkariavo trys svarbiausios N: nepasitikėjimas, nepasitenkinimas ir nusivylimas.

Kiek žemiau išsidėstė ateities ir dabarties lūkesčiai - jaudinimasis dėl jų.

Per viduriuką - šioks toks kurybiškumas. Tiek daug idėjų vargu ar kada esu turėjusi, iš kur visoms atrasti laiko?

Ir žemiausiai slepiasi meilė. Kad ir kaip tą gniaužčiau ir ignoruočiau, sakyčiau sau, jog "man ir be jos gerai", tik apgaudinėčiau save.
Iki visiškos laimės ir stabilumo žmogui tetrūksta artimojo šilumos. Kai atsiras meilė, ištirps ir visos negatyvios emocijos.
O jų pas mane būta daugiausiai.

Lyg dėlionė

2010-10-27T22:22:00.000+03:00

Kad visiškai džiaugčiaus ir didžiuočiaus savimi, turiu įgyvendinti porą dalykėlių.
Lengva nebus.

P.S. užrašau tik todėl, nes užrašyti tikslai greičiau išsipildo.

"Because she made a mistake"

2010-10-25T00:20:00.001+03:00

Mama sužinojo apie judesiuką, zuikį, pagaliukus, paaa, pim pim ir visaip kitaip kaip bepavadintum.

Ir vis per prakeiktą tingėjimą išjungti pc. Nuėjo ir perskaitė, ką su sese susirašinėjom.
Jė.
Šįryt taip mielai užsiminė, pakišo po nosim seną, kažkieno paliktą, dar 4.90lt kainavusį "MALBORO gold" pakelį ir sako: "Rūkyk šituos."

Papusryčiavau. Išėjom. Iš bankomato davė pinigų paltui ir išvariau į Šiaulius.
Pirmą kartą su Sima grįžom dar šviesiu paros metu. Nors nieko įpatingo nenusipirkom (išskyrus tai, jog pagaliau įsigijau A.Kiedis "Randus") ir prekybcentriuos mums nesisekė - tranzavimas buvo awesome. Ir pataikėm ant tokių fainų vyrukų: mes visados susidraugaujam su kaimiečiais ;D
Buvo jėga. Net kojų nesušalau.
Namo grįžau apie 18h. Prisiminus, jog mano mama nėra gan atlaidi ir pyktį laiko ilgokai, buvau šokiruota, kai ji liepė vakarieniaut kartu su ja ir jos drauge vienam kambarį - šeimyniškai.
Gal čia tokios modernios bausmės šiais laikais?
Jaunėlė nebaustoji.

Hm, įdomu, ar į Plungę bevažiuosiu?

Kaip nepadaryti ilgo įrašo?

2010-10-21T23:09:00.000+03:00

Praėjusį savaitgalį buvau gimtame miestelyje, ten kur gimiau ir augau lig 5m. Sugrįžus po šiteik laiko, užplūdo begalę emocijų, kurių sulaikyti neišėjo. Viskas tiesiog išslydo. Emocinei pusiausvyrai nepasitaisius, teko ištverti dar vieną smūgį. Pirmą kartą mačiaų artimą žmogų išvežamą į ligoninę. Neatlaikiau. Parūkiau kažkur prie Rokiškio jaunimo centro, kurio parkely įrengtos berods partizanų kapinaitės. Gan ironiška.

Vėliau savaitė prabėgo Zarasuose. Dalyvavau nuostabiuose mokymuose, kur sutikau nuostabių žmonių: tiek lenkų, tiek lietuvių. Ir gyvenom nuostabioje aplinkoje, kur žiūrėjom nuostabius filmus. ;) O Gyvoji Biblioteka verta savo egzistavimo. Laukiu nesulaukiu "Socialinės virtuvės" Telšiuose. Vytautas sakė, prisijungs. Jee.

Sugrįžti į šiuos niekuo neįpatingus Telšius visada vargina. Bet atostogos prasideda jau rytoj, tad reik mąstyt kaip naudingai praleist jas.

Tranzuosiu tai tikrai. Nesvarbu kur. Be proto pasiilgau.

O galvoje knibžda viena mintelė, kurią reikės dar patikslinti ir įgyvendint, jei pavyks net per šias atostogas.

RHCP - By the way.mp3

Svajonėms.

2010-10-06T23:25:00.000+03:00

Ar lietuviai gali kvatoti be priežasties?

Vidutiniškai vaikai juokiasi šimtą penkiasdešimt kartų per dieną, o suaugusieji – šešis. Tačiau lietuviams ši statistika negalioja. „Lietuviai nemoka juoktis. Ir tai ne stereotipas, o tiesa”, – teigia juoko jogos propaguotojas J. Sogačiov. Jis pripažįsta, kad dabar gyvenimo ritmas toks, kad vis sunkiau negyventi streso primestomis emocijomis. Dažniausiai lietuviai bando atsipalaiduoti draugų susibūrimuose, jiems patinka intelektualūs sąmojai.

http://projektai.vu.lt/universitetozurnalistas/wordpress/2010/09/juoko-joga-tinka-net-cinikams/

Akmuo į mano daržą. Priklausau tiems "dažniausiai"..

2010-10-06T00:05:00.000+03:00

John Frusciante - Chances.mp3

Bam!

2010-10-05T00:42:00.001+03:00

Kartais atrodo, gyvenimas klostosi taip, kaip ir turi, tarsi būtų išdėstytas turinys kokiame sklandžiame romane. Na, taip nėra. Bet vis tiek, rodos, viskas einasi gerai.

Nusipirkau lagaminą iš komiso parduotuvės. Belieka tik sulaukti netolimos kelionės, o po to ir sekančių. Tikiuosi, šis lagaminėlis bus mano kelionių ir prisiminimų lagaminu. Bent jau to norėčiau. Motyvas iš Remarko romanų.

Laukiu antradienio. Kitą savaitę iškeliauju porai dienelių atsipūsti nuo rudenėjančių Telšių į rudenėjančius Zarasus. Tiesiai šviesiai kalbant, išvykstu į mokymus. Tikiuosi seksis.

Kai žiūrėjau filmą (Mr. Nobody), tiek turėjau visko čia parašyti, o dabar pamiršau. Va kaip būna.
Na, gal tiek. Kažkaip nebeturiu ko parašyt.. Ketinu sukurti novelę meilės tema. Tai gal geriau sėsiu prie jos.
bye.

"Everything works at of the end. Even badly." (Mr. Nobody)

Savaitės vardas - Beprotė

2010-09-26T19:04:00.001+03:00

Po šitokio lekimo, organizavimo, bandymo viską suderinti ir visur suspėti - čiukčt ir baigta. Sėdžiu ramiausiai namie ir jaučiuosi kalta, nes sėdžiu. Tas lėkimas, man patiko ir pritiko - štai ko aš noriu, ko man reikės ateityje.
Renginys buvo puikus. Nors viso ir nemačiau, bet žinau, kad jis mums pavyko. Afteris irgi pavyko, rūkomajame kalbos niekad nenutilo.

WOBOS aš laaaabai pasiilgsiu. Taip nelaukiau, kada ji baigsis, bet viskas turi pabaigą, todėl žurnaliuko nebebus.. Nežinau, ko labiausiai gaila: ar pačio žurnalo, ar "šeimos" iširimo, ar nutrauktos veiklos, ar dar nerealizuotų straipsnių idėjų, ar dėl to, jog nebegausime naujų akreditacijų.. Vis dėlto, manau, labiausiai gaila WOBA mirties. Su ja mirė ir nemaža dalelė manęs.

Tikras memento mori.

Pagaliau pasidariau tattoo. Tokią, kokios tiek ilgai norėjau ir laukiau. Galvojau slėpti, bet kažkodėl parodžiau mamai. Manau naujo kompo nebebus.. Nors kitą rytą nieko nebesakė, matyt, pamiršo.

Šiuo metu reikia kažko naujo.

Nice Little Penguins - Flying.mp3

2010-09-15T10:39:00.000+03:00

Turiu tiek daug darbo ir veiklos (WOBA renginys, pristatymai miestuose, mokymasis, skaitymas, teatras), tačiau ištisai nieko neveikiu. Net nepasakyčiau, kad chill'inu, nes nuo dienos taip pavargstu, jog rodos kokį dramblį prižiūrėčiau.
Kaip prisiversti daryti dalykus, kurie reikalingi, bet tokie nenorimi kaip Škėmos prakeiktoji drobulė?
Gal reikia atsisakyti sėdėjimo prie pc ir TV? Dar draugų, muzikos, Futuramos ir gyvenimas sugadintas.
Ir tebelieka vienintelė draugė - depresija.

Bam!

John Frusciante - Here, Air.mp3

Lietuvos rytas - mus šaunuoliai.

2010-09-14T21:57:00.000+03:00

Šaunu, kad lietuviai nugalėjo, kad parsivežė medalį, kad šalis suorganizavo neblogą priėmimą. Įdomu, kaip būtų įvykęs priėmimas, jei nebūtų laimėję ;D Nežinau kodėl, bet tas krepšinis visiškai manęs nejaudina. Nejaudina nei tas, jog dėl šios pergalės mūsų Lietuvėlė bus įtraukta į naujuosius istorijos vadovėlius kaip šauni šalis. Per mažai pas mane tautiškumo. Tas krepšinis, man paskutinėj vietoj.
Nebejaudina net, kai mama pasako: "Tu esi laikrašty!"
Kai kas įdomiau: parsisiunčiau JAM JAM'ų albumą. Faini jie. Kaip Pepperiai. Nu nevisai. Pepperiams niekas neprilygs, nebent "The Red Hot Chili Pipers"(!) su savo dūdmaišiais.. ;D
Kažko gyvenimas neatnešė nieko naujo, dėl ko taip nelaukiau dvyliktos klasės. Rodos, vis dar einu į vienuoliktą - toks pat atsipūtimas, n.d. nedarymas ir px'uizmas.. Negerai, negerai.
Futurama valdo vakarais, Queen'ai - per pietus, o mielasis Mičas su kava - rytais.
Noriu naujo pc.
Vaikai užknisa. Būsiu karjeristė ir neturėsiu jų. Tegu anglų mokytoja kalba, ką nori..
Penktadienį WOBAbus'as į Plungę ir Rietavą. Manau, bus geriau nei Klaipėdoj - šauniajam didmiesty prie jūros. Nebenoriu ten gyvent. Nėra žmonių. Nebent Akropoly, o aš išiaip jo nemėgstu.
Mama nori, kad laikyčiaus teises. Gal vis dėlto laikytis?
Reikia pinigų..

Bye,
Mart.

2010-09-09T00:00:00.001+03:00

Rugsėjis jau įpusėja.. Darosi slegiančiai sunku. Dvylikta klasė, RUDUO, šaltas oras, pinigų trūkumas, visokie WOBA ir kiti reikalai. O aš dar neturiu termosinio puoduko! Na bent jau užsakiau ir netrukus turėčiau gauti. Raudoną ;D Bet kokiu atveju, ruduo užknisa. Labiausiai iš visų sezonų.
Pati rugsėjo pirma buvo įsimintina. Toji mergaitė, Modesta, kurią laikiau už rankos sveikinasi ligi šiol. Abi tiek pat išsigandusios ir nelaimingos kartu ištvėrėme tą "Garbės ratą" ir visą likusią ceremoniją. Sėkmės, mergaitei ištverti kokius 8 metus "Germante".
Dar tik rugsėjis, o jau prasideda namų darbų nedarymas. Rūpi tik anglų. Visi kiti.. Gyvenu vienuoliktokės kailyje. Ir ka daryt?
Manau netrukus pradėsiu stresuoti, nes rasti grupes į WOBA nepaliaujamai artėjantį renginį sekasi sunkiau, nei tikėjausi. Jau septynios atsisakė. Dar kelios nekelia ragelio, dar kitom rūpi pinigai, dar kitų neatradau.
Beprotiškai noriu naujo kompo, ypač kai šitiek prie jo dabar tenka išsėdėti. Manau, mama jau įkalbėta, tad belieka išsirinkti ir džiaugtis. 13min! 13 minučių laukiau, kad įsijungtų delfi, o iš jos dar tiek pat, kad patekčiau į gmail'ą! Tam atėjo galas.

P.s. God, I know you love violence, but this time please be more pleasant. It's for JTBA and Telsiai jouth, not for us.

RHCP - Breakin' the girl.mp3

Ieškau Čiko.

2010-08-31T03:11:00.000+03:00

Čikų yra daug.

Tereikia atidžiau žiūrėti..

Sapnavau vieną.

Ir kai rasiu, pavadinsiu jį Čiku.

Hačiko gal nesupyks?

Where's my Chiko?

Bjauri branda

2010-08-28T23:17:00.000+03:00

Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Visada mėgdavau pabaigas spektakliuose, gimtadieniuose, renginiuose, nes jos būna geriausios. Tačiau kalbant apie gyvenimą, linksmumas dingsta. Žmonės ateina ir išeina, keliai išssiskiria ir nebesutampa, iš pradžių juokiesi, po to verki.. Veidus išvagoja juoko, skausmo ir pykčio raukšlės - giliai įrėžtos raukšlės. Ir štai tu lieki vienas. Vienas ir tik su savo prisiminimais, vertingais tik tau vienam.
Lieki niekam nereikalingas.
Kas belieka: apraudi senus ir laimingus laikus.

Aš be protiškai nenoriu, kad kas pasikeistų. Nenoriu naujo gyvenimo, naujų draugų, pabaigt mokyklos, net meilės nenoriu vardan dabarties, kad tik niekas nepakistų. Kol aš laiminga. Kol mano trapi laimė dar su manim.
Jei tik Dievas suteiktų man vienintelę galimybę viską sustabdyti, aš taip ir padaryčiau. Gi sakoma: sustok akimirką žavingą. Ir aš tetrokštu vieno - sustoti. Sustoti ir likti čia ir dabar.

Pokyčiai iš nerūpestingo ir žavaus veidelio išstumia jaunystę. Kaip dulkių siurblys ne vieną po kito, o visus iš karto išsiurbia trupinius iš minkšto ir puraus kilimo, taip dingsta ir mūsų jaunystė iš mielo ir lygaus mūsų veido - greitai ir nepastebimai.

Ir kas gi man liks be jaunystės? Kuo aš ją iškeisiu?

Gimtadienio išvakarėse - Akropolis!

2010-08-25T10:40:00.000+03:00

Taip kaimietės norėjo į Akropolį, jog išvažiavo ir be Sidabrų šeimos.

Ir vis dėlto nieko ypatingo nenusipirkome. Simona man neleido pirkti batų už 219lt. Išvaikščiojom, kur tik galėjom, ir grįžom beveik tuščiomis. Tiesa nusipirkau "šauniuosius" CLOGS'us, mat nutrynė man guminiai ir teko keisti juos į bet kokią kitą avalynę ;)

Bet kokiu atveju apsipirkinėjimo užbaigimas "Saldžiuose majuose" visada pakelia ūpą, tad nevisai neviltyje ir pyktyje iškeliavome ant plento. Sutikome tris tranzuotojas, pačios prastovėjom apie valandą (į laikrodį nežiūrėjau, bet tiek atrodė), kol galiausiai sustojo linksmas forsiško tipo vyrukas, pavežęs mus į patogesnę vietą tranzuoti, kuri jam buvo visiškai nepakeliui. God, bless him. Toliau važiavome su nejuokinguoju anekdotų karaliumi, po kurio sekė linksmasis vaikinukas ir Kartenos. Kaip sakoma, kaimietis kaimietį supranta, todėl daug prisijuokėm. Išlipus juokas nesibaigė, nes Sima, laimingiausiai tranzuodama ir iš lėto po žingsnį eidama atgal, įlipo į pelkę, o manydama, jog tai koks karvės tortas, ėmė cypti ir aš pasileidau juokais (manei, nepaminėsiu? ;P). Mes net nekėlėme nykščio, nes dar nebuvome išsijuokusios, kai mašina pati sustojo ir šitaip grįžome namo - į rudeninius Telšius.

Parėjus namo, kambaryje radau mamos paliktą staigmeną: pamerktas sodo gėles, šampaną, mielą palinkėjimą ir viskas apšviesta rusenančios žvakutės. Geros dienos pabaiga, buvo nuostabi.

Ir pagalvojus, man jau aštuoniolika, ne tik, bet jau. Paskutiniai metai mokykloje, egzaminai, rūpestis dėl ateities, stresas ir nuolatinis priminimas - tu jau dvyliktokė. Aš šitaip nenoriu užaugti, šitaip nebenoriu nieko keisti, taip ir likčiau amžinai. Anksčiau džiaugdavausi gimtadieniais - aš vyresnė ir kiek dovanų.., o dabar - vėl pasenau.. Kaip toj Rusijos dainoj iš Eurovizijos prieš du metus - senstu savo akyse.

Man net nebereikės jaudintis perkant neleistiną produkciją: jau pirksiu legaliai. Ir nebebus: "Neturiu dokumento.."

Dah. Ne gimtadienio džiaugsmas, o depresija.

Gorillaz - November has come.mp3

Namo

2010-08-23T21:54:00.000+03:00

Na štai ir grįžau.

Danija man labai patiko: žmonės gražūs, malonūs ir aktyvūs, gamta tvarkinga ir jauki, šalis turtinga ir sutvarkyta, keliai geri - žodžiu, viskas buvo puiku.
Aplankiau kelias Frederikų pilis, buvau observatorijoj, milžiniško aukšto pily, į kurią pusę kelio reikėjo lipti iš vidaus, o likusią dalį (140 laiptų) iš išorės, kol pasieksi bokšto viršūnę - matėsi visa Kopenhaga, vaizdas pasakiškas. Taip pat buvau sesės draugės bare, kuriame nemokai geriau 100lt vertės čerkutės dydžio gėrimuką bei "Baltąjį lokį" už 60lt. Jei tektų mokėti už gėrimus, apsieičiau tik su vandeniu - alkoholis Danijoje, kaip ir visas maistas, labai brangus. "Dione" tipo ledai kainuoja apie 20lt, trintų vaisius kokteilis - 40lt, o "Žalios girios" tipo mineralinis, nepatikėsit - 15lt! Man ir mamai stogas važiavo nuo šitokių kainų, bet sako, kai ten pagyveni, nebeskaičiuoji lietuviškai ir tiesiog už ledus ar mineralinį moki 30 - 40 kronų. Siaubinga.

Kitas ypatingesnis aspektas - Danijoj nėra girktuoklių, nuo kurių taip trenktų nešvaros tvaiku, jog turėtum persėsti į kitą autobusą. Danijos benamiai lyg mūsų neblogą pensiją gaunantys senukai atrodo ganėtinai tvarkingai. O alkoholikai neprisigeria tiek, kad nebežinotų, kur jų namai ir griūtų miegot tiesiog ant minkštesnės žolės. Danijos vergetos sugeba išlaikyti save ir net didžiulį šunį, kuris valgo daugiau už pati benamį. Grįžusi vėl į Lietuvą, pašiurpau nuo supančio vaizdo - prasigėrėlių čia apstu.

Pati šauniausia Danijoj diena prasidėjo nykiai: sėdėjau namie, rašiau straipsnį, mama su sese važiavo dirbti, rodos nieko puikaus. Bet sugrįžus šeimiškėms nutarėme važiuoti į atrakcionų parką! Pirmą kartą buvau tokioje pasakiškoje vietoje (ir tikrai ne paskutinį), kurioje praleidome apie 6val. Buvau pakilusi virš horizonto ir tada staigiai leidausi, vėl kilau ir vėl leidausi, po to atrakcioną pakartojau dar keturis kartus, taip pat kokius 7 kartus buvau ant tos pačios, kaip su sese vadinome "mūsų fainiausios", karuselės - tiek kartu ten buvome, jog susidraugavome su atrakciono darbuotoju. Dar pabuvojau "Tornade", dabar žinau, koks jausmas apimtų pakliuvus į viesulą. Žinoma, be linksmųjų mašinyčių neapsiėjau ;) Ir taip pat, pasak sesės su Brigita, kritau į akį "kebabui" (turkui), kuris užkalbinęs nenustojo žiūrėti ir po to net tris kartus patikrino ar aš saugiai prisitvirtinau apsaugą. Buvo juokinga.
Karuselių buvo daug daugiau, bet ką aš čia minėsiu.. Tai reikia patirti.

Kas nepatiko Danijoje: ištisas buvimas su šeima. Mama man tiek įkyrėjo, jog rodės, nebeištversiu. Bet praėjo. Grįžau. Dabar su ja praleisiu mažiau laiko ;D

Dvi savaites trukusi kelionė man patiko. Tikrai dar norėsiu sugrįžti į tą šalį.

Queen - Miracle.mp3

Tamsta Muzika

2010-08-03T04:08:00.000+03:00

Štai ir dar vienam pabūvojau festivalyje. Geriau už bliuzus nebuvo, bet daug geriau nei namuose sėdėti.
Gaila, kad Sima nebegalėjo važiuoti, bet nieko, bus dar daug kitų festivalių, pvz: Glastonbury ;)

Na, o Tamstoj man iš tiesų patiko. Susiradom su Dovydu tikrai puikią kompaniją, su kuriais liūdna nebuvo ir pamaitino, pagirdė, prajuokino - žodžiu suteikė viską, ko reikėjo. Muzika buvo tikrai puiki. Stilingų žmonių apstu, tiek prisižiūrėjau gražių žmonių, kad net koktu pasidarė. Net mačiau svajonių boyfriend'ą - lietuviškąją J.Depp jaunąją versiją ;D O per Inculto šokau su vienu mano sapnų veikėju, su kuriuo persimečiau keliais sakiniais, kaip su kokiu D.xxl, bet nieko daugiau.

Iš tikro jaučiuosi tarsi pabuvojus Woodstock'e: daug žmonių, alkoholio, cigarečių, kitokio velnio, viską griaunantis lietus, daug purvo, nuogi žmonės, užsieniečiai, daug meilės, geros muzikos, šokių, pramogų. Liūdėti neteko.
Turbūt geriausiai atsimenu, kai susipažinom su netyčia į Tamstą užsukusiais vokiečiais, kurie man padovanojo skardinę alaus bei lietuvišką jamminim'ą. Keliese sustoję aplink palapinę tiesiog improvizavom: kas beatbox'ino, kas dainavo, kas šūkčiojo, kas šiaip ritmą gaudė - visai neblogai gavosi.
Dar prisimenu Mykoliuką, pravardę agurkiukas, kuris visur dalyvauja, net muša ritma ir gali atstoti vyro pasididžiavimą ;D (Tai buvo milžiniškas agurkas, kurį vienas vaikinas personifikavo).

Su šiurpu prisimenu baisųjį lietų, kai pabandę slėptis po skėčiu, nutarėme pasislėpti po pripučiamu čiužiniu ir tai buvo geriausia, nes netrukus ėmė lyti ne ledukais, bet ledais! Buvo laaabai šalta. Sugedo stiprintuvai, praleidom nemažą muzikos, bet nieko vėliau buvo tik smagiau, atsirado dėmesio sugerovų - nuogalių.

Oj, vos nepamiršau, reikia perspėti: neprasidėkit su lietuvių klubų apsauginiais - gyvi galit ir nebeišeiti. Papasakojo man tokia vieną istoriją, kaip apsauginis pradėjo mušti kelias merginas, iš kurių viena man ir pasakojo. Linkiu Gintarei laimėti bylą prieš juos!

Visumoj festivalis man patiko. Nors grįždama nejaučiau tokio jausmo, kokį parsivežiau iš bliuzų ir maitinausi visą savaitę. Nebuvo tos auros, tos atmosferos. Bet nebuvo ir blogai. nežinau, kas buvo.

Dabar man reikia į Karklę ir į Palangą. Žinokit.

Priimu pasiūlymus nuo 11 - 22h. ;D

P.S. Pažiūrėkit, kokį mielą užrašą radau tarp tamstamuzika.lt komentarų.. Kad man kas šitaip.. :

FESTAS @ 2010.08.01 21:00
Gerai, tebūnie tada viskas vienoje vietoje.. Ieškau ir aš merginos spalvota marga kepure, su kuria prasilenkiau šeštadienį apie 22:00 valandą, kelyje tarp palapinių miestelio nr.2 ir festivalio zonos. Mes keletą kartų atsisukome pažiūrėti vienas į kitą ir daugiau aš jos neradau..

returned.

2010-07-28T00:58:00.000+03:00

Aš tikrai labai myliu Redhotus..

Prisiminus, kad jie mane pakeitė, sustiprino ir subrandino (nors patys niekaip nesuauga) esu dėkinga.
Nuoširdūs, pasiutę, šarmingi, tikri.
Jie turi "arkliuką" ;D.
Kokia savigrauža apėmė mane, jog tiek ilgai buvau pamiršusi jais domėtis ir net nežinojau, jog John'as paliko grupę.. Na bet jis vis dar mano mėgstamiausias gitaristas. O dabar, manau, taps ir vienu mėgstamiausiu vokalu. Jam iš tikro reikėjo atsiskirti nuo Peperių. Jis parodė, ką gali - o gali daug!

Svajoju, kada juos gyvai išgirsti. O sakoma, užrašytos svajonės - pildosi. ;)

Dieve, kaip džiaugiuosi juos vėl prikėlus širdy ir atminty. Nors jie ir nebuvo niekur labai pradingę..

Love them.

Red Hot Chilli Peppers - My firends.mp3

O Flea domisi Snoop Dog'u, vokišku underground'u, senuoju jazz'u, groja saksofonu ir šiaip jis unreal. Mane ne sykį prajuokino šiandien, o aš tik koncertą žiūrėjau.

Jie nesensta.

Be arkliuko aš, be arkliuko tu, be arkliuko mes visi kartu..

2010-07-27T00:29:00.000+03:00

Aš neturiu "arkliuko".

Ačiū Ponui M.
Jis mane, švelniai tariant, ilgam sužlugdė.

Neturėti nieko, kas tave guostų - jokio "arkliuko", yra absurdiškai blogai. Jautiesi apgailėtinu.
O tai tiesa.

Paniškos isterijos apimti

2010-07-13T11:03:00.000+03:00

"Mum šakės! Saulė leidžias, o mes kažkur prie Laukuvos!! Nežinom, kaip grįžt.. Ow shit, ow shit!!!"

22:02h

Bet apie tai vėliau.

Susitikom su Sima gan ankstokai, bet į Klaipėdą iškeliavome apie 1 valandą, o trečią jau buvome ten. Tranzuoti į priekį sekėsi puikiai. Net buvau paslėpta ant fūristo lovos ;D Nors vyrukas ketino važiuoti tik iki Kretingos, neaišku kodėl, nuvažiavo ir į Klaipėdą. Ačiū jam ;) Klaipėdoj pasidarėm piknikėlį, pavalgėm, šiaip pavaikščiojom po miestą, galiausiai nuvykom prie jūros, atsidūrėm nudistų pliaže, pabėgom iš ten, įsikūrėm pavėsy, pabraidėm dar truputį, nusiplovėm kojas, įsipylėm iš kraniuko gert, važiavom sausakimšam autobuse: aš vienam gale, Sima - kitam, išlipom prie nemokamo WC - akropolio (koks būtų kaimietis, jei galiausiai neatsidurtų ten?), ilgai ėjom link "banginio", pradėjom tranzuot, pamatėm konkurentus, šalinomės nuo jų, sustojo fūra su bendrauti linkusiu vyruku. Ir prasidėjo nuotykiai.. ;D
Vyrukas iš Tauragės, bet puikiai pažįstantis Telšius. Jis bet kokia kaina norėjo kompanijos, tad mažiau galvojo apie mus ir linksma, nuolankia šypsena sako: "Tai pametėsiu iki keliuko". O taip, kai pametėjo, nieko nebesinorėjo.. ;D Žodžiu, paleido jis mus visiškai eismo apleistoj vietoj, kur mašinų nė kvapo, o jei ir užuodi, tai vistiek tas kvapas nukeliauja ne į tą pusę..
Prasidėjo isteriškas juokas ir šūksniai: "What are you waiting for, ah? Why don't you kill us?? Just kill us!" Tuomet parašėm Sliviui jau anksčiau minėtą žinutę. Jis jos nesureikšmino ir palinkėjo vištoms sekmės. ;D Iš isteriško juoko Simai prasidėjo paranoja, ėmė nervuotis ir pykti, jaudintis dėl grįžimo ir visaip kitaip save pribaiginėti. Na o aš tuo tarpu dar tyliai juokiausi, man tokios kritinės situacijos, kai nebežinai, kas bus, ko imtis ir pan., kelia didelį juoką. Net pradėjau svarstyt, kur reikės įsikurt nakčiai, nes nei žmonių namų, nei mašinų nebuvo. Tik mudvi. Ir miškai. Na 58km iki Telšių, ne tiek ir daug ;D Todėl greitu tempu ėjome namu link. Saulei jau gerokai nusileidus, galiausiai sustojo didelis, pasenęs, bet marozų marozas, forsų forsas. Mums neberūpėjo kas veš, svarbu, kad tik į tą pusę, nes ką gi būtume sakiusios namiškiams? O maroziukas ne iš kelmo spirtas: "Tai kam segiesi tą diržą? Kam jo reik?" - ir važiuoja 130km/h greičiu.. Sakė, pats yra tranzavęs kadaise, tik jam niekas nestojo - nenuostabu - todėl dabar pats visada sustoja ;D
Ačiū ir jam, kad pametėjo truputį už Varnių - iki namų kokie 25km, vis mažiau.
Einam, einam, einam. Nei dainų, nei pokalbių, tik nervingi burbtelėjimai. O pravažiuojančios retos mašinos stoti net nesvarsto.. Taigi einam, einam, einam.. Darosi mažiau juokinga - atsijungiu nuo emocijų ir kaip mechanizmas tiesiog einu.
Galiausiai sulaukiau, Dovydo skambučio 23:04h. Pakalbėjom ir jis pasisiūlė pagelbėt. Jis su broliu ėmė ir atvažiavo mūsų pasiimti, kokius 20km nuvažiavo, kad pasiimtu mus. Argi jie ne šaunuoliai? Išgelbėjo mus nuo mirties, sušalimo, mamų riksmų. Ėmė ir atvažiavo. Buvom tokioj utopijoj, kad net neįsivaizduoju, ar kas būtų gebėjęs tą minutę ją sugriauti ;)

Kaip aš džiaugiuos, kad turiu tokį superinį ir rūpestingą draugą. O jis turi tokį mielą ir rūpestingą, net manim, brolį. Kitas būtų galėjęs spjaut į mus: "Pačios kaltos..", bet ne Laurynas.. Abu broliukai nuostabus, džiaugiuosi, kad juos pažįstu ir labai tai vertinu.

Grįžau apie 24h, mama klausia:
- Kur tiek ilgai buvai?
- Aj, su draugais..

;D Ši kelionė iš tokių, kurias atsiminsiu dar ilgai.
Tai nuotykis, kurį pasakosiu vaikams apie tranzavimo ypatumus ir tikrąją DRAUGYSTĘ.

Šis įrašas bus apie nieką.

2010-07-12T00:24:00.000+03:00

Lauke man per karšta. Bet vistiek pasiryžau keliaut rytoj prie jūros. Tik dar neapsisprendėm, į kurią vietelę. Tikiuosi neteks ilgai saulėje būti, nes įdegti nenoriu, o ir saulės smūgis negeriau. Tikiuos greitai atsiras draugiški vairuotojai ir tikiuosi bus linksma. Turi būti, gi prie jūros ;D

Niekaip negaliu pamiršti Mr.Jeyes. Orakulas sakė, jog su juo dar susitiksiu - o tai visai tikėtina. Bet tatai išties kvaila. Nors ir žavu. Dar neseniai taip norėjau apie kažką galvoti, svajoti, turėti, į ką nukreipti mintis.. Pagaliau turiu tą objektėlį, bet visgi prisiminus, kokia tai kančia, darosi absurdiškai tuščia.
Bet vistiek linksma, nes jis gražus.

Šiandien Simos Fredinandas mane neblogai apdraskė, bet jis vis dar pasiutusiai cool.

Queen - who wants to live forever.mp3

Kaip noriu!!

2010-07-10T14:33:00.000+03:00

Mano svajonių puodukas. Greičiau jį įsigyčiau!!

O čia šiaip įdomesni:

Skanios Jums kavos ;)

Atgal į bliuzus

2010-07-10T14:18:00.000+03:00

Na negrįžau aš ten, kad ir kaip to norėčiau. Bet teko vėl nusikakti prie Lūksto - vietos, kurioje pilna visokių jautrių sentimentų. Ach..

Ketinom keturiulė (Sima, Slivis, Jojo ir aš) ištranzuoti į Varnius, po to kaip nors nusigaut prie ežero. Gavos taip, kad likom su Sliviu dviese. Na, kaip ir visada. Pradžioj aptūrėjau sušiktą nuotaiką, kad tie du nebevarė, kad mamai vėlei melavau, kad važiuoju pas rietaviškius, o jaustis "ne į temą" nėra jau taip linksma. Net prie savų nelinksma, o ten.. Bet gyvenam, o ne sėdim vietoj, todėl pažindinames su įvairiais žmonėmis iš visur ir tai yra cool.

Nutranzavom gan linksmai, paejėti irgi teko. Kai tik nuvykom, mus iškart pasitiko rietaviškiai - visi tokie draugiški, šilti, linksmi. Na, faini žmonės. Gal ir tiesa, kad Telšiuos mes ne tokie draugiški ir vieningi: bus tas, nenoriu to, nevarysiu ir pan.

Alkoholis, cigaretės, kaljanas, saulėgrąžos, čipsai, naktis, pokalbiai, atvirumas, prikolai, maudynės, pasivaikščiojimai link WC, šiaip juokingi nuotykiai, miegas su kažkieno miegmaišiu kažkieno palapinėj, rytas, daiktai medžiuose, neapdorota žuvis, pusryčiai, brendis, atsisveikinimai, kvietimai, išvarymas namo, nublukusi karvė, melžėja, afrikos vaikai be obuolio, Durbės mūšis, draugiška airių šeimynėlė, Telšiai.
Atšvęstas Dovydo gimtadienis. Turėtų būti tariamai, bet manau, kad tai ir buvo vienintelis pašventimas. Bet sakė jo 18 - as bus grandiozinis ;D Pažiūrėsim.

Bliuuuuzo naktys..Meilę atiduodu joms.

2010-07-07T00:24:00.000+03:00

Naktys buvo tobulos.

Tiek žmonių, tiek nuotykių, tiek veiksmo, tiek gėrimų, tiek cigarečių, tiek savanorių..
Tiek sentimentų.
Noriu atgal arba į roko naktis, nes tai būtų panašu.
Kas smagiausia, beveik visi bliuzo mylėtojai buvo tokie draugiški, dosnūs, gražūs ir linksmi. Jei esi bendraujantis, draugų susirast galėjai iš karto. :)
Tiek visko norėjau papasakot, bet nebeišeina. ;D

Pirmas mano festivalis, pirmas savanoriavimas, pirmas išsimaudymas ežere šią vasarą, pirmas vienos partranzavimas namo. Visi pirmi kartai veeeža ;D

Per šį festą dabar žinau, kokios vyro akys man gražiausios! Pabandysiu surast kokį pavyzdį ir parodyt.

Kas tikrai įdomu, tai festivalyje mus maitino per gerai. Gal net geriau nei namuose, kur tingi pasidaryt ir pan. O paskutinę naktį visi savanoriai turėjo didelį nachaliavą afterpartį, po kurio viskas atrodė, kaip po audros ;D Buvo tikrai cool.

Blem, kaip noriu atgal.

Dar šis tas. Partranzavusi į Telšius, prieky manęs pamačiau kažkokį vyruką su didele kuprine. Sunkūs nešuliai, karštis ir nuovargis mus suvienijo, todėl susipažinom, kol kartu ėjom. Karolis iš Mažeikių, keliaujantis į Kazachstaną. Fainas toks. Turbūt dar nesu šitaip netikėtai užkalbinus žmogaus. Tiesiog: "Labas", "Kur keliauji?" ;D

Visur gerai, bet namuose nusimaudyti geriausia. ;D
Vakare susitikau su Sliviuku. Linksmai pasibuvom, paplepėjom, išsikalbėjom apie viską. Prisiminus kai ką vis dar skamba jo žodeliai: "Negi nori sugadinti vakarą?" Ot, kokį rūpestingą BFF turiu. Cool. ;D
Taip gavos, kad netikėtai sumąstėm ir susiruošėm nesąmonei: pasiėmėm palapinę, miegmaišius, greit pavalgėm ir iškeliavom miegot pas Karoliną į kiemą, kuris šįkart buvo prie Masčio, Zakso galuos ;D Tokios naktelės dar nebuvau turėjusi.
I'm lovin' it.

Dabar galvoje mezgasi ne vienas "planas chuliganas". O iš sąrašo įgyvendinsim viską! ;D

Bliuzo naktys.mp3

2010-06-26T22:43:00.000+03:00

Vis svarstau, kad kada nors parašysiu dvi knygas: pirmą apie nuostabųjį pasaulį ir akimirkos žavesį, o kitą apie absurdiškai juokingą ir nevisavertį gyvenimą einančią personą (akiraty - aš).
Iš tiesų.
Manau iš manęs išeitų neblogas humoristinis romaniūkštis, nes:

Kalbant apie meilę, aš visada viena, kad ir kaip to norėčiau ar nenorėčiau.
Daugiau nei metus dievinau Mr.S ir plepėjau apie Dievą XXL, o dabar - nothing.
Turiu tobulą mamą, kuri visus pažįsta, nepripažįsta mano nuomonės ir niekur nenori manęs išleisti, kad ir kur tai bebūtų.
Turiu tobulą tėtį, kuris jau aštunti metai nebe tėtis (tik gimdytojas), bet kartais parašantis superines žinutes, skirtas net ne man. Man skirto neturi nieko.
Tobulą sesę, gyvenančią velniai žino kur ir iš ten pamokslaujančią. Bet tai nėra jau labai negerai. Bent jau turiu ją.
Trys draugai. Tikri trys draugai, o pažįstamų begalė.
Neturiu jokio talento ir išvaizdos.
Neturiu pinigų.
Tobulesnio absurdo ir nebūna.

Išeitų puikus romanas apie absurdišką merginą, trokštančią utopijos.
O taip.

God loves violence.

de.Žavu

2010-06-24T23:07:00.000+03:00

Atgimė de.Žavu! Renesansas! Ir mums tai patinka!

Watch out, people.

John Meyer - Slow dancing in a burning room.mp3
(Manau tai taps mūsų daina ;}})

INTO THE WILD

2010-06-22T02:34:00.000+03:00

Šiandien pasėta ir bręstanti mintis vis bręsta ir tirštėja - tai tampa tikslu. O kokia bus vasara be įgyvendinto tikslo?

Aš gi noriu anūkams, kurių neturėsiu, nes nenorėsiu vaikų, pasakoti apie savo turiningai praleistą ir nusisekusį gyvenimą, kuris ir yra didžiausias mano gyvenimo tikslas. Ne darbas, ne pinigai, ne vyras - ne meilė, o ilgi, gražūs ir sentimentalūs prisiminimai. Tik senatvėj suvoki ar turėjai gerą, ar tik šiaip sau gyvenimėlį, ar išvis jo neturėjai.. O tai gali nutikti, jeigu pasinersiu į darbą, šeimą, miestą ir RUTINĄ. God, save me.

Noriu to, ką šiandien pasakojau Simai, ką mintyse pavadinau "To brave", to, kas ją sužavėjo, bet tikriausiai laikinai, nes ji randa argumentų apsigalvoti, sakydama, jog jai tai neįdomu ir nereikalinga. Tikiuosi, kada nors sunaikinti šį jos apatišką bruožą. Nes mes dar daug ką turim nuveikti ;)

Kai geriausias draugas tiesiog pabūvoja viename Europos krašte, norisi neatsilikti ir savaip vėlei pažadinti savąjį adrenalino jausmą, kaip anąkart. Šypt.

Iš tikro, vis kaltinu mamą, jog dėl jos daug ko atsisakau. Arba pinigus, kurių niekad neturiu. Bet gal didžiausias stabdis aš pati su neapleidžiančia mintim: "O jeigu..?"

Jeigu, ar ne jeigu, bet aš padarysiu savo ir tikslą Nr.Brave žūtbūt įgyvendinsiu, nesvarbu kada.

Beje, noriu į Karklę. Ten gražūs skardžiai. Kas su manim? I'm serious.

confused girl

2010-06-10T20:02:00.000+03:00

Kaip išsirinkt iš 19 šriftų vieną vienitelį visam gyvenimui?
Dabar suprantu kaip sunku buvo Tillai Tequilai iš MTV išsisrinkti vieną iš 20-ies visam likusiam gyvenimui. Bet išsirinko ir tai, neišbuvo ilgai. Tai ką daryti man?

God loves violence. He will not help me.

Akimirką žavingą

hej

Que tengas un buen dia!

este es el final.

they're standing on my neck.

http://www.youtube.com/watch?v=lV2HG2OrEwU

au pair. nesvarbu kodėl.

Norėčiau parašyti, kad naktimis mąstau itin neblaiviai, bet pameluočiau - VISADA mąstau neblaiviai.

I will always be beat down.

harrypotteriauju

Comfortably Numb

"Apisakažina"

Juk šiandien Depp'o gimtadienis!!

"Dievo pirštas pakišo koją"

smoother. na. na. na.

grass ain't greener. it's already green.

inlove

mcferrinuojam

Žaidžiam: taip - ne?

kai skrajoji ar plaukioji ar sapnuoji ar tiesiog

Whats gone will never come back / But it exists when you think of it/ And what is anything, anyway / But a series of things running through your brain / All of the fucked things you do / Are the product of whats happened to you

Geriausios Velykos, kokias tik esu turėjusi

nonsense

Kokia aš keista

neverkiam. nedainuojam. nežiovaujam.

Pagaliau! Pagaliau! Pagaliau!

Nes meees drambliukai narkomanai

išleistuvių tyla..

02:46

And then..?

i'm down

Champagne Supernova

Little pea.. Big universe.

Kai kimarinti neįdomu

Mando Diao - Down in the Past.mp3

Prozakas

Fridays

Kupina vėjo!!

Led Zeppelin - Stairway to Heaven.mp3

Absence

Mesijau, Tu parašyk man laišką.

Dabar 10:27.

John Frusciante - Secret Side

FAIL

Mrs. String was angry

Metas pasisveikinti

Music is my key

Everything sucks..

Muse - Time is running out.mp3

Gyvenimas - tai teatras. Ne, teatras - tai gyvenimas.

Lyg dėlionė

"Because she made a mistake"

Kaip nepadaryti ilgo įrašo?

Bam!

Savaitės vardas - Beprotė

Lietuvos rytas - mus šaunuoliai.

Ieškau Čiko.

Bjauri branda

Gimtadienio išvakarėse - Akropolis!

Namo

Tamsta Muzika

returned.

Be arkliuko aš, be arkliuko tu, be arkliuko mes visi kartu..

Paniškos isterijos apimti

Šis įrašas bus apie nieką.

Kaip noriu!!

Atgal į bliuzus

Bliuuuuzo naktys..Meilę atiduodu joms.

de.Žavu

INTO THE WILD

confused girl

Whats gone will never come back / But it exists when you think of it/  And what is anything, anyway / But a series of things running through your brain / All of the fucked things you do / Are the product of whats happened to you